Mamytės, kurios vis paskaito patarimų, tikriausiai kartais susiima už galvos ir nebežino, kuo tikėti ir kuo remtis. Neketiname primesti ir šių patarimų, tačiau juos surinkome, remiantis įvairiais tyrimais, psichologų rekomendacijomis, tad manome, kad į juos atsižvelgti tikrai galima!
Pozityvumas ir jo įtaka vaikams
Apklausiant ir tiriant darželių peštukų, nuolat konfliktuojančių su kitais vaikais, šeimas, buvo išaiškinta, kad šiems vaikams būnant kūdikiais jų tėvai smarkiai pykdavosi. Nepaisant to, kad pyktis ir nebuvo nukreiptas prieš vaiką, tai turėjo įtakos jo psichologijai.
Atlaidumas sau - raktas į psichologinę gerovę
Daugybė tyrimų rodo, kad savigrauža ir viduje laikomos problemos yra tiesiausias kelias į psichologines problemas. Tas itin būdinga mamoms, kurios, jausdamos atsakomybę prieš savo mažylį, visad stengiasi būti stipriomis, yra linkusios save kaltinti dėl vaiko nesėkmių.
Paleiskite vaikus siekti savarankiškumo
Vykdant apklausas universitetuose buvo pastebėta, kad studentai, kurių tėvai niekaip jų nepaleidžia, skatina kartu gyventi arba itin dažnai grįžti į tėvus namus, nuolat skambina, jaučiasi suglumę, juos kamuoja nerimas, tai neretai turi įtakos ir jų studijų rezultatams.
Pažinkite savo vaikus ir gerbkite jų pasirinkimus
Abnormal Child Psychology žurnale buvo išspausdintas tyrimas, kuris atskleidė, kad tėvai, skiriantys kasdienę dėmesio dozę savo vaikams, paisantys jų noro ir neprimetantys savo valios sprendimuose (pavyzdžiui, kokį būrelį lankyti arba, kokią studijų kryptį rinktis) augina žymiai laimingesnes atžalas!
Griežtesnių tėvų vaikai net dvigubai labiau linkę į nerimą, net depresiją. Mokslininkė Liliana Lengua iš Vašingtono universiteto taip pat teigia, kad ypatingą dėmesį tėvai turi kreipti į paprasčiausią pokalbį, stengiantis vaiko neteisti, o skatinti jį patį ieškoti argumentų, kodėl jis pasielgė vienaip ar kitaip.
Viską žinantys ir kontroliuojantys tėvai
Iš mąstymo stereotipo, kad viską išmanom geriau nei kiti, o tuo labiau vaikai, atsiųstame pranešime sako „Pix studijos“ vadovė ir GRLPWR užsiėmimų paauglėms įkūrėja dviejų paauglių dukterų mama Eglė Kislovski. Problema yra ta, kad į vaikus mes žiūrime kaip į žemesnius sau, kaip į tuos, kurie nieko nemoka, nesupranta ir dar nežino, koks sudėtingas yra šis gyvenimas.
Tuomet mes siekiame juos išauklėti ir išmokyti, kad būtų lengviau. Mes nežiūrime į vaikus lyg į sielą, kuriai reikia tik padėti, nukreipti, palaikyti ir leisti pasirinkti tam, kad jį auklėtų gyvenimas. Pradėjus žiūrėti į vaiką kaip į sau lygų yra pirmas laiptelis link kuriančių santykių.
Svarbu leisti sau pagalvoti, kad auklėjimas yra dvasinis procesas, kuriame susitinka sielos. Ką aš matau priešais save: tik žmogų ar sielą? Jei matau sielą, kuri atėjo į žemę su savo misija, man lengviau ja pasirūpinti ir padėti skleistis. Jei matau tik vaiką, privalau jį išauklėti taip, kad darytų taip, kaip reikia, kaip daro visi ir kaip man patogu.
