Nėra glaudesnio ryšio tarp dviejų žmonių, negu tarp negimusio vaikelio ir jo motinos. Kūdikio asmenybė formuojasi dar iki jam gimstant. Mes gyvenimą skaičiuoti pradedame nuo gimimo, tačiau daugelis nė kiek neabejoja, kad tas mažas gumulėlis, kurio vos keturių savaičių širdelė ima plakti, yra daugiau nei ląstelių sankaupa. Be to, dvylikos savaičių vaisius įsčiose jau turi rankytes, o kiekvieno piršto pagalvėlė padengta jautrių lytėjimo ląstelių rezginiu.
Kad vaikelis motinos įsčiose jau tikrai yra žmogus, įtikina ir neišnešiotukų stebėjimas: apie 25-ją nėštumo savaitę gimusiems trūksta tik apsauginio riebalų sluoksnio po oda ir stabilių plaučių alveolių. Mažylių, kuriems nereikėjo palikti mamos įsčių anksčiau laiko, juslės tokios pat budrios kaip ir neišnešiotukų. Tai reiškia: dar būdamas įsčiose jis jau dalyvauja motinos gyvenime, jaučia aplinką, į kurią pateks užgimęs. Šis žinojimas intriguoja, tačiau kartais gali ir slėgti. Ne viena nėščioji kamuoja save klausimais: Gal vaikelis mano pilve tikrai jaučia viską, ką aš patiriu? Gal jis junta mano abejones, rūpesčius, nerimą? Šiuolaikinis mokslas siekia atsakyti į tokius klausimus.
Negimęs Kūdikis Gauna Informaciją iš Motinos
Negimęs kūdikis gauna iš motinos organizmo ne tik maisto medžiagas, bet ir daug informacijos. Per placentą mažylį pasiekia labai materiali emocijų išraiška - hormonai. Pavyzdžiui, būsimai mamai patiriant stresą pakyla kortizolio lygis. Mažyliai įsčiose į stresą reaguoja skirtingai. Kai kurie ima nerimauti, jų judesiai tampa impulsyvūs. Kiti susitraukia, prispaudžia rankytes ir kojytes prie kūno. Lygiai taip pat betarpiškai vaikelis dalyvauja ir teigiamose mamos emocijose. Endorfinai ir kiti „laimės hormonai“ užplūsta negimusį vaikelį, vos tik mama atsipalaiduoja, nudžiunga, pasijunta laiminga.
Embrionologai nustatė: laimės transmiterių receptoriai embriono smegenyse subręsta labai anksti. Negimusių mažylių smegenų aktyvumo matavimai parodė, kad kreivės greit išsilygindavo, kai mokslininkai būsimų mamų (maždaug nuo 20-os nėštumo savaitės) paprašydavo įsivaizduoti kažką itin malonaus.
Juslių Vystymasis
Pirmiausiai prabunda lytėjimo juslė. Jau septintą savaitę reaguoja vaisiaus oda. Apie 20-ąją savaitę subręsta vaikelio klausa. Negimę mažyliai jau anksti skiria „blogus“ garsus nuo „gerų“. Ypač palankiai sutinkami mamos meilės prisipažinimai.
Vokietijos Bonos miesto moterų klinikos vadovas profesorius Manfredas Hansmannas - vienas iš tyrimo ultragarsu pionierių - jau daugelį metų stebi glaudų ryšį, siejantį negimusį vaikelį ir jo mamą. Po tyrimo ultragarsu jis paprašo moters dar kiek pagulėti ir garsiai pasikalbėti su vaikeliu. Žvilgtelėjus į ekraną matyti, kad dauguma mažylių plaukioja gimdoje tikrai atsipalaidavę.
Vidinis Ryšys Tarp Motinos ir Vaikelio
Visi negimusiųjų psichiką tyrinėjantys mokslininkai mano, kad motiną ir vaiką sieja ir vidinis ryšys, nors biochemiškai ar ultragarsu toks jų bendravimas ir neįrodomas. Geromis, harmoningomis nėštumo akimirkomis būsimos mamos džiaugiasi tokiu vidiniu ryšiu. Tačiau ne tokiais maloniais momentais šis artumas gali ne juokais priversti moterį nerimauti, nes ji nujaučia, kad nuo mažylio nenuslėpsi vis užplūstančių rūpesčių ar nepasitenkinimo. Mamos emocijos išties persiduoda vaikui.
