Dauguma žmonių, atlikdami veiksmus, linkę naudoti dešiniąją ranką - ji stipresnė, greičiau atlieka įvairius judesius. Tačiau yra ir tokių, kurių aktyvesnė kairė ranka.
Kairiarankių fenomenas dar nėra labai gerai ištirtas, tačiau, mokslininkų nuomone, kairiarankystė - genetinė ypatybė. Dažniausiai ji perduodama iš kartos į kartą per motinos liniją. Pastebėta, kad posūkis į tą ar kitą pusę prasideda dar įsčiose. Tačiau, kairiarankystės atsiradimą lemia ne viena, o visas kompleksas priežasčių.
Kairiarankiams būdinga kairiosios kūno pusės dominantė, t. y. dominuoja ne tik ranka, bet ir kairė akis, ausis, koja. Kairysis smegenų pusrutulis lemia kalbą, raštą, loginį mąstymą. Dešinysis - erdvinį mąstymą. Tie, kurių geriau išvystytas dešinysis pusrutulis, dažniau naudojasi kairiąja ranka.
Gamtoje galima pastebėti, kad net paukščiai turi įprotį kapstyti žemę viena ir ta pačia koja, tą pačią sulenkia, kai tupia miegoti. Beždžionė zoologijos sode jai siūlomus skanėstus siekia visada ta pačia galūne. Nieko nuostabaus, kad ir žmonės yra kairiarankiai ir dešiniarankiai.
Dabar pasaulyje kairiarankių suskaičiuojama 5-8 procentai, tai yra kiek daugiau nei 550 milijonų žmonių. Rugpjūčio 13-oji - Tarptautinė kairiarankių diena. Pirmą kartą ši šventė paminėta daugiau kaip prieš dvi dešimtis metų Britų kairiarankių klubo iniciatyva.
Statistika rodo, kad kas penktas garsus žmogus - kairiarankis. Kairiarankiai buvo Liudvikas Van Bethovenas, Čarlis Čaplinas, Albertas Einšteinas, Merlina Monro, Mikelandželas, Napoleonas Bonapartas, A. S. Puškinas, L. Tolstojus, Leonardas Da Vinčis, F. Šopenas.
Be dešiniarankių ir kairiarankių, yra ambidekstrai. Tai žmonės, vienodai valdantys ir kairę ir dešinę ranką. Šią grupę dažniausiai sudaro perauklėti kairiarankiai. Tokių žmonių yra apie 7-8 procentai. Vienas žymiausių ambidekstrų - Leonardas da Vinčis. Jis mokėjo rašyti abiem rankom, tačiau dažniausia rašė kaire ranka. Tačiau, kad jo užrašus būtų sunkiau perskaityti, Leonardas rašė veidrodiniu raštu. Dar vienas žymus ambidekstras - profesionalus anglų angliškojo biliardo žaidėjas Ronis Salivanas.
Teigiama, jog kairiarankiai dažniau serga skrandžio ir žarnyno ligomis, juos dažniau kamuoja astma, diabetas, migrena, autizmas. Pastebėta, kad kairiarankiai yra labiau alergiški. Medicinos mokslų daktaras V. teigia, kad dėmesio sukaupimo problemos, silpnesnė atmintis, imuniteto sutrikimai būna 5-7 kartus dažniau negu dešiniarankiams.
Dešiniarankiai susikūrė aplinką pagal savo pačių reikmes. Daugelis objektų pritaikyti dešiniarankiams - suolai, žirklės, siuvimo mašinos, muzikos instrumentai, įvairūs darbo įrankiai. Šiandien kairiarankių skaičius auga.
Žmogus gali gimti su dešiniarankio arba atsitiktiniu genu, LRT RADIJUI sako neuromokslininkė, biochemijos mokslų daktarė Urtė Neniškytė. Anot jos, pirmieji visuomet bus dešiniarankiai, antrieji gali būti kairiarankiai arba dešiniarankiai. Didžiausią įtaką tam, ar žmogus kairiarankis, ar dešiniarankis, turi genai, tvirtina U. Neniškytė.
