Naujagimio ir kūdikio miegas - daug klausimų kelianti tema tėvams. Juk ne kartą girdėjome „Miega - tai auga“ ir aplink snaudžiantį mažylį vaikščiojome ant pirštų galiukų. Kad tik nepabustų, kad tik ilgiau pasiilsėtų ir paaugtų… Ar iš tikrųjų tos miego valandos visada į naudą? O ką daryti, jei mažylis vis dėlto nemiega? Bėgti pas gydytojus ir ieškoti sveikatos problemų? Į klausimus atsako dr.
Kūdikio miego ypatumai
Naujagimis - tikras miegaliukas. Per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką.
Tai pats geriausias laikas paimti vaikutį ir pažindyti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikutis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą.
Kada reikėtų sunerimti dėl kūdikio miego?
O ką daryti, jeigu vaikutis miega ir neprabunda? Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!
Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausiai išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau - užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikutis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi.
Jeigu vaikutis per pirmąjį mėnesį puikiai priaugo svorio (ne mažiau kaip 500 g nuo mažiausios po gimimo svorio ribos), dienos metu neduodate jam jokių motinos pieno pakaitalų (mišinuko, vandenuko ir pan.), čiulptuko, tuomet galite leisti miegoti. Kad būtumėte tikra, jog vaikučiui pakanka per parą gaunamo pieno, stebėkite pasišlapinimų skaičių (ne mažiau kaip 6 kartai bespalviu ir bekvapiu šlapimu), tuštinimąsi (ne mažiau kaip 3 - 4 kartai iki 4 - 6 gyvenimo savaitės, vėliau mažylis gali tuštintis tik kartą per 10 dienų).
Kilus įtarimų, kad pieno mažoka, žindykite dažniau: dieną ir naktį mažylį pažadinkite ne rečiau kaip kas 3 - 4 val, kol pieno gamyba vėl susireguliuos.
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikutis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties.
Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikutis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas.
Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia.
Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (išvyka, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikutis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą.
Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų.
Jeigu vis dėlto situacija darosi nepakeliama, o kūdikio miegas kelia daug klausimų, nereikia kentėti - verčiau viską aptarti su miego konsultantu. Pokalbio metu svarbu aptarti, kas vyksta vaiko gyvenime, koks būtų įprastas kūdikio miegas esamame raidos etape ir ką tėvai gali padaryti, kad vaikas miegotų geriau.
Ar normalu, jei kūdikis miega išsižiojęs?
Ne, tai nenormalu, nes kvėpavimas pro burną yra priverstinis, nevisavertis. Vaikas dėl to blogai miega, nepailsi, tampa irzlus.
Galimos priežastys:
- iškrypusi nosies pertvara (ji aptinkama net iki 6 proc.
- antrų metų ir vyresniems vaikams kvėpuoti pro nosį trukdo kreiva nosies pertvara, kvėpavimo takų infekcija, polipai, angina.
Ligai ilgiau tęsiantis, atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, kuris trukdo vaiko raidai, nes deguonies stoka blogina kraujotaką, širdies ir smegenų darbą. Tai viena iš netaisyklingo sąkandžio atsiradimo priežastis.
Dažnos bėdos su adenoidais
Adenoidai - limfoidinis audinys, esantis nosiaryklėje, kuris paauglystėje nunyksta. Tai imuninės sistemos dalis, sauganti organizmą nuo įkvepiamų virusų ir bakterijų. Jei vaikas nuolat serga, šis audinys gali išvešėti ir sutrikdyti vaiko kvėpavimą bei sukelti klausos problemų.
Adenoidų problemas gali išduoti įvairūs simptomai: tėveliai pradeda pastebėti, kad jų vaikas dieną nuolat kvėpuoja išsižiojęs, miegodamas knarkia, negali išsipūsti nosies, dažnai kartojasi ausų uždegimai arba mažylis prasčiau girdi, vis perklausia: „Ką sakei?“
Gydytoja pabrėžia, kad negydant išvešėjusių adenoidų padariniai gali būti ilgalaikiai: „Ignoruojant šią problemą vaikas gali kentėti nuo nuolatinių ausų uždegimų - otitų, blogėja miego kokybė, didėja nuovargis. Dėl kvėpavimo išsižiojus formuojasi netaisyklingas sąkandis ar net „adenoidinis veidas“, kurio požymiai - siaura ir pailga veido forma, atsikišę priekiniai dantys, aukštas gomurio lankas, žema liežuvio padėtis, siauras viršutinis žandikaulis, trumpa viršutinė lūpa“, - teigia specialistė.
Kokios specialistų pagalbos galima tikėtis
Gydytojai pirmiausia įvertina, ar tikrai problema glūdi adenoiduose. Esant nedidelių pakitimų, gali būti skiriami į nosį purškiami vaistai. Tačiau, jei adenoidai stipriai išvešėję, gali prireikti operacijos, kuri atliekama taikant pilną narkozę, o mažasis pacientas dar tą pačią dieną gali keliauti namo.
„Po operacijos vaikai pradeda mažiau sirgti, o, jei suserga, greičiau pasveiksta. Vieni pašalinus adenoidus pradeda iš karto kvėpuoti užsičiaupę, kitiems prireikia laiko atsikratyti įpročio kvėpuoti per burną. Kad šis įprotis nesusiformuotų, reikia neignoruoti vaiko nuolatinio kvėpavimo išsižiojus ir pasirodyti specialistams“, - pataria gydytoja otorinolaringologė.
Svarbūs patarimai
- Prieš miegą išvalykite nosį.
- Kai nepadeda šios priemonės arba neramu, kreipkitės į vaiko gydytoją tam, kad vaikui nesusiformuotų įprotis miegoti pravira burna, būtų išvengta sauso kosulio, liežuvio ir dantenų uždegimo, nemalonaus kvapo iš burnos, dantų ėduonies, netaisyklingo sąkandžio bei veido pokyčių (siauro veido, didelio smakro) susiformavimo.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- CanesBalance Vienkartiniai Tamponėliai: Patikima Ir Saugi Makšties Priežiūra
- Kalėdinės dainos vaikams: Sukurkite nepamirštamą šventinę nuotaiką ir džiaugsmą!