Šiais metais tėvai turi galimybę daryti vaikui svarbų sprendimą: penkiametį leisti į priešmokyklinę ugdymo grupę, o šešiametį leisti į pirmąją klasę. Švietimo politikos formuotojai ketina įvesti tokią tvarką, kad visi Lietuvos vaikai tokio amžiaus pradėtų savo ugdymo istorijas. Tad ką daryti?
Ką svarbu žinoti?
Jei tėvai pageidauja, vaikai gali pradėti lankyti mokyklą metais anksčiau. Šiais metais visi šešiamečiai privalo pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, o visi septynmečiai - pirmąją klasę. Tačiau retas kuris žino, kad to daryti niekada neverta.
Argumentai prieš ankstyvą ugdymą
Labai dažnai mokinių vaikystės sąskaita tėvai sugundomi leisti vaikus metais anksčiau į priešmokyklinę ar pirmąją klasę. Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų - mokinių stoka, ypač nedideliuose miestuose, kaimuose. Ne didmiesčiuose tėvai masiškai yra agituojami leisti vaikus į mokyklas anksčiau su kvailu argumentu "nes mokyklas baigs per seni". Dar vienas kvailas argumentas - "po kelerių metų vis tiek tokia tvarka bus jau privaloma".
Tik mes, tėvai, galime atstovėti savo vaikų interesus. Todėl, neleiskime savo vaikų į mokyklas anksčiau. Ką kiti sako - nesvarbu.
Visiems "normaliems" vaikams labai sveika pradėti priešmokyklinę ugdymo grupę, kai tais kalendoriniais metais vaikams sueina šešeri metai, o pirmąją klasę - kai sueina septyneri metai. Tai reiškia, kad dabartinė tvarka yra labai tinkama daugumai, kuriai ir pritaikyta visa valstybinė ugdymo sistema.
Net jei ir stebite dabar puikiai besiorientuojantį šešiametį, kuris galėtų mokytis pirmoje klasėje, sunkumų gali kilti trečioje klasėje, kurioje matematika yra skirta tam tikram smegenų išsivystymo lygiui. Ir tų 12 mėnesių dažniausiai labai trūksta. Mokytojai klaiksta, tėvai nervinasi, vaikams formuojasi neadekvačiai žemas savęs vertinimas. Kodėl? Nes kažkas sugalvojo paankstinti vaiko mokymosi startą.
Pradinukui reikia ir tam tikro savarankiškumo bei atsakomybės lygio. Visa tai atsiranda su laiku, o ne su daigų traukimu anksčiau laiko. Tad būkime kantrūs.
Šeimos psichologė Giedrė Gutautė Klimienė teigia, kad visgi ne gebėjimas skaityti, rašyti ar suskaičiuoti iki 100 yra lemiamas mokyklinės brandos matas. Iš tikrųjų tai, kad vaikas skaito ir moka rašyti nėra rodiklis, kad jis yra pasiruošęs paradėti lankyti mokyklą. Mokyklai reikalingi ne tik pažintiniai gebėjimai, bet ir emocinė branda.
Pasitaiko, kad vaikai anksčiau išėję į mokyklą sunkiau prisitaiko prie taisyklių, jie sunkiau koncentruoja dėmesį. Todėl tėvai turėtų įvertinti savo vaiko visapusišką pasirengimą mokyklai. Žinoma, jei norite anksčiau į mokyklą išleisti savo atžalą, reikės atlikti specialų testą, tačiau mano rekomendacija būtų neskubėti. Skubėti tikrai nėra dėl ko.
Anot G. Gutautės Klimienės, tėvai būna linkę pervertinti savo vaikų galimybes. Jiems norisi vaiką matyti visapusiškai subrendusį ir protingą. Tai yra visiška tiesa nesvarbu, koks yra vaiko amžius. Viskas vyksta savo laiku.
„Pirmokams visko ir taip yra gerokai per daug. Su jais mokyklose per mažai žaidžiama ir per daug reikalaujama. Per didelis skubėjimas išleisti į mokyklą gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Ne kiekvienas vaikas atlaiko tą didelę atsakomybės naštą. Nesinori labai kritikuoti pačios švietimo sistemos, tačiau tokia tendencija pastebima“ - susirūpino psichologė.
