Vėjaraupiai (Varicella, Chikenpox) - ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, saikinga bendra intoksikacija, gėrybine eiga, vezikuliniu odos ir gleivinių bėrimu.
Vėjaraupių Sukėlėjas ir Plitimo Būdai
Vėjaraupių sukėlėjas yra Varicella zoster virusas (VZV), dar vadinamas Human herpes virus 3. Jis pasireiškia kaip juostinė pūslelinė. Vėjaraupiais užsikrečiama aerozoliniu būdu (liga plinta, kai sveikas žmogus įkvepia užsikrėtusio asmens ore paskleistų smulkių lašelių ar dalelių, pavyzdžiui, kalbant, kvėpuojant), tačiau galimas užsikrėtimas ir per tiesioginį kontaktą.
Inkubacinis Laikotarpis ir Užkrečiamumas
Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 10-21 d., tačiau gali tęstis ir 35 dienas, jeigu buvo sušvirkšta savitojo Varicella zoster imunoglobulino (VZVIG). Asmuo labiausiai užkrečiamas 48 val. iki bėrimo elementų atsiradimo.
Vėjaraupiai Nėštumo Metu: Rizikos ir Komplikacijos
Imunosupresuoti asmenys, nėščiosios ir naujagimiai gali sirgti sunkesne ligos forma, kuri gali komplikuotis organų sistemų pažeidimu. Nėščiųjų mirštamumas nuo vėjaraupių taip pat yra didesnis. Dažniausiai mirštama nuo kvėpavimo takų komplikacijų.
Tarp moterų, kurios nėštumo metu užsikrėtė vėjaraupiais, įgimto vėjaraupių sindromo rizika yra nedidelė (0,4-2%). Motina vaikui VZV gali perduoti prenataliniu, perinataliniu arba postnataliniu būdu.
Vienas dažniausių motinos klinikinių komplikuotos vėjaraupių ligos požymių nėštumo metu yra vėjaraupių pneumonija, kurios eiga nenuspėjama ir gali greitai progresuoti iki hipoksijos ir kvėpavimo nepakankamumo, jei infekcija negydoma, mirštamumas gali būti didelis. Apskaičuota, kad 5-10% nėščiųjų suserga virusine pneumonija, kurios rizikos veiksniai yra rūkymas ir didelis bėrimo elementų skaičius (daugiau nei 100). Dažniausiai komplikacijos išsivysto ketvirtą ligos dieną ir vėliau.
Įgimtas Vėjaraupių Sindromas
Jei motina užsikrečia vėjaraupių infekcija ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu (nuo 8 iki 20 sav.), vaisiui gresia įgimto vėjaraupių sindromo išsivystymo rizika. Šiam sindromui būdinga odos pažeidimai, neurologinės bei galūnių anomalijos, struktūriniai akių pažeidimai.
Pirmame ir ankstyvame antrame nėštumo trimestre pirminė VZV infekcija gali lemti neišnešiotumą arba įgimtą vėjaraupių sindromą, kuris nėra dažnas, pasitaikantis 1-2.8% moterų, kurios buvo infekuotos 12-20 nėštumo savaitę. Nustatyta, kad pažeidimas įmanomas ir iki 28-os nėštumo savaitės.
Įgimtas vėjaraupių sindromas pasireiškia odos randais, galūnių hipoplazija, mikroftalmija, katarakta, mažu gimimo svoriu, protinės raidos atsilikimu, bloga sfinkterių kontrole, ankstyva mirtimi ir kt.
Atlikus ultragarsinį tyrimą 5-tą sav. po persirgtos infekcijos, galima stebėti šiam sindromui būdingus pakitimus: sutrumpėjusias galūnes arba galūnių malformacijas, krūtinės ląstos malformacijas, polihidroamnioną, vaisiaus vandenę ir kt. Taip pat matomi pakitimai smegenyse: ventrikulomegalija, hidrocefalija, mikrocefalija su polimikrogirija ir kt.
Vėjaraupiai Nėštumo Pabaigoje
Jeigu nėščioji vėjaraupiais suserga baigiantis nėštumui, naujagimio pažeidimas priklauso nuo pirmųjų ligos požymių. Jeigu naujagimis suserga 5-10 dieną po gimimo, ligos eiga dažniausiai būna sunki: būdingi odos pažeidimai, diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos sindromas (DIK), pneumonija, hepatitas ir kt.
