Klausimą teisiniame lygmenyje komplikuoja civilinio teisnumo ir fizinio asmens sąvokos, kurios nėra tinkamos ar pakankamos siekiant išsiaiškinti negimusio vaiko teisinį subjektiškumą.
Seimo Teisės Departamento pozicija
Seimo Teisės departamentas teigia negalintis sutikti su siūlymu Civiliniame kodekse nustatyti, kad dar negimęs asmuo turi civilinį teisnumą, nes teisnumą gali turėti tik teisės subjektas.
Tokią išvadą Seimo Teisės departamentas pateikė Seimo nario Valdemaro Tomaševskio inicijuotam Civilinio kodekso pakeitimo projektui.
Išvadose pažymima, kad teisės teorijoje pripažįstami šie teisės subjekto požymiai: autonomiškumas, galimybė jį identifikuoti (nustatyti tapatybę), sugebėjimas išreikšti valią, buvimas socialinių santykių dalyviu.
"Negimęs vaikas negali būti teisės subjektas, taigi ir turėti teisnumo, nes neatitinka nurodytų požymių. Jis negali egzistuoti savarankiškai be motinos, negali būti identifikuojamas, neturi valios ir pan. Tik gimęs vaikas įgyja teisnumą", - teigia Seimo Teisės departamento teisininkai.
Pasak jų, negimęs vaikas yra socialinė vertybė. Jis gali būti ir yra ginamas teisinėmis priemonėmis, tačiau, Seimo Teisės departamento nuomone, dėl to nereikia keisti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių asmenų civilinį teisnumą.
V. Tomaševskio iniciatyva
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Seimo narys V. Tomaševskis siūlo priimti įstatymą, saugojantį žmogaus gyvybę prenatalinėje fazėje.
Jo Seimo posėdžių sekretoriate pakartotinai įregistruotame įstatymo projekte, kurį parėmė 30 Seimo narių, siūloma įteisinti, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo.
Įstatymo projektas teikiamas kartu su Civilinio kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimų ir papildymų projektais. Civiliniame kodekse V. Tomaševskis siūlo nustatyti, kad pradėtas, bet dar negimęs vaikas turi tokį pat civilinį teisnumą kaip ir gimęs, tačiau turtinės teisės jam atsiranda nuo gimimo momento.
Įstatymų pakeitimų projektus inicijavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis V. Tomaševskis Eltai sakė manąs, kad Seimo Teisės departamentas, pateikdamas išvadas, viršijo savo įgaliojimus.
Parlamentaro nuomone, iš išvadų galima spręsti, kad bandoma Seimo nariams apriboti konstitucinę teisę siūlyti įstatymų pataisas.
"Ne Seimo Teisės departamentas sprendžia, kokias įstatymų pataisas teikti ir priiminėti. Seimo nariai tik balsavimu galės dėl to apsispręsti", - sakė Eltai parlamentaras. Jo nuomone, Seimo Teisės departamento išvadų nuostatos yra prieštaringos.
V. Tomaševskio teigimu, keistai skamba mintis, kad nereikia keisti Civilinio kodekso normų, reglamentuojančių asmenų civilinį teisnumą.
"Pakeitimas ir siūlomas tam, kad tokia norma atsirastų", - sakė V. Tomaševskis, pažymėdamas, kad jo siūlomos nuostatos galioja Airijoje ir Lenkijoje. V. Tomaševskis tikisi, kad rudenį prasidėjus Seimo pavasario sesijai parlamentarai pritars jo inicijuotiems projektams.
Teisinės diskusijos
Anot M. Romerio universiteto Bioteisės katedros vedėjo doc. dr. Jono Juškevičiaus, šis klausimas pradėtas diskutuoti praėjusio amžiaus 7-ame dešimtmetyje, prasidėjus abortų revoliucijai.
„Tačiau svarstyti abortų, embrionų užšaldymo ir kitokių medicinos praktikų teisėtumą verta tik atsakius į klausimą, ar negimęs vaikas yra kai kurių žmogaus teisių, pirmiausia - teisės į gyvybę, turėtojas“, - kalbėjo pašnekovas Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Žmogaus prenatalinė raida šiuolaikinio mokslo žvilgsniu“.
Pagal vieną teisinę poziciją, negimusi gyvybė yra teisės saugomas objektas, tačiau iki 12-tos nėštumo savaitės apsaugos lygį nustato pati moteris, vėliau - valstybė.