„Dešiniarankių turime apie 85 proc., kairiarankių - tik 15 proc. Dar įdomiau tai, kad iš tiesų turime ne kairiarankio ir dešiniarankio genus, o dešiniarankio geną ir atsitiktinį geną. Tai reiškia, kad atsitiktinį geną turintys žmonės gali būti arba kairiarankiai arba dešiniarankiai“, - teigia U. Ji priduria - mokslininkai kol kas nežino, kodėl susiklostė būtent toks genų pasiskirstymas.
Pasak U. „Žmogus, kaip rūšis, labai daug priklauso nuo savo kalbos. Tie kalbiniai centrai labai svarbūs, todėl mokslininkai mano, kad stiprėjant ir vystantis kalbos centrams kartu stiprėjo ir kiti motorinės žievės centrai ir dėl to atsirado dešinės rankos dominavimas“, - sako U. Jeigu žmogus gimsta su dešiniarankio genu, jis bus dešiniarankis ir tai nulemta jau nuo pastojimo.
Tačiau, jeigu žmogus turi atsitiktinumo geną, ar jis bus dešiniarankis, ar kairiarankis, priklausys nuo aplinkos. Kadangi pastarieji gali turėti skirtingą rankos dominavimą, tai gali ir dvyniai. Jeigu kalbame apie monozigotinius dvynius, jeigu jie turi dešiniarankio geną, tai abu bus dešiniarankiai, jeigu turi atsitiktinumo geną, iš tiesų gali pasitaikyti, kad vienas bus dešiniarankis, o kitas - kairiarankis“, - aiškina U.
Tai, kad kairiarankiai ir dešiniarankiai rašo skirtinga ranka, nėra vienintelis skirtumas. Kaip teigia neuromokslininkė, skirtumai pastebimi ir smegenyse: „95 proc. dešiniarankių kalbos centras yra kairiajame pusrutulyje. Jeigu žiūrime į kairiarankius, didžiosios dalies žmonių (70 proc.) smegenų centras vis dar yra kairėje pusėje. Likusiems 30 proc. yra kitaip.
U. Neniškytės teigimu, jeigu 70 proc. kairiarankių „kalba“ kairiąja smegenų puse, o ranką „judina“ dešiniąją, tai abu smegenų pusrutuliai privalo turėti stiprią sąsają. Dėl to daugiau kairiarankių pastebime tam tikrose profesijose, pavyzdžiui, architektų, kur žmonės turi įsivaizduoti trimatį objektą, turi gebėti jį atvaizduoti. Tai lemia būtent stipriau susieti smegenų pusrutuliai“, - tvirtina U.
U. Neniškytė atkreipia dėmesį - tyrimai rodo, kad kuo žmogus vyresnis, tuo labiau jis geba naudotis abiem rankomis. Jos aiškinimu, tai lemia dvi priežastys. Pirmoji - kai kuriuos veiksmus tiesiog išmokstame daryti tam tikru būdu. „Eilinis dešiniarankis negalvoja, kad tai kažkoks kairiarankiškumas, bet yra tam tikri gebėjimai, kuriuos žmonės sugeba atlikti kaire ranka. Tai gali būti įprotis.
Jeigu, pavyzdžiui, reikia išmokti įsidėti lęšius, kadangi tai bet kokiu atveju yra naujas judesys, gali vienodai išmokti tai atlikti tiek kaire, tiek dešine ranka“, - sako U. Vyresni žmonės, teigia mokslininkė, abiem rankomis taip pat pradeda naudotis dažniau nei savo dominantine ranka ir dėl bendro silpimo: „Jeigu žiūrime į pagyvenusius suaugusius, rankos dominavimo, atliekant testų užduotis, beveik nelieka. Bet kita problema - dominavimo nelieka dėl to, kad prarandami dominuojančios rankos gebėjimai.
Nors niekam dar nėra pavykę to iki galo paaiškinti, per paskutinį šimtmetį susikaupė daugybė hipotezių - o kai kurie įrodymai sufleruoja genetinę įtaką. Kodėl? Mat kairiarankių procentinė dalis yra panaši visuose pasaulio kampeliuose.Tie, kas mėgsta laisvalaikiu žaisti futbolą, puikiai žino, kad visame kūne esama asimetrijų - spiriant kamuolį pasirinksite vieną ar kitą koją. Šias asimetrijas galima rasti visame kūne - nuo kojų iki ausų, akių ir smegenų išsidėstymo.