Nėštumo metu motinos sergamumas vėjaraupiais taip pat yra susijęs su vėlesniu pūslelinės išsivystymu kūdikystėje.
Diagnostika
Vaisiaus įgimto vėjaraupių sindromo rizika galima įvertinti atliekant vaisiaus kraujo arba amniono kraujo VZV-DNR tyrimą PGR metodu kartu su ultragarsiniu tyrimu vaisiaus anomalijoms nustatyti. VZV-DNRtyrimas PGR metodu yra jautrus tyrimas, paprastai atliekamas tarp 17 ir 21 nėštumo savaitės. Anatominis ultragarsinis įvertinimas turėtų būti atliekamas mažiausiai praėjus 5 sav.
Gydymas ir Profilaktika Nėštumo Metu
Prieš skiriant profilaktiką ir gydymą nėštumo metu, svarbu išsiaiškinti, ar nėščioji yra sirgusi vėjaraupiais anamnezėje, jeigu sirgusi, tuomet gydymas ir profilaktika netaikomi. Jeigu nėščioji nežino arba nėra įsitikinusi, kad sirgo, tuomet reikia atlikti serologinį tyrimą VZV IgGnustatyti.
Jeigu nėščioji neturi VZV IgG, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG per pirmąsias 96 val. po kontakto su infekcijos šaltiniu. Jei nuo kontakto praėjo daugiau nei 96 val. ir yra antrasis nėštumo trimestras, nėščioji serga gretutine plaučių liga, prieš nėštumą vartojo imunosupresantus, rūkė arba rūko, rekomenduojama skirti aciklovirą arba valaciklovirą.
Vėjaraupiams gydyti nėštumo metu gali būti skiriamas acikloviras ir valacikloviras. Valacikloviras nėštumo metu vartojamas kaip alternatyva. Acikloviras yra sintetinis nukleozidų analogas, inhibuojantis žmogaus herpes virusų replikaciją. Acikloviras lengvai praeina placentos barjerą, yra aptinkamas vaisiaus audiniuose, virkštelės kraujyje, amniono vandenyse. Jis gali inhibuoti viruso replikaciją, sumažinti transplacentinį viruso patekimą.
Jeigu nėščioji suserga vėjaraupiais likus 7 dienom iki gimdymo, gimusiam naujagimiui savitojo VZVIG skirti nereikia, skatinamas maitinimas krūtimi, izoliacija nereikalinga.
Jeigu gimė neišnešiotas naujagimis, sergantis vėjaraupiais, turi būti skiriamas intraveninis acikloviras 20 mg/kg kas 12 val. Jeigu motina susirgo vėjaraupiais likus mažiau negu 7 dienos iki gimdymo, skiriamas savitasis VZVIG 125 g/10 kg kūno masės, kuris turi būti suleistas į raumenis per 24 val.
Skiepijimas nuo Vėjaraupių
Gyva susilpninta vėjaraupių vakcinarekomenduojama skiepyti vaisingo amžiaus vėjaraupiais nesirgusias moteris prieš planuojamą nėštumą arba po jo. Nėštumo metu skiepijimas nuo vėjauraupių negalimas, nes gyvos vakcinos yra kontraindikuotinos nėščiosioms.
Jeigu nėščioji turėjo kontaktą su sergančiuoju vėjaraupiais, o jos imuninis statusas nėra žinomas, turi būti atliekamas serologinis tyrimas VZV IgG nustatyti. Gavus neigiamą atsakymą, rekomenduojama suleisti savitojo VZVIG.
Kada Kreiptis į Ligoninę?
Jeigu pneumonija progresuoja, atsiranda dusulys, neurologiniai simptomai, hemoraginis bėrimas arba kraujavimas, gausus bėrimas su gleivinių pažeidimu, nėščioji rūko, serga lėtine plaučių liga, anamnezėje yra vartojusi kortikosteroidus, nėščioji turi būti hospitalizuojama į stacionarą. Gydymas turėtų būti pradėtas per 24-72 val.