Jautrūs ir Neramūs Kūdikiai
Retai būna visiškai ramių kūdikių. Vis dėlto normalu, jei mažyliai kažkuriuo tarpsniu tampa neramesni, ir dažniausiai tai siejama su dantukų dygimu, kokiais nors sveikatos sutrikimais, pavyzdžiui, kylančia temperatūra ar virusine infekcija, pilvuko skausmais ar pūtimais ir kitais įprastos būsenos pasikeitimais. Jei mažylis - pirmasis vaikas šeimoje, ypač pirmaisiais gyvenimo mėnesiais tėvai gali neteisingai suprasti jo perduodamus signalus, pavyzdžiui, kad vaikučiui šalta arba karšta, jis alkanas, nepatogūs drabužėliai ir panašiai. Dar viena dažna kūdikio neramumo priežastis - pilvo diegliai.
Jei jūsų mažylis neramus, dažnai verkia, pirmiausia apgalvokite visas galimas priežastis, apie kurias kalba pediatrai, šeimos gydytojai ir rašo visos tėvams skirtos knygos. Be jau aukščiau minėtų priežasčių, dar gali būti įvairių lėtinių ligų, pavyzdžiui, neurologinių sutrikimų, alergija maisto produktams (kuri gali pasireikšti labai nemaloniais pilvo pūtimais ir raižymais), todėl svarbu apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti, pasikonsultuoti su kitais specialistais (pavyzdžiui, kreiptis į vaikų neurologą).
Tokius kūdikius galima pavadinti reikliais (anglų kalba - high-need babies) arba jautriais. Dažnai jie blogai miega, daug kartų atsibunda arba jiems reikia ilgo nešiojimo, kad užmigtų. Jie gali ypač jautriai reaguoti į šviesą, garsą, kvapus, vėjelio pūstelėjimą: kiekvienas netikėtas garsas ar blykstelėjęs saulės spindulys gali prižadinti iš miego arba sukelti ilgą, sunkiai numaldomą verksmą. Literatūroje minima, kad tokių vaikų gali būti 15-20 procentų, tai yra, vienas iš penkių-šešių mažylių yra jautresnis už kitus. Šių vaikų nervų sistema jautresnė, todėl jie taip stipriai reaguoja į bet kokius dirgiklius.
Jautriesiems kūdikiams reikia kur kas daugiau tėvų dėmesio, rūpesčio ir pagalbos nei ramiesiems. Literatūroje minima, kad yra tokių vaikų, kuriems ir abiejų tėvų šimtaprocentinio dėmesio neužtenka. O tai reiškia, kad nėra lengva būti jautraus vaiko tėčiu ar mama. Be to, jautrūs vaikai kur kas labiau pažeidžiami: jie jautriau reaguoja ir į įvairius stresus, ir tai, kas ramiam vaikui būtų krizė, tačiau nebūtinai sukeltų sutrikimą (pavyzdžiui, tėčio ar mamos netektis dėl mirties ar skyrybų), jautriajam yra kur kas didesnė rizika sutrikimams atsirasti.
Tėvų Jausmai ir Kūdikio Neramumas
Kūdikiai nepaprastai gerai jaučia, kaip jaučiasi žmogus, nešiojantis juos ant rankų. Ir, be abejonės, patys greitai perima nešiotojo jausmus! Kai esame pavargę, susierzinę, galvojame apie tai, kad norisi kur nors ištiesti kojas ir pailsėti ar paskaityti knygą, ramiai išgerti puodelį arbatos - tada mūsų nešiojimas tampa nekantrus. Vaikštome skubėdami, įsitempę, sūpavimas tampa staigus, kampuotas, be to, jei pykstame ar esame sudirgę (o susierzinimas, sudirgimas yra tas pats pyktis, tik kiek švelnesnis, ne taip aiškiai jaučiamas), mūsų organizme išsiskiria adrenalino, dėl kurio padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas.
Nepamirškime, kad iki gimimo mažylis devynis mėnesius praleidžia mamos pilve, kur girdi jos širdies plakimą ir per kraują gauna to paties adrenalino, jei mama dėl kažko susinervina ar nerimauja. Taigi vaikelis jau tada girdi padažnėjusį širdies plakimą, tuo pat metu gauna daugiau adrenalino, kuris priverčia ir jo širdelę plakti greičiau, tai reiškia, ir pats dar negimęs mažiukas jau išgyvena nerimą, kai nerimauja ar pyksta mama (būtent todėl besilaukiančioms mamoms patariama vengti streso).