Ištieskite savo nykštį per rankos ilgį ir pažiūrėkite į jį iš pradžių viena, o po to - kita akimis. Akis, kuria žiūrint nykštys atrodo arčiausiai, yra stipriausia. Panašus pavzdys - tikriausiai esate linkę telefonu kalbėti kažkuria viena ausimi - ir būtent ta ausis yra stipriausia.
Kai kurie ekspertai mano, kad tūkstančius metų trukęs socialinis bendradarbiavimas dešiniarankius pavertė dominuojančiais. Kitaip tariant, kai bendruomenės veikia išvien, tai yra tiek dalijantis įrankiais, tiek gyvenamosiomis vietomis, tos pačios rankos, kurią naudoja kiti, naudojimas yra naudingas.
Tuo tarpu kiti teigia, kad tai priklauso nuo smegenų išsidėstymo į du pusrutulius. Kairysis pusrutulis valdo dešinę kūno pusę, o dešinioji smegenų dalis valdo kairę kūno pusę. Jei dauguma žmonių smegenys naudoja kairiąją dalį, kad valdytų intensyvią kalbą ir smulkiosios motorikos įgūdžius, tai lemia, kad dešinė ranka taip pat ima dominuoti prieš kairiąją.
Nors genetika greičiausiai vaidina nemažą vaidmenį nulemiant, ar žmogus bus kairiarankis, ar dešiniarankis, ji neatsako į visus klausimus. Kairiarankiai tėvai turi didesnę tikimybę susilaukti kairiarankių vaikų nei dešiniarankiai tėvai - tačiau jie vis tiek susilaukia daugiau dešiniarankių vaikų nei kairiarankių.
Mokslininkams sunkiai sekasi nustatyti, kurie konkretūs genai nulemia kairiarankiškumą. 2019 metais išanalizavus 400 000 žmonių duomenis, buvo nustatyti keturi regionai, siejami su kairiarankiškumu. Tačiau kitas tyrimas rodo, kad esama apie tuzino genų, kurie nulemia tai, kuri ranka bus dominuojanti. Be to, kiti tyrimai parodė, kad už tai, kuri ranka dominuos, gali būti atsakingi estrogeno lygis bei gimimo pozicija.
Apibendrinant, galimai egzistuoja daugybė veiksnių, kurie vaidina vaidmenį nulemiant dominuojančią ranką - o mokslininkams kol kas sunkiai sekasi juos visus surinkti į vieną bendrą dėlionę.
Jei abu tėvai dešiniarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio naujagimio yra vos 2 procentai. Jei vienas iš tėvų kairiarankis, ši tikimybė išauga iki 17 procentų. Tačiau, jei abu tėvai kairiarankiai, tikimybė sulaukti kairiarankio vaiko išauga iki 46-50 procentų.Kairiarankių vyrų yra 1,3-1,5 karto daugiau negu moterų. Dažniausiai kairiarankystė persiduoda iš kartos į kartą motinos linija.
Teorijos, kodėl tampama kairiarankiu:
- Kariavimo teorija - ji teigia, kad ankstesniais laikais vyrai kariaudami kairiojoje rankoje laikė skydą, o dešiniojoje kalaviją. Kairioji ranka turėjo apsaugoti širdį nuo sužalojimo. Jei kovojama būtų kairiąja ranka, tuomet didesnė tikimybė sužeisti žmogų, pataikant į širdį.
- Istorinė teorija - pasak vieno Amerikos mokslininko, mūsų protėviai - hominidai - dešiniąją ranką naudojo užsikabinti už šakų, o kairiąją - įdėti maistą į burną. Per 8-10 milijonų metų klimato pokyčiai vėl sugrąžino hominidus ant žemės. Dešinioji ranka atsilaisvino, tad pradėta naudoti veiksmams, reikalaujantiems tikslių judesių, - medžioklei, darbo įrankiams laikyti.