Kitas svarbus etapas yra atsakyti sau į klausimą, ar aš laiminga (s)? Ir pagalvoti, ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus. Būtina, kad vaiko aplinkoje būtų bent vienas laimingas žmogus, kuris perduotų laimės jausmo suvokimą. Laimė nėra daiktas, ne padėtis, ne pinigų kiekis, o sielos būsena. Todėl viena svarbiausių tėvų užduočių yra mokytis tapti laimingu, pažinti save.
Viską žinančių ir kontroliuojačių tėvų pozicija griauna santykius tiek su pačiu savimi, tiek su vaikais, tiek su visa supančia aplinka.
Septyni žingsniai, kuriantys gerus santykius su vaikais
- Pasikliaukite vaiku. Vertinkime vaiką lyg lygų sau ir jis bus dėkingas visą gyvenimą. Dažnai sakome, kad vaikas taip pat žmogus, bet elgiamės su juo, tarsi jis tik ateityje bus žmogus. O jis jau šiandien asmenybė. Pavojinga nuolat projektuoti vaiko ateitį, nes nuolatinis galvojimas apie ateitį neleidžia pastebėti dabarties. Vaikas gyvena dabartimi, o tėvai - ateitimi. Kaip suprasti tada vienam kitą?
- Supraskite ir mylėkite. Laimė, kai mus supranta. Bet dar didesnė laimė, kai mus besąlygiškai priima tokius, kokie esame. Tėvystė - tai vieta, kur yra besąlyginė meilė ir kur tave tiesiog myli tokį, koks esi. Tikra meilė padeda jam išsivaduoti iš visų netobulumų. Kai vaiko nepriimam su visais jo trūkumais: nesitvarko kambario, neklauso, blogai mokosi, yra drovus, jautrus, tada vaikas jaučiasi nepriimtas ir ima tolti nuo mūsų. Mylėti reiškia atleisti ir patikėti.
- Būkite šalia ir kartu visose bėdose. Gali būti kitaip, negu mes galvojame ar įsivaizduojame. Kai vaikas kažką padaro ne taip, visada yra dvi galimybės: bausti, šaukti ir kaltinti arba dalintis patiriamais nepatogumais. Jei tėvai visose bėdose bus šalia ir kartu, vaikas pats supras, kad pasielgė blogai.
- Prisiminkite, kad vaikas - kitoks nei jūs. Vaikas - ne mano nuosavybė, jis kitoks ir kitas su savo vaikyste. Jei mes to nejausime, bandysime kitus padaryti panašius į save. O tai dar niekada niekam nepavyko. Penkias minutes, dvi valandas, dienas ar savaitę pažiūrėkime į vaikus kaip į kitą žmogų, kalbėkime nemokydami, be pretenzijų, neišaukštindami savęs. Tiesiog pamatykime kitame žmoguje žmogų ir jis atsivers prieš mus, skirtumai ims džiuginti.
- Nesinaudokite vaiku siekdami savo tikslų. Noras vykdyti savo pareigas dingsta tada, kai vaikas jaučiasi eksploatuojamas. Jei vaikas nevykdo savo pareigų, mums reikia pastebėti, ar santykiuose su vaiku mūsų tikslai nėra savanaudiški. Tarkime, vaikas nesimoko, mokytoja skambina tėvams, tėvai šaukia, barasi, įsižeidžia. Tačiau kieno tikslas yra, kad vaikas mokytųsi gerai? Vaiko ar tėvų?
- Negąsdinkime vaikų savo baimėmis. Kuo daugiau mes norime garantijų auklėdami vaikus, tuo blogesnių rezultatų pasieksime. Jei vaikas įsiropštė į medį, nereikia šaukti, kad skubiai liptų žemyn. Mamai atrodo, kad vaikas tikrai nukris, ji myli vaiką, bijo dėl jo. Tačiau baimė ir meilė - ne tas pats. Taip, kaip pavydas ir meilė - ne tas pats. Meilė reiškia - eik, siek, bandyk, griūk, tu apsaugotas, nes šalia tavęs žmogus, kuris tiki tavim. Taip, mes rizikuojame, bijome už vaikus. Ir tai yra visiškai normalu, bet santykiuose reikia rizikos ir drąsos.