Patarimai Tėvams, Auginantiems Jautrius Kūdikius
Miego stoka ir nuolatinė įtampa - tai greičiausi būdai į nuovargį, nepasitenkinimą savimi, aplinkiniais ir savo gyvenimu. Tėvystė dažnai reikalauja daug jėgų: mamai tenka ne tik dieną rūpintis mažyliu, bet ir naktį keltis, kad pažindytų ar pakeistų sauskelnes, o tėtis turi visą dieną dirbti. Dažnai nebelieka galimybės laisvai atsipūsti, išeiti dviese, kada norisi, pažiūrėti filmą ar paskaityti knygą, užsiimti kokiu nors hobiu. Arba šiuos pomėgius tenka riboti, pritaikyti prie pasikeitusio gyvenimo būdo. Visa tai labai sustiprina jautrumą: pavargę mes į bet kokius dirgiklius reaguojame kur kas stipriau. O, kaip jau minėjome, jautriam mažyliui mažiausiai to ir reikia…
Todėl būtina pasirūpinti ir savimi. Pasiderinkite su vyru tarpusavyje, kada galėsite ilgiau pamiegoti ryte ar nusnausti dieną (pavyzdžiui, šeštadienį ilgiau pamiega tėtis, o sekmadienį - mama), kol sutuoktinis pasirūpins kūdikiu. Jei nespėjate pasirūpinti švara ir tvarka namuose - pasisamdykite namų tvarkytoją ar paprašykite artimųjų pagalbos. Gal yra kokia gera draugė ar giminaitė, kuri pasirūpintų mažyliu, pavyzdžiui, panešiotų jį ar pavežiotų lauke vežimėlyje, kol jūs tvarkotės, arba atvirkščiai - padėtų susitvarkyti, kol jūs užsiimate su kūdikiu. Paieškokite auklės ar paprašykite mamos arba anytos, kurios pabūtų su vaikučiu, kol jūs porai valandų išeitumėte atsikvėpti.
Jei auginate jautrų kūdikį, jums dar svarbiau su juo susipažinti ir bandyti suprasti, ko jam kuriuo metu reikia. Atkreipkite dėmesį, kada vaikutis nori valgyti, kada - miegoti, o kada - tiesiog būti panešiotas. Gal būna, kad jūs siūlote žįsti, nes jums atrodo, kad jis norėtų valgyti, bet jis suka galvą, riečiasi ir visai nenori krūties? Arba galvojate, kad jau laikas miegoti, bet vos paguldote, jis ir vėl žvalus? Būkite dar atidesni, paspėliokite, gal kūdikio siunčiami signalai reiškia kažką kita, nei jums atrodo. Pabandykite atrasti judviejų dermę ir „susikalbėti“ su mažyliu. Jo norai ir poreikiai gali būti kitokie, nei tai aprašyta vaikų auginimo vadovuose ar jums bando įteigti gera linkintys artimieji.
Pastovumas visiems vaikams suteikia saugumą, o kai vaikai jaučiasi saugesni, jie ir ramesni. Kartais kūdikis gali zirzti ir būti neramus paprasčiausiai dėl to, kad jam visko per daug, jis pervargęs. Jei jūsų kūdikis jautrus, dažnai neramus, pabandykite visas veiklas, kuriose norite dalyvauti, suplanuoti taip, kad kasdien išliktų panaši dienos struktūra: pavyzdžiui, ryte keliatės, einate į lauką arba į baseiną, ar į mokyklėlę, paskui grįžtate namo, pietų miegelis, tada kelias valandas pabūnate namie, vakare porai valandų vėl kur nors išeinate.
Neišnešiotų Kūdikių Priežiūra
Neišnešiotais naujagimiais vadinami gerokai anksčiau numatyto termino - iki 37 nėštumo savaitės, gimę kūdikiai. Tarp didesnių neišnešiotukų būna tokių, kurie yra pajėgūs žįsti vos gimę, o mažesniems tenka šiltai apsaugotiems pagyventi inkubatoriuje. Jeigu kūdikis gimsta labai mažas, jam gali tekti pasilikti ligoninėje mėnesį ar ilgiau. Iš pradžių jis tikriausiai bus maitinamas per zondą - lankstų elastingą vamzdelį, įvestą pro nosį į skrandį ar net dar toliau - į žarnyną.
Dar negimęs kūdikis jau treniruojasi gyventi po gimimo. Septynioliktą gestacijos savaitę pasireiškia pirmieji rijimo judesiai. Žindimo refleksas atsiranda 24 gestacinio amžiaus savaitę - nuo tada echoskopuotojai gali gimdos gyventoją „pagauti“ čiulpiant savo nykštį. Tačiau tik tarp 30 ir 32 savaičių rijimas ir žindimas susiderina su kvėpavimu.
