Jauniems žmonėms vienas pagrindinių siekių gyvenime yra tapti finansiškai nepriklausomais, gebėti savarankiškai save išlaikyti, pasirūpinti savo biudžetu. Užsienio šalyse atlikti tyrimai rodo, kad finansiškai savarankiški jaunuoliai taip pat vartoja mažiau alkoholio, pasižymi aiškesne darbinės karjeros vizija, apskritai labiau atsakinga elgsena. Vis dėlto visiškai atsisakyti finansinės tėvų paramos užsitikrinant stabilų pajamų šaltinį daugeliui jaunuolių pavyksta tik įžengus į 25-30-uosius gyvenimo metus. Ilgalaikė finansinė jaunuolių priklausomybė nuo tėvų yra būdinga daugeliui ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse gyvenančių jaunuolių.
Lietuvos jaunuolių finansinius įgūdžius tyrinėjančio MRU docento dr. Rimanto Vosylio teigimu, ilgiau trunkančią finansinę priklausomybę ir tėvų paramą galima sieti su tuo, kad dažniausiai mokyklą pabaigęs jaunuolis neskuba pradėti dirbti, bet pirmiausia siekia įgyti reikalingų profesinių žinių ir renkasi studijas aukštosiose mokyklose. Tačiau R. Vosylis atkreipia dėmesį, kad ir tarp dirbančių jaunuolių iki 25 metų net trys ketvirtadaliai taip pat gauna finansinę tėvų paramą, nors ši parama jiems turi mažesnę įtaką. „Tai galima paaiškinti ir tuo, net ir pradėjus darbinę karjerą ir pradėjus savarankiškai gyventi atlyginimas nebūna tokio dydžio, kad jaunuolis galėtų iš karto atsisakyti paramos iš tėvų“, - sako R. Pasak mokslininko, finansinė nepriklausomybė yra siejama ir su dažniau pasireiškiančia finansiškai atsakinga elgsena.
Finansinė Parama: Pagalba Ar Meškos Paslauga?
Ar remdami savo studijuojančius vaikus tėvai nedaro „meškos paslaugos”, t. y. ar tokia parama neskatina jaunuolių prisiimti mažiau atsakomybės už savo finansinę padėtį ir nenutolina jų nuo noro kuo greičiau tapti finansiškai nepriklausomais? Mokslininko nuomone, tėvų finansinė parama studijuojantiems jaunuoliams, gali turėti gana skirtingą efektą ir priklauso netgi nuo jaunuolio amžiaus. „Per ilgai trunkanti tėvų finansinė parama iš tiesų neskatina jaunuolių kuo anksčiau savarankiškai pasirūpinti savimi finansiškai - tokie jaunuoliai kiek vėliau pradeda dirbti, mažiau gauna su šeimos rėmimu nesusijusių pajamų“, - sako R.
Docentas atkreipia dėmesį, kad 25-35 metų amžiaus jaunuolių finansinė priklausomybė yra susijusi su mažesniu pasitenkinimu gyvenimu, dažniau išgyvenamais nerimo, streso, prislėgtumo jausmais, saviveiksmingumo pojūčio sumažėjimu, kiek žemesniu savęs vertinimu. „Labiausiai tikėtina, kad daugelis jaunuolių šiame amžiaus tarpsnyje jau tikisi būti nepriklausomi nuo tėvų finansinės paramos, įsitvirtinę savo gyvenime. Ilgai trunkantis finansinė paramos iš tėvų poreikis verčia jaustis juos nepilnaverčiais, mažiau sėkmingais nepaisant to, kad finansiniai sunkumai gali būti susiję ir su objektyvia ekonomine valstybės situacija“, - sako R.
