Ar mokslas įeina į stažą motinystės išmokai gauti?

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip mokslas gali būti įtrauktas į stažą, siekiant gauti motinystės išmokas Lietuvoje.

Stažo skaičiavimas ir socialinio draudimo įmokos

Nuo šio įstatymo įsigaliojimo į stažą įskaitomi visi kalendoriniai metai, jeigu tais metais priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius metus turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma (įskaitant kaupiamąją pensijų įmokų dalies sumą) nuo tais metais galiojančios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį per visus mėnesius sumos.

Jeigu yra nustatyti skirtingi šios algos dydžiai, stažui apskaičiuoti taikoma mažiausia pagal dydį minimalioji mėnesinė alga. Jeigu šia tvarka priskaičiuota pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra mažesnė, įskaitoma proporcingai mažesnė stažo dalis. Jeigu teisės aktų nustatyta tvarka asmenys mokėjo (už juos turėjo būti mokamos) sumažinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokas, apskaičiuojant stažą už tuos metus, laikoma, kad buvo skaičiuojamos viso patvirtinto tarifo pensijų socialinio draudimo įmokos.

Išėjimo į pensiją metais į asmens stažą įskaitomi visi mėnesiai iki išėjimo į pensiją mėnesio, jeigu priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų suma yra ne mažesnė, negu per tuos kalendorinius mėnesius turėjo būti priskaičiuota asmens pensijų socialinio draudimo įmokų suma nuo tais mėnesiais galiojusios minimaliosios mėnesinės algos dirbant pagal darbo sutartį.

Per kalendorinius metus įgytu stažu laikomas šio straipsnio 1, 2, 4, 5, 6 ir 7 dalyse nustatyta tvarka apskaičiuotas stažas. Per visus kalendorinius metus įgytas stažas sudedamas.

Stažas ir motinystės išmoka

Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).

Pašalpos mokėjimas gali būti pratęsiamas. Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.

„Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos“, - aiškina skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė.

Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.

Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).

Papildomos išmokos ir parama

Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos.

Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.

„Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, - skaičiuoja D. Stoškuvienė.

Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį 895,42 Eur.

Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.

Nedarbo išmokos mokėjimo sąlygos

Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.

Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

„Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, - pabrėžia D. Stoškuvienė.

Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.

„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, - pastebi ekspertė.

Dokumentai, įrodantys stažą

Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d. dokumentus, įrodančius stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.

Minimalus ir būtinasis stažas

Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga dalis metų stažo. 1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų VERTĖS, kuri yra 12 tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). 2024 m.

Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT)

Senatvės pensinio amžiaus sulaukęs asmuo gali kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl specialiųjų poreikių nustatymo. Tokiu atveju, turite kreiptis į Jus gydantį gydytoją, kuris nustatęs, kad taikant gydymą ir (ar) medicinines reabilitacijos priemones išliko organizmo funkcijų sutrikimų, parengs Jums siuntimą į NDNT ir kitus reikalingus medicininius dokumentus. NDNT spręs dėl specialiųjų poreikių nustatymo.

Nustačius spec. poreikius asmuo galės kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl išlaidų tikslinės kompensacijos. Asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis turi teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.

Asmenims, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties dienos buvo nustatytas darbingumo lygis, NDNT nustatys neterminuotą specialiųjų poreikių lygį. Jei tokio asmens darbingumo lygis buvo 0-30 proc., jam bus nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, jei 35-55 - vidutinių.

Vienkartinė pašalpa

Vienkartinę pašalpą galėtumėte gauti tuo atveju jeigu Jūsų vidutinės mėnesio pajamos ne didesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 Eur) ir tik medikamentinio, operacinio ar reabilitacinio gydymo išlaidoms, kurios viršija 0,3 VRP (41 Eur) dydį, arba vienkartinio pobūdžio išlaidas, kurios viršija 0,5 VRP (61 eur) dydį, kompensuoti.

Gyv. Šakių rajono savivaldybėje vienkartinė tikslinė pašalpa gali būti skiriama ligos, operacijos ar traumos atvejais. Operacijos ar traumos atveju pašalpa gali būti skiriama, jeigu dėl jos kreipiamasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius po operacijos ar traumos. Pašalpos dydis - Iki 6 BSI (228 Eur).

Tauragės rajono savivaldybėje gyvenantiems asmenims susirgus ar sergantiems onkologine liga gali būti skiriama vienkartinė tikslinė pašalpa, jeigu per 6 mėnesius iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta operacija, taikomas spindulinis ar chemoterapinis gydymas), o vidutinės vieno bendrai gyvenančio asmens ar vieno gyvenančio asmens pajamos per mėnesį neviršija 3 VRP (366 Eur).Vienkartinės tikslinės pašalpos dydis - iki 15 BSI (570 Eur).Vienkartinė tikslinė pašalpa skiriama vieną kartą per kalendorinius metus.

Reabilitacija

Nebūtinai, toks gydymas galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai.