- Kantriai elkitės. Kantrybė, supratimas, priėmimas - tai šio žingsnio esmė. O jei neužtenka kantrybės? Tada pabandykite suprasti. O jei nesuprantu? Tada tiesiog priimkite. Mes norime rezultato čia ir dabar, bet net nesuprantame, kiek dėl to prarandame. Labai norisi, kad vaikas šiandien gerai mokytųsi, tačiau gerai mokytis ir suformuoti norą pažinimui yra du skirtingi dalykai. Jei mums reikia, kad vaikas šiandien gerai mokytųsi, mes jį versime tai daryti. Rezultatas bus toks, kad mokymasis vaikui taps kančia ir apskritai dings noras pažinti pasaulį.
Kaip gi elgtis tėvams, kad vaikas būtų laimingas?
Juk vaiko laimė - tai ne tik švarios sauskelnės, vėliau - madingi apdarai, sveikas maistas ir krūva žaislų… Svarbiausia, ką tėvai turėtų duoti, suteikti vaikui yra ne stogas, ne maistas, ne drabužiai ar šiuolaikinės priemonės, o žinia, kad jis yra mylimas toks koks yra, saugus, ten kur yra, kad kartais dėl jo elgesio tėvai gali pykti, bet niekuomet nenustos jo mylėti.
Bet koks tėvų elgesys, ne tik tiesioginis pamokymas ar perteikiama informacija, kiekvienas veiksmas ar žodis turi tam tikrą užslėptą informaciją. Dažnai tėvai norėdami gero ir pabardami vaiką jam sako - tu negeras, blogas ar pan. Vaikas iš šių žodžių išgirsta, kad jis visas, pilnai ir nedalomai yra vienas didelis neigiamas sutvėrimas.
Ko niekada neturėtų daryti, sakyti savo vaikams tėvai?
- Pats blogiausias dalykas, ką tėvai gali pasakyti savo vaikui - jei tu … aš tavęs nemylėsiu.
- Dar viena grubi klaida yra lyginimas su kitais. Tėvai ne skatina vaiko savigarbą ir pasitikėjimą savimi, o priešingai ją mažina.
- Kita klaida - bet koks atstūmimas ar nuvertinimas vaiko problemų.
Siūlau atsisakyti palyginamojo principo, kad jei man tas nėra svarbu ir atrodo nereikšminga, nereiškia, kad ir vaikui yra ar turi būti taip pat.
Kaip nepakenkti vaikui? Kaip pastebėti jo gabumus ir padėti jam atsiskleisti?
Svarbiausias uždavinys tėvams yra kiek įmanoma atsiriboti nuo savo vaikystės svajonių ir nebandyti jų įgyvendinti per vaiką. Pasiūlyčiau apsidairyti aplinkui ir pagalvoti, kas subjektyviai jums yra „apsileidę tėvai“ ir kas yra „hiperglobojantys tėvai“. Abi šios priešingybės yra blogis, o geriausias auklėjimas slypi auksiniame viduriuke.
Iš tiesų, yra labai pravartu žinoti savo vaiko gebėjimus pagal amžių. Pasidomėti literatūroje, apsižvalgius aplinkui. Tuomet skatinti tai, ką jis jau geba ir mokinti to, ko jam jau laikas mokintis. Iš tiesų, tobuli tėvai yra tie, kurie nesiekia tokiais būti, bet nuoširdžiai stengiasi, atsakingai ugdo vaiką ir ruošia vaiką išėjimui iš gimto lizdo.
Kokius žaidimus žaisti?