Vis dėlto emocinei savijautai tėvų finansinė parama, ypač ankstyvesniame amžiuje, gali turėti ir teigiamą efektą - ji leidžia jaunam žmogui jaustis ramiau, mažiau nerimauti dėl savo finansinės padėties, sukti galvą, ar pavyks pragyventi ir patenkinti savo būtiniausius poreikius, neverčia karštligiškai ieškoti papildomo darbo, derinti darbą su studijomis ir t.t. „Visa tai didina šio amžiaus jaunuolių pasitenkinimą gyvenimu, mažina nestabilumo, neužtikrintumo savo ateitimi pojūtį. Taigi finansinė parama ar galimybė ją gauti, netikėtai prisireikus, yra tarsi apsauginis tinklas, saugantis jaunuolį nuo finansinių stresorių, sudarantis galimybes jaunam žmogui daugiau siekti ir eksperimentuoti profesinėje srityje, atrasti sau tinkamus ir priimtinus būdus užsidirbti pinigų ir susirasti stabilų pragyvenimo šaltinį“, - sako R.
Šeimos Vaidmuo Formuojant Finansinius Gebėjimus
Žvelgdamas į naujausius jaunuolių finansinių gebėjimų tyrimus mokslininkas pastebi, kad šeimos vaidmuo iš tiesų yra vienas svarbiausių ir lemia, kaip jaunam žmogui pavyks sėkmingai tvarkytis su savo finansais, skatins jį tapti finansiškai nepriklausomu. 2017 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos OECD duomenys rodo, kad lietuvių kartu su rusų, lenkų, albanų, kroatais ir čekais gali finansinis raštingumas yra vienas žemiausių. „Iš tiesų tėvai savo atžalų finansinius gebėjimus formuoja nuo pat vaikystės, - sako R. Vosylis. - Dalį finansinių įgūdžių tėvai perduoda tiesiogiai mokydami ir aiškindami vaikams, kaip tvarkytis su pinigais, kaip planuoti ir stebėti savo išlaidas, taupyti. Ne mažiau svarbus ir netiesioginis mokymasis - tai, ko vaikai išmoksta stebėdami, kaip tėvai patys elgiasi su pinigais - ar geba planuoti išlaidas, suvaldyti skolas, ar sugeba užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį ir panašiai“.
R. Vosylio teigimu, dar svarbiau, kokie santykiai ir bendravimas vyrauja šeimoje. „Pavyzdžiui, jei šeimoje vaikai išmoksta kurti pasitikėjimu ir abipusiu įsipareigojimu grįstus santykius, paremtus aiškiais etiniais principais, vėliau šiuos gebėjimus jie gali sėkmingai panaudoti spręsdami savo finansinius klausimus. Tokio bendravimo principų neperėmusiam jaunuoliui bus sunkiau megzti darbo ar verslo santykius, prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, siekti finansinio stabilumo“, - sako R.
Teisinis Reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pareigą tėvams ne tik materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, bet ir atvejus, kuomet tėvai turi pareigą teikti materialinį išlaikymą ir pilnametystės sulaukusiems vaikams:
- kai pilnametis vaikas yra nedarbingas dėl turimo neįgalumo, jeigu neįgalumas vaikui buvo nustatytas dar būnant nepilnamečiu. Tokia tėvų pareiga įstatyme yra įtvirtinta dėl to, kad neįgalūs asmenys, net ir sulaukę pilnametystės, negali visiškai savimi pasirūpinti, jiems yra sunkiau susirasti darbą, kitą pajamų šaltinį ir taip pasirūpinti savo materialine gerove.
- kai pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam yra reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę, yra galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų, ar globėjų, su kuriuo, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės.
Atkreiptinas dėmesys, kad yra diferencijuojama padėtis tų pilnamečių vaikų, kurie dar mokosi vidurinėje mokykloje ir tų, kurie jau mokosi aukštojoje mokykloje. Tuo tarpu tėvų pareiga išlaikyti savo pilnamečius vaikus, studijuojančius aukštojoje mokykloje, yra pakankamai ribota, kadangi šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda jau tarp aukštosios mokyklos studento, turinčio vidurinį išsilavinimą ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Visi šie kriterijai yra privalomai vertinami, sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui.