Tad jei svarstote, ar savo šešiametį reikia leisti į mokyklą, atkreipkite dėmesį į tinkamai ugdomo vaiko pakitusias dorines ir kitas vertybines nuostatas, emocinio pasaulio turtingumą, savikontrolės susiformavimo lygį, pažinimo procesų galimybes priimti, apmąstyti faktinę informaciją. Suvokite, kad kiekvienas vaikas vystosi individualiai, priklausomai nuo savo gebėjimų ir išorinių veiksnių: kultūros, šeimos, kalbos, auklėjimo.
Deja, šiuo atveju, manau, kad tėvai turi per mažai informacijos šia tema, o pedagogai, kurių klasėse gali atsidurti nepakankamai brandūs priešmokyklinukai, patirs nemažai įtampos ir vargu, ar sulauks profesionalios pagalbos.
Mano praktikoje pasitaiko įvairių atvejų: yra tėvų, kurie domisi vaiko asmenybės bei ugdymo temomis, konsultuojasi su pedagogais ir specialistais ir tik tada, remdamiesi gauta informacija, priima sprendimą, leisti ar ne anksčiau vaiką į mokyklą. Yra ir tokių, kurie pervertina galimybes, neretai pasikliaudami vaiko pasisakymais, kad jis nori į mokyklą, jam patinka skaityti, skaičiuoti ir pan. Pastaruoju atveju po kelių mėnesių mes jau susitinkame spręsti nenoro eiti į mokyklą klausimo.
Vaikų smalsumas ir imlumas geriau patenkinamas aplinkoje, kur jie turi galimybę mokytis iš vyresnių mokinių. Dažnai darželyje vaikui trūksta intelektinį smalsumą tenkinančių iššūkių, kurie geriau atliepiami mokykloje. Todėl dalis mokyklų siūlo priešmokyklines klases ten pat, kur vaikai vėliau pradės lankyti pamokas.
Vaikų darželiuose dažnu atveju vaikai susirenka tiesiog praleisti dieną, pažaisti su kitais vaikais, tačiau mokosi labai nedaug.
Kada vaikas gabus akademiniams dalykams
Kai vaikas yra gabus akademiniams dalykams, tą gali konstatuoti psichologas, ištyręs vaiką standartizuota metodika, išmanūs tėvai ir darželio auklėtojai. Tačiau net ir aukštas intelekto koeficientas nėra aukšto emocinio intelekto garantas. Todėl gabus vaikas gali ramiai mokytis su savo bendraamžiais, pritaikant ugdymo programą prie jo unikalių gabumų. Ir taip bus daug geriau nei mažesnį vaiką išstumti į vyresniųjų akademinį pasaulį.
Mat gabaus vaiko emocinis intelektas nebūtinai yra taip pat išskirtinis ir aukštas. Todėl visada yra geriau bent jau sociume būti savo komforto zonoje. Tėvai neįžvelgia grėsmės ateityje: vienerių metų skirtumas su klasiokais gali kelti didelių nepatogumų vyresnėse klasėse.
Kaip žinia, pradėjus mokymosi istoriją metais anksčiau, sustabdyti ugdymo procesą paprasta nebus.
Ką daryti, jei vaikas nenori eiti į mokyklą?
„Kai kurie vaikai į pirmą klasę ateina labiau pasiruošę - žinodami apie mokyklą iš ją jau lankančių brolių, seserų ar iki pirmos klasės lankę darželį. Kitiems mokykla - visiškai nauja. Paprastai, pirmieji du mėnesiai yra tas laiko tarpas, kai normalu, jog vaikui dar yra neaiškių dalykų, naujovių, su kuriomis jis turi susipažinti, suprasti. Jeigu po dviejų mėnesių - spalio pabaigoje ar per pirmas atostogas vaikas dar aktyviai nenori eiti į mokyklą ar vis dar akivaizdžiai nesupranta joje esančios ir dėl jos namuose atsiradusios naujos tvarkos, tėvai turėtų daugiau pasidomėti“, - sako Paramos vaikams centro įkūrėja ir vadovė A.