- Ypatinga vaisiaus padėtis motinos įsčiose.
- Gimdymo trauma.
- Vyriškojo hormono testosterono padidėjimas būsimos motinos organizme.
- Kairiarankiais tampama, atsižvelgiant, kaip motina nešioja kūdikį, kuria ranka prispaudusi prie krūtinės ir kurią ranką prispaudusi vaikui.
- Įtakos turi ir krūtinės pusė, kuria motina maitina vaiką, nes tuomet vaikas lavina ranką, kuria bando išspausti pieną.
Kairiarankiai ar dešiniarankiai gimsta pagal tai, kuris galvos smegenų pusrutulis lemia mūsų judesius: kairiarankių - dešinysis, o dešiniarankių - priešingai.
Kairiarankiams būdinga kairiosios kūno pusės dominantė, t.y. dominuoja ne tik ranka, bet ir kairė akis, ausis, koja. Kairysis smegenų pusrutulis lemia kalbą, raštą, loginį mąstymą. Dešinysis - erdvinį mąstymą. Kai žmogus sprendžia uždavinius, dirba kairioji, o kai kuria eiles ir muziką - dešinioji smegenų pusė. Tie, kurių geriau išvystytas dešinysis pusrutulis, dažniau naudojasi kairiąja ranka.
Taigi, vieni vaikai gimsta turėdami išvystytą kairį, kiti - dešinįjį pusrutulį. Kaip bebūtų, kairiarankystė - unikalumas, prioritetas, o ne trūkumas.
Kairiarankystė ar dešiniarankystė formuojasi apie ketvirtuosius gyvenimo metus. Iki tol pastovumo gali nebūti. Po ketverių metų keisti rankos dominantę negalima.
Tačiau „Perlaužti kairiarankiai“ paprastai gali būti ambidekstrai - tie, kurie, pajėgūs vienodai valdyti abi rankas.
Pateikiame lentelę su tikimybėmis susilaukti kairiarankio vaiko:
| Tėvai | Tikimybė susilaukti kairiarankio vaiko |
|---|---|
| Abu dešiniarankiai | 2% |
| Vienas kairiarankis | 17% |
| Abu kairiarankiai | 46-50% |
Taip vadinamiems - "PERLAUŽTIEMS KAIRIARANKIAMS" - kyla daug sveikatos problemų: vaikas tampa nervingesnis, aikštingesnis, sutrinka jo miegas ir apetitas, skauda galvą, jis gali pradėti mikčioti, kentėti nuo nervinio tiko ir lėtinių ligų paūmėjimo, gali patirti mokymosi problemų, gali išsivystyti sunkios formos disleksija ir disgrafija, nebesugeba susikaupti, nes nuolatos jaučia pasąmoningą norą paimti pieštuką į kairę ranką ir drauge baimę padaryti ką nors ne taip, kaip reikalauja suaugusieji. Formuojasi nepilnavertiškumo kompleksas - juk taip ilgai ir atkakliai jiems teigta, kad nėra tokie, kaip visi.
Pasak L., jei abu tėvai dešiniarankiai, tikimybė susilaukti kairiarankio naujagimio yra vos 2 procentai. Jei vienas iš tėvų kairiarankis, ši tikimybė išauga iki 17 procentų. Be to, kairiarankių vyrų yra iki 1,5 karto daugiau. Sakoma, kad pasaulyje kairiarankiai sudaro 15-20 procentų, Lietuvoje jų gyvena per 300 tūkstančių.
Priežastys, kodėl vieni gimsta dešiniarankiai, kiti - kairiarankiai, iki galo nėra išaiškintos. Galima būtų išskirti dvi pagrindines grupes: 1) įvairios genetinės priežastys; 2) prenatalinių ir perinatalinių (iki ir po gimimo) galvos smegenų vystymosi sutrikimų patologija.
Be dešiniarankių ir kairiarankių, yra žmonių, vienodai valdančių abi rankas - tai ambidekstrai. Intelektas tarp kairiarankių ir dešiniarankių nesiskiria, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad tarp ambidekstrų daug prastai rašančių ir nepakankamai gerai besiorientuojančių erdvėje vaikų.