Tuo tarpu šios nuomonės oponentai teigia, kad individualus organizmas vystosi nuo pat pradžių, todėl jis iškart turėtų tapti teisių turėtoju.
„Šios dvi pozicijos remiasi skirtingomis vertybėmis. Anot pirmosios, žmogui teises suteikia visuomenė, anot antrosios, jos kyla iš žmogiškosios prigimties, - įsitikinęs J. Juškevičius. - Taigi negimusios gyvybės klausimas iki šiol neaiškus. Tai prieš porą dešimtmečių pripažino ir Europos Taryba. Ne ką pasikeitusi padėtis ir dabar“.
Anot civilinės teisės, turtines ir neturtines teises žmogus įgyja tik tuomet, kai registruojamas pirmasis su juo susijęs teisės aktas, o tai įvyksta jam gimus.
Tačiau pagal bendrą romėnų teisės tradiciją, kuri įtvirtinta ES šalyse, dar negimusiam kūdikiui vis dėlto pripažįstamos kai kurios teisės - pavyzdžiui, į paveldėjimą bei žalos atlyginimą. Suprantama, jų įgyvendinimas nukeliamas, bent jau kol kūdikis gims.
Anot pašnekovo, visi šie prieštaravimai susiformavo dėl siekio fizinius asmenis prilyginti juridiniams, todėl ši konstrukcija funkcionali tik turtinių santykių sferoje.
Dėl susidariusios painiavos, anot J. Juškevičius, teisės aktuose vengiama įvardyti gyvybės pradžios momentą. To nepadaryta net Vaiko teisių konvencijoje.
Joje teigiama tik tiek, kad vaikui reikia apsaugos tiek iki gimimo, tiek po jo. Europos žmogaus teisių teismas prieš keletą metų nustatė, kad tai ne tik teisinis, bet ir medicininis, filosofinis, religinis klausimas, todėl kiekviena valstybė gali pati nusistatyti rėmus, nuo kada vaisių pradeda laikyti žmogumi.
Prieštaravimų esą galima rasti net Europos žmogaus teisių komisijos dokumentuose. „Viena vertus ji nustatė, kad nėštumas ir jo nutraukimas nėra tik moters privataus gyvenimo dalykas. Kita vertus, iš kai kurių teisės aktų darytina išvada, kad kai kada tai gali būti privataus gyvenimo dalykas“, - apgailestavo abortams nepritariantis J. Juškevičius.
Vis dėlto, anot teisininko, nė viename teisės akte nėra suformuluota moters teisė į abortą, todėl, uždraudusi abortus, Lietuva esą nepažeistų jokių tarptautinių įsipareigojimų.
Vaiko teisė būti sveikam
Vyriausybė numato pareikšti nepritarimą siūlymui garantuoti vaiko teisę būti sveikam nuo jo pradėjimo.
Pataisą parlamentarai sako pasiūlę, nes "atsižvelgiant į paties vaiko geriausius interesus, jo prigimtinį orumą, žmogaus sąvoka turi būti aiškinama, kaip apimanti būklę iki gimimo".
Vienas iš pataisos iniciatorių konservatorius Rimantas Jonas Dagys BNS yra sakęs, kad šis įstatymas susijęs su abortų draudimo iniciatyva, bet "nėra sankcijinis".
"Iš dalies susijęs su abortų draudimu, bet ne ta tiesiogine draudimo prasme.
Seimas po pateikimo yra pritaręs ir grupės parlamentarų, kurių dauguma - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos narai, parengtam Gyvybės prenatalinėje fazėje įstatymo projektui.
Pagal jį, nėštumą gydytojas galėtų nutraukti tik tuo atveju, jei nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai, arba yra pagrįstų įtarimų, kad moteris pastojo dėl išžaginimo.
Nutraukti nėštumą esant aukščiau minėtoms sąlygoms būtų leidžiama, jei nuo nėštumo pradžios praėjo ne daugiau kaip 12 savaičių.
Lietuvoje šiuo metu leidžiama iki 12 nėštumo savaitės nutraukti nėštumą be papildomų sąlygų.
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje.
Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektas
Praėjusi pirmadienį (gruodžio 15 d.) Vyriausybės pasitarime buvo pritarta naujam Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektui, kuriame nebelieka nuo 1996 metų galiojusios bendrosios vaiko teisių apsaugos nuostatos, kad „kiekvienam vaikui - tiek iki gimimo, tiek ir po jo - turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui - taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime“.