Pasak Paramos vaikams centro vadovės, kai kuriems vaikams tikru išbandymu gali tapti mokyklos dydis: joje pačiam susirasti tualetą, valgyklą, drabužinę ar sporto salę. „Tai nauja erdvė, kurioje pirmokėlis turi išmokti funkcionuoti. Suaugusieji kartais pamiršta ar net nepagalvoja, kad tai, kas jiems atrodo elementaru, vaikui yra nauja ir kelia sunkumų. Pavyzdžiui, mokykloje dirbanti budinčioji. Vaikas tiesiog niekada iki šiol nėra susidūręs su šias pareigas atliekančiu žmogumi - nežino, ar budinčioji gera, ar pikta.
Apie pastaruosius byloja elgesio pasikeitimas. „Jei praėjus dviem mėnesiams nuo mokslo metų pradžios, vaikas bijo eiti į mokyklą, pradeda dažnai sirgti, nagus griaužti ar jo elgesyje akivaizdūs padidėjusio nerimo požymiai, nemiga, jei jis darosi piktesnis ar, atvirkščiai, vangesnis; jei per šį laiką nesusirado mokykloje nei vieno draugo, tėvams tikrai reikėtų pradėti daugiau domėtis.
Psichologė pataria, nelaukiant, kol išryškės elgesys, bylojantis apie vaiko mokykloje patiriamus sunkumus, pasikalbėti su klasės mokytoja. „Tėvai su mokytoju turėtų periodiškai pasikalbėti ir aptarti ne tik, kaip jam sekasi mokytis, bet ir tai, kaip jam pavyksta susidraugauti, bendrauti su kitais vaikais. Jei, pavyzdžiui, per pertraukas vaikas leidžia laiką visiškai vienas ar sėdi suole su klasės draugu, bet su juo visai nebendrauja, tuomet būtina paprašyti mokytojos pagalbos. Galimybė padėti vaikui kartu su mokytoja žymiai didesnė, nes pirmokui mokytoja yra autoritetas.
Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija
ŠMM viceministras Gražvydas Kazakevičius paaiškino, kad šis Seimo sprendimas yra pirmas nuoseklus žingsnis ketinant pereiti prie penkiamečių priešmokyklinio ir šešiamečių pradinio ugdymo. Vienas šio sprendimo privalumų yra tai, kad priimant sprendimus dėl galimybės vaikui anksčiau (5 ar 6 metų) pradėti lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę dalyvauja ir tėveliai. Jeigu tėveliai abejoja, nėra tikri dėl vaiko pasirengimo lankyti priešmokyklinę grupę, išlieka galimybė kreiptis į Pedagoginę psichologinę tarnybą ar kitus švietimo pagalbos specialistus ir įsivertinti vaiko brandumą.
Pasak ŠMM viceministro G.Kazakevičiaus, palaipsniui ateityje pradinis ugdymas bus pradedamas teikti vaikui nuo šešerių metų. Šiuo metu ŠMM rengia Švietimo įstatymo pataisas dėl pokyčių 2019 m. - planuojama, kad nuo 2019 m. rugsėjo į priešmokyklines grupes ateis visi šešiamečiai ir tie vaikai, kuriems pirmus tris metų mėnesius sueis 5 metai. Taip pat vyksta kiti parengiamieji darbai - peržiūrima priešmokyklinio ugdymo programa.
„Kaip buvo minėta, kuo anksčiau vaikas pradedamas kryptingai ugdyti, tuo geresni jo rezultatai vėliau mokantis mokykloje - tą patvirtina moksliniai tyrimai. Ankstinti vaikų ugdymą Lietuvai taip pat rekomenduoja Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.
Lietuvoje vaikai, palyginti su kitomis Europos šalimis, mokytis mokykloje pradeda gana vėlai, ir į tai atkreipė dėmesį spalį Vilniuje apsilankęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertas Andreasas Schleicheris“, - teigia ŠMM viceministras.
Pedagogų psichologinės tarnybos nuomonė
Vilniaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) direktorė Roma Vida Pivorienė ragina tėvus atsakingai priimti sprendimus dėl ankstesnio vaikų ugdymo. PPT vadovės teigimu, kartais tai gali būti neracionalu, o gal net nenaudinga vaikui. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas ugdymas nuo 6-erių metų nėra privalomas, taigi klasės bus mišrios. Tokiu atveju atsiranda pavojus, kad jaunesnio amžiaus vaikas gali būti silpnesnis nei klasės dauguma, jo pažintinės funkcijos nebus pasiekusios reikiamo brandos lygio, todėl gali sunkiau sektis įsisavinti ugdomąją medžiagą, o tai savo ruožtu - menkins mokymosi motyvaciją.