Vaidmenų žaidimai yra visiškai natūralus ir netgi reikiamas užsiėmimas. Berniukai, kaip ir priklauso lyties identifikacijai, imituoja kovos veiksmus. Mergaitės, imituoja žaidimus susijusius su namų ūkiu, vaikų auginimu. Visa tai tarsi repeticijos prieš tikrą gyvenimą.
Stebint vaikų žaidimus galima gauti ne mažai informacijos apie besiformuojančias schemas ir būsimus, reikalingus gyvenimui modelius. Kaip ir „namų“ žaidimai, taip ir „kovos“ žaidimai, tai perkeltine prasme susiformavęs požiūris, nuomonė, savęs ir savo vietos, pozicijos pajautimas.
Tėvų vaidmuo vaikų žaidimuose tūrėtų būti labiau prižiūrintis ir nukreipiantis. Svarbu stebėti, kad vaiko žaidimai nebūtų vienalyčiai. Nūdienos didžiausia problema yra kompiuteriniai žaidimai. Ten taip pat tūrėtume sekti ir kokius žaidimus vaikas žaidžia, ir kiek laiko praleidžia prie tų žaidimų. Per ilgai „paskendus“ kompiuteryje, gresia atsiribojimas nuo realaus socialinio bendravimo.
Kodėl vaiką baudžiu, o vėliau dėl to apgailestauju, verkiu ir norėdama išpirkti kaltę, perku žaislų ir pan. Kokie būtų patarimai?
Už nepelnytą bausmę tikrai galima atsiprašyti ar net bandyti ją atpirkti, bet tik su sąlyga, kad ši tikrai buvo pateikta įsikarščiavus, neapgalvojus ar smarkiai supykus. Priešingu atveju tampame melagiais savo vaiko akyse ir kitą kartą mažėja paklusnumo galimybė. Tačiau realių, atitinkančių nusižengimą bausmių negalima atšaukinėti.
Bausmės vaikams nesudaro psichologinės traumos, jei atitinka nusižengimo dydį ir yra suprantamos pačiam vaikui. Iš principo norėdami nubausti vaiką galime eiti ir kitu keliu - pasiūlykite vaikui pačiam pasakyti, kaip jo manymu jis pasielgė ir kokia galėtų būti už tai bausmė.
Neigiamas mąstymas ir jo įtaka vaikams
Pastebėjau, kad jeigu vaikus supančių artimiausių žmonių mąstyme dominuoja įsitikinimai, kad gyvenimas yra sunkus, užduotys irgi sunkios, aplinkiniai nusiteikę priešiškai, visi nori mums pakenkti, kiti mus nuolat skriaudžia, tai ir vaikai dažniausiai perima šią mąstyseną.
Labai dažnai girdžiu įvairiausius neigiamo mąstymo aspektus, kuriais leidžiame sau teršti mintis nuolat apie tai mintydami. Niekas nemoka skaityti kito minčių ir jeigu mes to nepasakome, kitas negali perprasti mūsų lūkesčių.
Galime padėti sau visas mintis sutelkdami į teigiamų dalykų pastebėjimą ir paleisdami į visatą teigiamas mintis, nes mūsų jausmų interpretacija gali pridaryti daugiau žalos nei patys jausmai. Dažnai užtenka nedidelio požiūrio performavimo, kad pasijustume geriau.
Kaip užauginti laimingus vaikus? Nidos Gruodienės įžvalgos
Jeigu jūs norite, kad jūsų vaikai būtų laimingi, jūs neauklėkite savo vaikų, nes vis tiek vaikai bus panašūs į jus. Geriau auklėkite save ir tada per savo pavyzdį, per savo santykius jūs padarysite vaiką laimingą.