Taip, toks gydymas pakartotinai galėtų būti skiriamas įvertinus paciento sveikatos būklę ir išlikusius sutrikimus po atliktos operacijos, taip pat onkologinės ligos daromą įtaką sveikatai. Norint pasinaudoti šia galimybe reikėtų kreiptis į Jus gydantį šeimos gydytoją, kuris siunčia konsultuotis su gydytoju reabilitologu ir vadovaujantis jo išvada bei įvertintus reabilitacinio gydymo tikslingumą, pacientui paskiriama ambulatorinė (savarankiškai atvykstant į paskirtas procedūras sveikatos priežiūros įstaigoje), pakartotinė ar palaikomoji reabilitacija.

Pakartotinė reabilitacija priklauso pirmuosius 3 metus po Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatyto darbingumo sumažėjimo ar specialių poreikių padidėjimo, asmenims, kuriems nustatytas 0-25 proc. darbingumo lygis, tačiau tik dėl tų ligų diagnozių, kurios išvardintos sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. V-50 „Dėl medicininės reabilitacijos ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimo” 4.1 punkte. Pradedant ketvirtais metais po nustatyto darbingumo sumažėjimo pripažinimo, pagal 4.1 punkte nurodytas diagnozes ir esant 0-25 proc. darbingumo lygiui, gali būti skiriama palaikomoji reabilitacija.

Pakartotinės (ar palaikomosios) reabilitacijos paslaugos, ir maitinimo, pragyvenimo išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis (toliau - PSDF). Jeigu Jūsų diagnozė nepriskiriama prie tų dėl kurių skiriama pakartotinė ir vėliau palaikomoji reabilitacija, gydytojas gali skirti tik ambulatorinę reabilitaciją, tačiau esant Jūsų pageidavimui numatytos medicininės paslaugos galėtų būti teikiamos ir stacionarinėmis (sanatorinėmis) sąlygomis, bet apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos nebūtų kompensuojamos iš PSDF lėšų, todėl už tas paslaugas tektų sumokėti pačiam.

Vaistų kompensavimas

Labai reta būkle sergančiam PSD apdraustam asmeniui, gali būti kompensuojamos tik visus 5 kriterijus atitinkančio vaisto įsigijimo išlaidos:

1. Per metus tokių atvejų Lietuvoje diagnozuojama ne daugiau 14 (ne daugiau kaip vienas naujai diagnozuotas atvejis 200 000 Lietuvos Respublikos gyventojų per metus);
2. Vaistas turi turėti registruotą indikaciją būklei, kuria serga pacientas arba tarptautinėje mokslinėje literatūroje / oficialiai skelbiamose tarptautinėse gydymo rekomendacijose (metodikose, gairėse) pateikiami šio vaisto tinkamumą paciento būklei gydyti patvirtinantys duomenys;
3. Pacientą gydančių gydytojų konsiliumo nuomone konkretus vaistas gali pailginti šio paciento išgyvenamumą ARBA sumažinti neįgalumą (ar neleisti neįgalumui didėti);
4. Gydytojų konsiliumo nuomonė atitinka oficialiai skelbiamus duomenis apie vaistinio preparato įtaką išgyvenamumo pailginimui ARBA neįgalumo sumažinimui (ar jo nedidėjimui);
5. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose vaistas pacientui skiriamas nemokamai. Tyrimą vykdanti farmacijos kompanija privalo pacientui, kuriam tiriamasis vaistas yra efektyvus, šį vaistą nemokamai tiekti ir pasibaigus klinikiniam tyrimui tol, kol vaistas bus pradėtas kompensuoti paciento valstybėje.

Pacientas gali dalyvauti tokioje programoje tik tuomet, kai išpildomos visos 4 sąlygos:

1. Vaistą gaminanti farmacijos kompanija sutinka pacientą įtraukti į vykdomą vilties programą (taip pat vadinama „compassionate use programa“);
2. Pacientas negali būti įtrauktas į Lietuvoje vykstantį klinikinį tyrimą, o alternatyvūs gydymo būdai yra nekompensuojami;
3. Gydytojas nusprendžia, kad toks gydymas būtinas ir gydymo įstaigos etikos komisija pritaria tokiam gydymo būdui;
4. Pacientas sutinka būti gydomas šiuo vaistu.

Ketvirtas scenarijus - labai retai taikomas vaisto kompensavimas pagal nenumatytų atvejų kriterijus. Taikomas tik pacientams, kurie gydomi Nacionaliniame vėžio institute, Santaros klinikose arba Kauno klinikose.

žymės:

Panašus:

• Ar globojamas vaikas iš tikrųjų tampa šeimos nariu? Sužinokite svarbiausius teisės aktus!
• Ar Vaiko Pinigai Skaičiuojami Į Pajamas Lietuvoje? Sužinokite Viską Čia!
• Ar vaiko auginimo laikotarpis skaičiuojamas kaip stažas pensijai? Sužinokite viską čia!
• Ar Kava Nėštumo Pradžioje Pavojinga? Svarbiausi Poveikiai ir Ekspertų Patarimai
• Nėštumo testas su neryškia antra juostele – ką tai iš tikrųjų reiškia?