Teismas taip pat turi įvertinti ne tik realiai gaunamas pilnamečio pajamas, bet ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimą, t.y. teismas turi pareigą atsižvelgti ir į tai, ar buvo ieškota kitų galimybių gauti lėšų studijoms, pavyzdžiui, ar kreiptasi dėl paskolos gavimo, kadangi viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi - valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 81 straipsnis). Svarbu ir tai, kad sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo besimokančiam pilnamečiui vaikui yra taikytinas sąžiningo ir pažangaus mokymosi kriterijus, t.y. aukštojoje mokykloje studijuojantis pilnametis vaikas turi dėti maksimalias pastangas gerai mokytis ir siekti kuo aukštesnių mokymosi rezultatų. Priešingu atveju išlaikymo priteisimas pilnamečiui vaikui reikštų piktnaudžiavimą šeimos teisėmis.
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, jog aukščiau nurodytų abiejų kriterijų grupės yra vertinamos atskirai, t.y. pirmiausia nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, tuomet yra įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Taigi, jeigu yra nustatoma, kad pilnametis vaikas mokosi aukštojoje mokykloje, yra ne vyresnis nei 24 metų ir jam yra reikalinga materialinė parama, kurią teikti tėvai turi galimybę, yra galima kreiptis į teismą ir reikalauti priteisti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad pareikšti ieškinį teisme dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui priteisimo vieno (ar abiejų) tėvų atžvilgiu turi pats pilnametis vaikas, o ne vienas iš jo tėvų, ar globėjų, su kuriuo, pavyzdžiui, vaikas gyveno iki sulaukiant pilnametystės.
Išlaikymo Sąlygų Pusiausvyra
Pilnamečio vaiko išlaikymas priklauso nuo paramos būtinumo bei tėvų finansinių galimybių, todėl teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį. Itin svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui. Todėl šiuo atveju yra svarbios ir paties vaiko gaunamos pajamos ar galimybės jų gauti (galimybė dirbti, gauti tam tikras pašalpas ar stipendijas) bei tėvų padėtis (mažamečių asmenų šeimoje skaičius, finansinė padėtis, patiems reikalingas išlaikymas ir pan.).
Taip pat svarbu nustatyti ir paties vaiko poreikius - ar parama jam reikalinga tik kasdienėms išlaidoms (maistui, rūbams), ar ir studijoms padengti, būstui nuomoti, specifiniams vaistams įsigyti ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas galimybes pats pasirūpinti reikalingomis lėšomis, o tėvų finansinės paramos reikalingumas turi būti pagrįstas. Svarbu pažymėti, kad tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos, taip pat tų, kurie mokosi nesąžiningai ir nepažangiai, piktnaudžiauja šeimos teisėmis.
Teismų Praktika: Konkrečių Bylų Pavyzdžiai
Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT) jau yra nagrinėjęs bylų dėl pilnamečio vaiko reikalavimo priteisti išlaikymą iš vieno tėvų. Pavyzdžiui, 2015 m. Vilniaus apylinkės teismas netenkino dukters reikalavimo priteisti jai iš tėvo išlaikymo skolą - per 10 tūkst. eurų, nes tapusi pilnametė ir pradėjusi studijuoti ieškovė nesikreipė į tėvą su prašymu teikti jai materialinę paramą, nors tokią galimybę turėjo. Tačiau pateikęs kasacinį skundą LAT vyras nurodė, kad duktė stengėsi nuslėpti tikrąją jos ir jos šeimos, su kuria gyvena ir kuri ją remia, turtinę padėtį.
Kitoms išlaidoms pagrįsti (maistui, drabužiams, kelionėms į studijų vietą, laisvalaikiui) nebuvo pateikti jokie įrodymai, o nurodytos teorinės sumos viršija būtinas poreikiams tenkinti išlaidas. Anot tėvo, duktė siekė pasipelnyti jo sąskaita, taigi piktnaudžiavo šeimos teisėmis. Nagrinėdamas bylą LAT išaiškino, kad išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje.