Šiandien, konsultuodama vaikus paklausiu, pavyzdžiui, kodėl tu neini namo, kodėl tu neišsakai šito savo mamai, aš labai dažnai girdžiu, kad „aš nenoriu namo eiti, nes labai dažnai aš matau savo motiną pervargusią, susiraukusią ir rėkiančią, o tėvo tiktai kuprą, palinkusią prie interneto ar televizoriaus“. Šeimoje nėra bendravimo, tada, aišku, nesaugūs namai. Jeigu mes norime, kad vaikas grįžtų ir nebūtų gatvėje, įsitraukęs į tam tikras kompanijas, tai be abejonės, mes tada keisimės, domėsimės, skaitysime, eisime į seminarus ir mes sukursime, ko siekiame. Kodėl gi ne? Žmogus juk gali keistis.
Kaip kuriant tuos saugius namus neperlenkti lazdos?
Šiltnamio sąlygos tai nėra saugūs namai. Reikia kalbėti, vaikui pasakoti visus socialinius įvykius. Ir jeigu, pavyzdžiui, vaikas patyrė patyčias, mes jas aptariame; jeigu įvyko tėvo konfliktas su viršininku ar bendradarbiu, mes jį taip pat aptariame ir vaikas girdi. Jis tada supranta, kad gyvenimas yra visoks. Jeigu norime užauginti laimingą vaiką, turime jam parodyti gyvenimą ir aptarti visus socialinius reiškinius, kad jis žinotų, jog gyvenimas yra visoks, jis nėra kaip mūsų šeima. Mūsų šeima yra saugumas. Ir tu, vaikeli, žinok, kad čia visada gausi paramą. Bet tai nereiškia, kad gyvenime paramą tu gausi iš visų žmonių.
Saugūs namai - tai tėvų domėjimasis savimi
Kada vaikas yra iš tikrųjų laimingas? Kai jis mato laimingus tėvus. O laimingi tėvai būna tik tada, kai kažkur save realizuoja, patys užsiima mėgstama veikla, turi savo laisvalaikius, hobius, darbą. Tada visi susitikę dalijasi įspūdžiais, potyriais. Saugūs namai - tai tradicijos, pokalbiai. Tai yra kažkokie ritualai, kai mes vakare susėdame prie stalo ir aptariame dieną, tam tikrus įvykius, galbūt net pačius baisiausius. Bet parodome tuos įvykius iš įvairių pusių.
Martyno Levickio patirtis: kaip užaugti laimingu?
Visame pasaulyje žinomas akordeonistas Martynas Levickis sako, kad visko pasiekti gyvenime galima, jeigu daug kryptingai dirbsi, o svarbiausia, tikėsi savo svajonės išsipildymu. Anot Martyno, gyvenime sutinkame daug gerų žmonių, kurie, lyg švyturys vaikui parodo kelią, tik reikia ir pačiam vaikui stengtis bei išdrįsti svajoti.
Martynas teigia, kad leiskime vaikams svajoti ir gyventi tose svajonėse, net jeigu mūsų, suaugusiųjų, manymu tai yra kvailystė ir ta vaiko svajonė niekada neišsipildys.
Kaip tėvams rasti „aukso vidurį“, kuris leistų adekvačiai išreikšti tėvišką rūpestį, meilę, išauginti vaiką savimi pasitikinčiu žmogumi - iššūkis kylantis daugeliui, tačiau įgyvendinamas. Tėvams reikia kelių dalykų: rodyti meilę ir pagarbą savo vaikui, ugdytis kantrybę, tikėti savo vaiko gražia ateitimi, leisti vaikui nuolat bandyti ir eksperimentuoti ieškant jam įdomios veiklos.
Panašus:
- Kaip gauti vaiko asmens tapatybės kortelę be tėvų sutikimo – svarbiausi patarimai ir taisyklės
- Atraskite nepaprastą Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą vaikams – pasakos, kurios žavi ir moko
- Vaikai užsienyje: ką turi žinoti seneliai apie globą ir teisę?
- Neįtikėtinos vaikų kūrybinės idėjos žiemos temai – įkvėpkite mažųjų fantaziją dabar!
- Kodėl Kūdikis Protestuoja Prieš Buteliuką? Efektyvūs Sprendimai Tėvams