Neišnešiotukų motinų priešpienis turi net didesnį apsaugos nuo infekcijų potencialą negu laiku pagimdžiusių motinų priešpienis. Vidutinės imunoglobulino A, lizocimo ir laktoferino koncentracijos yra gerokai didesnės negu laiku gimdžiusių motinų priešpienyje. Geriausiai nuo infekcijos saugo šviežias mamos pienas. Mamai vertėtų pradėti reguliariai ištraukti savo pieną kaip įmanoma anksčiau.
Mokant kūdikį priglusti prie krūties ir žįsti ją reikia kantrybės ir atkaklumo. Pradžioje kūdikis gal tik palies lūpomis ir palaižys spenelį. Tai bus mokymosi patirtis abiem. Švelniai įdėkite spenelį į kūdikio burną, tačiau neprievartaukite, jeigu kūdikis šįkart dar jo nežįs. Gal kitą kartą pavyks geriau. Neišnešiotas kūdikis nėra labai stiprus ir geba kaskart žįsti ne ilgiau kaip po kelias sekundes. Paspartinti pieno tekėjimą į kūdikio burną galima pamasažuojant krūtį ranka link spenelio.
Nuolat mamos glaudžiamas vaikelis jaučiasi saugus, dingsta baimė. Pieno kvapas sužadina praalkusio kūdikio refleksą ieškoti greta esančio spenelio ir optimaliai skatina kūdikio aktyvumą prie krūties. Visada, ir ligoninėje, ir vėliau, jau namie, kiek tik įmanoma lieskite, glostykite savo kūdikį ir jį kalbinkite. Mažas žmogutis tada jaučiasi saugus ir laimingas.
Pagrindiniai skirtumai tarp išnešiotų ir neišnešiotų naujagimių pieno sudėties:
| Komponentas | Išnešioti naujagimiai | Neišnešioti naujagimiai |
|---|---|---|
| Baltymai | Mažiau | Daugiau |
| Imunoglobulinas A | Mažiau | Daugiau |
| Lizocimas | Mažiau | Daugiau |
| Laktoferinas | Mažiau | Daugiau |
Netektis
Didelė dalis moterų po mirusio dar negimusio kūdikio netekties dalijasi labai sunkiais išgyvenimais. Visiems artimiesiems gedėjimą gali palengvinti keli dalykai: kūdikėlio fotografija, rankytės ar kojytės atspaudas, pabuvimas su juo, palaidojimas, malda. Mažas žmogus pabuvo žemėje labai trumpai.
Kunigas Kęstutis Rugevičius primena, kad žmogaus gimimas ir mirimas yra slėpinys - daugiau nei mes galime suprasti. Mes galime tik nusilenkti tam slėpiniui, suklusti, ir suprasti, kad Dievas niekada nenori mirties ir jis visada palaiko žmogų. Net ir tokiomis skaudžiomis aplinkybėmis svarbu ieškoti prasmės “Dieve, kaip toliau Tu vesi mane per gyvenimą?” Nepaisant skausmo, laikui bėgant, viskas išeina į gera… Vaikelis, kad ir labai trumpai gyvenęs žemėje - lauks mūsų danguje.
Miręs, dar negimęs - nėra medicininė atlieka, todėl kūdikiui gimus po 22 nėštumo savaičių, jei jis gimė negyvas arba gimė gyvas ir mirė, jis yra registruojamas LR ir turi būti palaidotas. Kūdikiui gimus negyvam iki 22 savaičių (žmogaus vaisius (vaisiai) iki 22 savaitės), jis (jie) neregistruojamas, bet pagal naujausius LR Vyriausybės ir Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymus, jį galima pasiimti iš ligoninės ir palaidoti. Jeigu kūdikio iki 22 savaitės, tėvai nepasiima palaidoti, jo palaikai kremuojami kartu su kitais vaisiais iki 22 savaitės ir bus pagarbiai palaidoti bendrame žmogaus vaisių iki 22 savaitės kape.
Panašus:
- Ar negimęs vaikas turi teisines teises? Sužinokite viską apie teisės subjekto statusą!
- Vaikas karščiuoja ir viduriuoja: ką daryti? Patarimai tėvams
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Futbolo apranga vaikams: pasirinkimas, patarimai ir kur pirkti pigiau
- Vaikiškas krepšinis su stovu: puiki dovana mažajam krepšininkui