Kad toks negimusio vaiko teisų dingimas iš naujo projekto nėra atsitiktinumas ar projekto rengėjų neapsižiūrėjimas rodo tai, kad projekte atsirado ir daugiau subtilių pakeitimų bei papildymų.
Kodėl nuo 1996 metų galiojusios Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos kalbančios apie negimusio vaiko teises, interesus bei jų apsaugos garantijas staiga Vyriausybei pasidarė tokios nepatogios?
Viena iš tikėtinų priežasčių - pastaruosius porą metų visuomenėje pagyvėjusi diskusija apie negimusio vaiko teisinę apsaugą, kurią sukėlė keli Seime užregistruoti įstatymų projektai.
Kai kuriems valdančiosios daugumos atstovams tai pasirodė labai neparanku.
Taip atsirado politinis užsakymas surasti „teisinių“ argumentų turinčiu įrodyti, kad tokie projektai prieštarauja teisei.
Pasitelkus lojalius valstybės teisininkus buvo sugalvota „teisinių argumentų“, kurie turėjo įrodyti, kad negimusio vaiko teisių Lietuvoje saugoti negalima, nes neva tai prieštarauja tarptautinei teisei, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimams, Civiliniam kodeksui, Konstitucijai.
Vykdant šį „valstybinį užsakymą“ ypač pasistengė Seimo teisės departamentas, Europos teisės departamentas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos teisininkai.
Užsakymo vykdymo metodas gana paprastas - reikia selektyviai ir apdairiai cituoti teisės šaltinius paminint tai, kas naudinga, ir nutylint bei ignoruojant tai, kas neparanku.
Štai pavyzdžiui, Seimo teisės departamentas savo išvadoje vertindamas praėjusiais metais registruoto Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą „pagal jo santykį su Konstitucija ir galiojančiais įstatymais“ išsamiai cituoja Konstitucinio Teismo doktriną apie teisę į privatumą.
Tačiau išvadoje nė vienu sakiniu neužsimenama apie galiojančio Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, suteikiančias sveiko vystymosi garantijas negimusiam vaikui.
Tarsi tai būtų visai nereikšminga teisinė norma. Nuo Seimo teisės departamento neatsiliko ir Europos teisės departamentas.
Puikiai žinodamas, kad negimusio vaiko laikymas teisės subjektu neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms, savo išvadoje dėl to paties „Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo“ departamentas cituoja tendencingai parinktas „teisingas“ ištraukas iš Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimų.
Maža to, matyt, pritrūkęs „teisingų“ citatų, „kūrybiškai“ papildo Europos Žmogaus Teisių Teismą.
Pavyzdžiui, Europos teisės departamento išvadoje sakoma, kad Žmogaus Teisių Teismas „byloje Vo prieš Prancūziją yra konstatavęs, kad negimęs vaikas negali būti laikomas „asmeniu“, kuris tiesiogiai yra saugomas Konvencijos 2 straipsnio“.
Tai Lietuvos įstatymų leidėjus ir plačiąją visuomenę turėjo įtikinti, kad vaikas prenatalinėje fazėje negali būti saugomas.
Tačiau tiesa yra visai kita. Priešingai nei teigiama išvadoje, Europos Žmogaus Teisių Teismas to visai nekonstatavo.
Išvadoje cituojama ne Teismo pozicija, bet bylos aprašomojoje dalyje paminėta trečiosios suinteresuotos šalies (Reprodukcinių teisių centro) nuomonė.
Vargu ar toks „kūrybiškas“ rėmimasis teisės šaltiniais padeda įstatymų leidėjų galimybėms priimti objektyvius ir sąžiningus sprendimus.
Paminėti atvejai anaiptol ne vieninteliai manipuliavimo teisės šaltiniais pavyzdžiai. Tai turėtų kelti rimtą nerimą tiek Seimo vadovybei, teik visai visuomenei.
Nebūtų keista, jei panašiai elgtųsi kokios nors byloje dalyvaujančios šalies pasamdyti advokatai.
Tačiau tiek Seimo teisės departamentas, tiek Europos teisės departamentas yra viešos institucijos išlaikomos iš mokesčių mokėtojų pinigų.
Be minėtų selektyvaus teisės šaltinių citavimo technologijų, vaiko teisių neigėjų mėgstamas metodas - „teisės aiškinimo“ teorijų kūrimas.