Vaikai, kai jiems nesiseka, jaučiasi nesaugiai, nori išvengti to, kas nesiseka, todėl gali nukentėti mokymosi procesas, - sako specialistė. R.V.Pivorienės teigimu, į mokyklą susiruošusio 6-mečio pažintinių funkcijų išsivystymas turi atitikti statistinio 7-mečio lygį.
„Žinoma, vaikai yra skirtingi, gali būti, kad 6-metis bus geriau pasiruošęs mokyklai nei kitas 7-metis, tačiau tikrai ne visi. Iš tų vaikų, kurie ateina į Pedagoginę psichologinę tarnybą brandumo įvertinimui, pasiruošę mokyklai būna apie 40 proc. Jiems ir rekomenduojama eiti į pirmą klasę“, - dalijasi patirtimi PPT vadovė.
Labai svarbus vaiko emocinis, socialinis brandumas - gebėjimas adekvačiai vertinti situacijas ir jose prisitaikyti. PPT vertina vaiko pažintines funkcijas, gebėjimą sutelkti dėmesį, psichomotorikos išsivystymą ir pan.
„Turime ne vienų metų praktiką, matome, kad vertinimas suteikia išties daug įvairiapusės informacijos apie vaiką“, - sako R.V.Pivorienė. R.V.Pivorienė pabrėžia, kad ji nėra prieš ankstyvą ugdymą.
Ji tėvams linki devynis kartus pamatuoti, o dešimtą kirpti ir priimant sprendimą atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui.
Užsienio šalių patirtis
Lituanistinės mokyklėlės „Bitė“ Londone steigėja ir vadovė Virginija Stukaitė-Laniauskienė, sako, kad Jungtinėje Karalystėje vaikai į mokyklą pradeda eiti 4-5 metų. Skandinavijoje, kuri laikoma pirmaujančia švietimo srityje, į mokyklą vaikai eina nuo 7 metų. Įvairūs tyrimai rodo, kad jų vaikų intelektas labai aukštas.
„Patys anglai labai kritikuoja šią sistemą ir sako, kad ji buvo sukurta po karo, kai reikėjo kelti ekonomiką, kad ir moterys galėtų dirbti. Ji tokia liko iir ki šiol, - pasakoja V.Stukaitė-Laniauskienė.
„Jei turime omeny apleistus vaikus, kuo anksčiau jie ateina į mokyklą, tuo anksčiau gali būti pastebėti sensorikos ar motorikos, kalbos sutrikimai. Tačiau pirmiausia norisi galvoti, kad vaikas vystosi normaliai ir tų sutrikimų neturi. Pažintis su gyvūnais. Aš asmeniškai sakyčiau, kad 7 metų vaikas yra pasiruošęs priimti mokslus, pasiruošęs skaityti, rašyti. Nereikia skubėti iš vaiko atimti vaikystės. Mokykla jau yra sistema. Jei vaikui įdomu skaityti, jis gali mėgautis knyga, džiaugtis skaičiavimu, konstravimu ar žaidimu smėlio dėžėje, - sako V.Stukaitė-Laniauskienė. - Tačiau vaikai yra skirtingi. Jei jis veržiasi mokytis, yra pasiruošęs, kodėl gi ne - galima į mokyklą leisti ir kokiais metais anksčiau, viskas keičiasi, yra akceleracija. Vieno atsakymo nėra. Tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai viskas daroma savo laiku.“
Svarbu tai, kad pats ugdymas yra kitokio pobūdžio - daug ėjimo į lauką, aktyvaus mokymo, ne tik skaitymas ir rašymas suole.
Tėvų patirtis
Vilniaus lopšelio darželio „Želmenėliai“ auklėtoja Danutė Laučinskienė sako besigailinti, kad savo sūnų į mokyklą pradėjo leisti 6 metų. Ji pasakoja, kad apie tai, jog reikėjo neskubėti sūnaus leisti į mokyklą, supratusi jau pirmais mokslo metais, tačiau tada nusprendė, kad vaiko grąžinimas atgal į darželį būtų jo traumavimas.