Epidemiologiniai Duomenys
Nors mažiau nei 2% registruotų susirgimų vėjaraupiais pasitaiko tarp >20 m. amžiaus suaugusiesiems, beveik ketvirtadalis visų su VZV susijusių mirčių įvyksta šioje amžiaus grupėje. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad skiepijimas nuo vėjaraupių sumažino motinos ir vaisiaus užsikrėtimo vėjaraupiais atvejų skaičių. Daugiau nei 85% vaisingo amžiaus moterų turi imunitetą prieš VZV, todėl nėštumo metu retai suserga pimine infekcija. Sunkios ligos rizika žymiai didesnė naujagimiams, gimusiems iki 28 nėštumo savaitės, kurių gimimo svoris < 1000 g.
Kitos Infekcijos Nėštumo Metu
Dažniausi vaikiškų infekcijų sukėlėjai - virusai. Susirgus virusine infekcija pirmame nėštumo trimestre, gali įvykti savaiminis persileidimas, žūti vaisius, atsirasti vaisiaus sklaidos trūkumų. Paprastai kalbama apie raudonukės pavojingumą. Taip. Jaunas merginas ir moteris, neturinčias antikūnų raudonukės virusui, reikia skiepyti. Žinoma, jeigu jos tuo metu ne nėščios. Tokia moteris turėtų nedelsdama kreipti į gydytoją infektologą. Svarbu, kokiu nėštumo metu moteris užsikrėtė. Jei nėra duomenų apie skiepus ar persirgtą ligą, vaisingo amžiaus moterį reikėtų ištirti ir, jei reikia, paskiepyti.
Toksoplazmozė. Tai infekcinė liga, kuria galima užsikrėsti nuo naminių gyvūnų (dažniausiai kačių) arba valgant toksoplazmomis užkrėstą gerai neiškepusią mėsą. Ligos sukėlėjai su krauju patenka į vidaus organus ir sparčiai dauginasi. Dėl to prasideda stiprūs galvos skausmai, pakyla kūno temperatūra, atsiranda meningito požymių. Raudonukė. Šią infekcinę ligą sukelia virusai. Nėščiai moteriai ji labai pavojinga, nes ja susirgus kūdikis gali gimti negyvas, su sunkia širdies yda ar kitomis negaliomis.
Kaip Apsisaugoti Nuo Vėjaraupių Nėštumo Metu?
Gydytojas ginekologas jau pirmojo vizito metu nėščiosios klausia, ar ji persirgusi vėjaraupiais, jei ne - patars, kaip šios infekcijos saugotis. Tačiau jei ir nesirgote šia infekcija, bijoti ir panikuoti nereikia. Jeigu visgi baiminatės, kad galite užsikrėsti vėjaraupiais, būtinai atlikite tyrimą, kuris parodys kokį turite šiai infekcijai imunitetą. Ne visos moterys prisimena, kokiomis ligomis persirgo vaikystėje, tad šis tyrimas nustatys 100% tikslumu, kokia tikimybė jums susirgti.
Pats pavojingiausias nėštumo periodas sirgti vėjaraupiais - pirmas ir antras trimestras. Sergant vėjaraupiais iki 14 nėštumo savaitės pavojus vaisiui siekia iki 0,4%, nuo 14 iki 20 nėštumo savaitės rizika vaikučiui padidėja 2%. Ypač pavojinga užsikrėsti vėjaraupiais paskutinėmis nėštumo savaitėmis, ypatingai likus kelioms dienoms iki gimdymo. Tačiau ir čia yra išeitis: sergant nėštutei vėjaraupiais, gydytojai gali „uždelsti“ gimdymą iki to meto, kai vėjaraupiai nebebus pavojingi vaisiui. Jei gimdymo jau negalima „nukelti“, tuomet mamai ir kūdikiui suleidžiamas imunoglobulinas.
| Nėštumo savaitė | Įgimto vėjaraupių sindromo rizika |
|---|---|
| Iki 14 savaitės | 0,4% |
| 14-20 savaitės | 2% |
žymės:
Panašus:
- Batutai vaikams: pavojai ir efektyvūs saugumo patarimai, kurių negalite praleisti!
- Įveikite pilvo skausmus nėštumo metu: svarbiausios priežastys, simptomai ir efektyvūs patarimai
- Ar Skrydžiai Iš Tikrųjų Pavojingi Mažiems Vaikams? Ekspertų Patarimai Tėvams
- Atraskite Greitai: Kaip Lengvai Sužinoti Gimimo Liudijimo Išdavimo Datą
- Sužinojai, kad laukiesi? Nepražiopsok svarbiausių pirmųjų žingsnių!