Sukuriamos teorijos, kurios neva įrodo, kad Lietuvoje negimęs vaikas negali turėti teisinės apsaugos bei negali būti teisės subjektu.
Pavyzdžiui, pagal vieną tokią gana aktyviai eksploatuojamą teoriją negimęs vaikas negali būti teisės subjektas, nes Civilinis kodeksas nustato, jog žmogus civilinį teisnumą įgyja tik nuo gimimo.
Šios teorijos sumanytojai apdairiai nutyli nepatogų faktą, kad nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, nei tarptautiniai žmogaus teisių aktai žmogaus teisių apsaugos nesieja su civiliniu teisnumu.
Tačiau visi manipuliavimo teisės šaltiniai metodai ir rūpestingai sukonstruotos teorijos negalėjo ilgai atsilaikyti prieš paprastą tiesą, kad galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas suteikia aiškias ir įsakmias garantijas negimusiam vaikui.
Yla anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo. Taip atsitiko ir su nevykusia kampanija, bandžiusia paneigti negimusio vaiko teises.
Nepavykus teisiniais argumentais įrodyti, kad negimusio vaiko teisės Lietuvoje negali būti saugomos, negimusio vaiko teisių neigėjams neliko jokios kitos išeitis kaip „pataisyti“ pačią teisę. Šio darbo ėmėsi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Įstatymo „taisymas“ vyko ne tik išbraukiant „nepatogias“ nuostatas, kalbančias apie negimusio vaiko teises. Buvo pasistengta „patobulinti“ likusias įstatymo nuostatas taip, kad jos atitiktų anksčiau paslaugių teisininkų sukurtas „teorijas“ apie negimusio vaiko neišvengiamą beteisiškumą.
Pavyzdžiui, įstatymo pakeitimo projekte straipsnyje, nurodančiame įstatymo paskirtį, atsirado nedidelis, bet reikšmingas intarpas: „Suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma.“
Kam reikalinga tokia įmantri konstrukcija, kalbant apie vaiko teisių apsaugą? Šiaip jau nereikalinga ir perteklinė.
Klausimai valdžiai
Visa ši situacija verčia kelti klausimus ne tik apie tai, kodėl Vyriausybė skuba panaikinti galiojančiuose įstatymuose įtvirtintas negimusio vaiko teisių garantijas.
Susiklosčiusi situacija taip pat verčia atidžiau pažvelgti į tai, kaip atsakingos institucijos vykdo įstatymus skirtus apsaugoti vaikų teises.
Kyla pagrįsti klausimai: kodėl Lietuvos valdžia ir valstybės institucijos iki šiol ignoravo kai kurias nacionalinėje teisėje įtvirtintas pamatines vaiko teises?
Ką valdžią padarė ir daro, kad galiojančio Vaiko teisių apsaugo pagrindų įstatymo nuostatos, skirtos apsaugoti negimusio vaiko teises, būtų vykdomos?
Valdžiai bei jos institucijoms neturėtų būti leista išsisukti nuo sąžiningo atsakymo į šiuos nepatogius klausimus.
Klausimai turėtų būti adresuojami net tik Vyriausybei, teisės departamentams bet ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, kuris atsakingas už įstatymo vykdymo priežiūrą.
Abortų statistika ir ES šalių praktika
Kasmet Lietuvoje nėštumą nutraukti ryžtasi apie 10 tūkst. moterų.
Europos Sąjungoje (ES) abortai draudžiami Maltoje, Airijoje ir Lenkijoje. Likusios valstybės, tarp jų ir Lietuva, abortų nedraudžia, tik nustato ribą, iki kurios jie leidžiami.
Abortų reglamentavimas ES šalyse
| Šalis | Abortų draudimas/leidimas |
|---|---|
| Malta | Draudžiami |
| Airija | Draudžiami |
| Lenkija | Draudžiami |
| Lietuva | Leidžiami iki 12 nėštumo savaitės |
| Kitos ES šalys | Leidžiami su ribojimais (terminas svyruoja nuo 10 iki 18 savaičių) |
Panašus:
- Negimusio Vaiko Raida: Kaip Ryšys, Emocijos ir Juslės Formuoja Gyvybę
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Kaip teisingai maudyti naujagimį: paprastas žingsnis po žingsnio vadovas tėvams
- Neįtikėtina Mankšta Baseine Nėščioms Moterims Karoliniškėse – Atraskite Sveikatos Paslaptis!