Jos nuomone, svarbiausia - vaiko socialinė branda. „Niekur nenuskubėsi, na, ir kas, kad vaikas baigs mokyklą 19 metų. Bet galbūt tas laikas bus kokybiškesnis“, - sako auklėtoja.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto argumentai
Įstatymo pataisą inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Vienas iš argumentų buvo tas, kad šiuo metu į ugdymo procesą įtraukiama per mažai vaikų.
„Vaikus įtraukus į institucinį ugdymą metais anksčiau, t. y. nuo penkerių metų, ir jiems suteikus kokybišką ugdymą, būtų pradėta anksčiau mažinti regioninius skirtumus, vaikų pasirengimą pradiniam ugdymui. Kartu, vaikui anksčiau pradėjus institucinį ugdymą, galima anksčiau pastebėti vaiko socialinį, ekonominį, kultūrinį kontekstą ir rizikas, raidos sutrikimus ir suteikti reikiamą kompleksinę pagalbą“, - tokiais argumentais aiškinama, kodėl reikalingi minėti pakeitimai.
Pasak Vaiko psichologijos centro vadovės M. Skerytės-Kazluaskienės, visada buvo tėvų, kurie pageidaudavo, kad jų vaikai anksčiau eitų į mokyklą ir kai susidurdavo su trukdžiais, kildavo nepasitenkinimo. Šeimos - labai skirtingos.
M. Skerytės-Kazlauskienės nuomone, tai tas pats darželis, tik mokykloje. Pasak specialistės, ugdymo programos vaikų darželiuose - Lietuvos stiprybė. „Ne visos valstybės tokias turi. Mūsų darželiuose galbūt reikėtų skirti daugiau individualaus dėmesio kiekvienam vaikui, tačiau ugdymas juose tikrai stiprus.
„Ir jeigu mes neleidžiame vaikams žaisti, vėliau tenka kurti įvairias programas - kad vaikai išmoktų bendradarbiauti, kad vaikai išmoktų socialinių įgūdžių, kad vaikai išmoktų kūrybiškumo. Reziumuodama M. „Ugdymo programos darželiuose geros, auklėtojos nestokoja išmanymo, supranta, koks svarbus žaidimas ugdymo procese. Tačiau joms derėtų suteikti daugiau stiprybės ir pasitikėjimo savimi.
Psichologijos mokslų daktarės nuomone, apie visuotinį pradinio ugdymo ankstinimą būtų tikslinga pradėti galvoti atlikus ilgalaikius tyrimus, kaip vaikams, kurie priešmokyklinį ugdymą pradėjo lankyti šešerių, o mokyklą penkerių, sekėsi mokytis, studijuoti, įsidarbinti.
Šeimos, nusprendusios vaikus mokyti namuose, gali turėti skirtingus motyvus, kuriuos grubiai galima suskirstyti į subjektyvius ir objektyvius. Objektyvios priežastys susijusios su aplinka: tėvų kartais netenkina mokyklos aplinka, kuri nesaugi vaikui fizine, emocine ar vertybine prasmėmis. Subjektyvūs kriterijai yra susiję su pasaulėžiūra.
Tad siūlyčiau tėveliams atsakingai pagalvoti, ar išties jūsų vaiko galimybės lankyti mokyklą yra aukštos: susitikite su pradinių klasių mokytoju, apsilankykite pas psichologą, susirinkite įvairios informacijos iš artimai nepažįstančių vaiko žmonių, ir tik tada spręskite. Juk mokyklai svarbūs ne tik skaitymo, rašymo ar skaičiavimo gebėjimai, vaikui būtina ir socialinė bei emocinė branda: kaip jis geba dirbti kolektyve, kaip jam sekasi bendrauti su bendraamžiais, kaip jis moka pasirūpinti savimi.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ar saugu leisti vaiką į treniruotes gripo epidemijos metu? Ekspertų rekomendacijos ir svarbūs patarimai
- 12 metų vaiko kelionės su nepažįstamaisiais: svarbiausios taisyklės ir patarimai saugumui užtikrinti!
- Šokiruojanti tiesa apie buvusio vyro teises į vaikus Lietuvoje – ką privalote žinoti!
- Kaip Išrinkti Idealią Vaikišką Lovelę: Nepakeičiami Patarimai Tėvams
- Rūbeliai Kūdikiams Internetu Pigiau – Gauk Geriausias Pasiūlymus ir Išsirink Lengvai!