Civilinio Kodekso Nuostatos
2004 m. lapkritį įsigaliojo Civilinio kodekso (CK) nuostatos, įtvirtinusios tėvų pareigą išlaikyti ir pilnamečius vaikus, kai jie mokosi aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje ir yra ne vyresni kaip 24 metų. Tačiau Konstitucinis teismas (KT) 2007 m. birželį išaiškino, kad visais atvejais be išimties taikomos šios nuostatos prieštarauja Konstitucijai.
Komentuodamas KT išaiškinimą LAT atkreipė dėmesį, kad „nepilnamečių vaikų išlaikymo institutas ir paramos reikalingų pilnamečių vaikų paramos teikimo (išlaikymo) institutas nėra tapatūs, o skiriasi iš esmės. Dėl to sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo“. Teisiniai trūkumai lėmė CK pakeitimus ir 2013 m.
Civilinio Kodekso 3.192 straipsnis
(Žin., 2013, Nr. 72-3624)
1. Tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.2. Tėvai neprivalo išlaikyti vaikų, sulaukusių pilnametystės, kurie siekia ne pirmojo aukštojo išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos.
Jaunuolio iš Utenos istorija
„BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai. Daugiau kaip kilogramą mėsos per dieną neva suvalgantis 19-metis siekia, kad motina prisidėtų prie jo išlaikymo. Vaikino apetitas - kone žvėriškas, nes per mėnesį jis sugeba suvalgyti daugiau kaip 34 kilogramus mėsos, dar užkirsdamas juos ir blyneliais su mėsa, o troškulį nuolat malšina gaiviaisiais gazuotais gėrimais arba kava. Nors vaikinui dar nėra 20 metų ir jam draudžiama pirkti alkoholį, tarp jo prekių yra ir viskis, ir alus. Teismui teikdamas paskaitų Vilniaus universitete tvarkaraštį studentas aiškino, kad yra itin užsiėmęs, todėl neturi galimybės ieškotis darbo.
Vyriausybės nutarimu yra numatyta, kad studentai Valstybinio studijų fondo gali prašyti paskolos lengvatinėmis sąlygomis, kai studijų metu palūkanos už studentą gali būti mokamos iš valstybės lėšų. Tačiau jaunuolis pateikė tik vieno Lietuvoje veikiančių komercinių bankų neigiamą atsakymą dėl paskolos. Išlaikymo prašančio studento ir jo motinos santykiai sudėtingi. Kai 2004 m. Po kelerių metų vaikino tėvai pasuko skirtingais keliais. Berniukas augo su motina, tėvas su juo irgi bendravo, tačiau viskas pasikeitė, kai buvusi sutuoktinė kreipėsi į teismą prašydama padidinti tėvo kas mėnesį skiriamą privalomą sumą sūnui išlaikyti. Moteris iki sūnaus pilnametystės tai ir darė, nors santykiai su vaiku, šiam persikrausčius gyventi pas tėvą, visiškai pašlijo. Sūnui baigiant vidurinę mokyklą moteris ne kartą bandė pasikalbėti su juo dėl planų studijuoti.
Dabar pilnametis vaikinas teismo prašo, kad iš motinos būtų priteista per 700 eurų kas mėnesį jam išlaikyti, nors ši suma - kone visas moters atlyginimas. Pats jis nesistengia užsidirbti, bet reikalauja pinigų iš motinos, nors ji turi sveikatos problemų, o ir pati gauna nedidelį atlyginimą.
Panašus:
- Ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus? Atraskite mokslinius faktus ir efektyvias rekomendacijas!
- Kaip gauti vaiko asmens tapatybės kortelę be tėvų sutikimo – svarbiausi patarimai ir taisyklės
- Atraskite nepaprastą Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą vaikams – pasakos, kurios žavi ir moko
- Benu Ovuliacijos Testas: Viskas, Ką Reikia Žinoti Norint Tiksliai Nustatyti Ovuliaciją!
- Sužinokite, nuo kelių metų vaikas gali saugiai sėdėti priekinėje automobilio sėdynėje!