Kodėl dešiniarankių daugiau nei kairiarankių? Specialistai teigia, kad kairysis galvos smegenų pusrutulis yra labiau išlavėjęs ir kadangi kiekvienas smegenų pusrutulis valdo priešingų pusių galūnių veiklą, tad dažniausiai labiau išlavėjusi dešinė ranka. Kairysis smegenų pusrutulis atsakingas už ženklų žodinę informaciją, teksto skaitymą, rašymą, kalbėjimo funkcijas, matematinį, loginį, analitinį mąstymą.
Dešinysis - už orientaciją erdvėje, melodijos ir muzikinių tonų skyrimą, taip pat už objektų skyrimą uosle, rega, skoniu ir pan. Kairiarankiams labiau yra išsivystęs dešinysis pusrutulis, kuris mąstymui suteikia vaizdingumo, nestandartinių sprendimų, erdvinės vaizduotės ir ateina į pagalbą kairiajam nelauktose, sunkiose situacijose. Turbūt todėl tarp kairiarankių daug žymių žmonių: Bonapartas Napoleonas, Cezaris, Pitagoras, Mikelandželas, Č.Čaplinas, N. Paganinis, M. Monro, Š. Marčiulionis, K. Krivickas.
Mokslininkai nustatė ryšį tarp rankos dominavimo ir menininko profesijos: beveik pusė dailės specialybės studentų yra kairiarankiai. Dažnesnis kairiarankių procentas užfiksuotas ir tarp architektų, gabių muzikai ir menui vaikų, bei sportininkų.
Apskritai kairiarankiai pasižymi silpnesniu imunitetu, dažniau kenčia nuo žarnyno uždegimų, neurozių, astmos, autizmo, diabeto. Kairiarankiams vaikams būdingos dėmesio sukaupimo problemos, silpnesnė atmintis, veidrodinio rašymo apraiškos.
Daug metų diskriminuoti jie išmoko prisitaikyti - naudotis dešiniarankiams skirtais prietaisais, rašyti dešiniąja ranka, važiuoti dešiniąja kelio puse. Dešiniarankiams tėvams sunku auginti kairiarankį vaiką, tarkime, kad ir parodyti, kaip piešti, užsirišti batus ir pan. Vaikai iki 4 metų manipuliuoja daiktais tiek viena, tiek kita ranka vienodai, be to, daugumą veiksmų atlieka su abiem rankom.
Kaip padėti kairiarankiui vaikui?
Jei tikrai jūsų mažylis kairiarankis, bėgant laikui pastebėsite, kad jis linksta į muziką, turi puikią vaizduotę, pasižymi originalumu ir gebėjimu puikiai įsiminti informaciją. Už visus šiuos gabumus yra atsakingas dešinysis smegenų pusrutulis, kuris kairiarankiams išsivystęs labiau nei kairysis. Kairysis pusrutulis yra atsakingas už konkretų mąstymą, matematinius gebėjimus, rašymą ir skaitymą, tad tokiems vaikams mokykloje neretai kyla įvairių sunkumų.
Kairiarankiai daug dažniau turi skaitymo problemų, nemoka pasirašyti arba rašyti tiesia linija, nelabai gerai suvokia skaičiavimą stulpeliu ir erdvinę geometriją, nors tai nereiškia, kad visi jie tokie. Labai svarbu, kad tėveliai skirtų jiems savo laiko ir dėmesio, papildomai mokytų visų šių dalykų.
Daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, jau egzistuoja kanceliarinės prekės, namų apyvokos reikmenys, pritaikyti specialiai kairiarankiams. Tarp jų - žirklės, rašikliai, pieštukai, „atvirkščios“ liniuotės, greitai džiūstantis rašalas, galąstuvai, virtuvės reikmenys, rankinės, laikrodžiai, kompiuterinės prekės. Didžiausias kairiarankiams skirtų gaminių centras veikia Anglijoje. JAV genetikas C. Omar nustatė, kad kairiarankystę galima nustatyti pagal plaukų augimo kryptį.
žymės: #Vaiku
Panašus:
- Ar nelaimingi tėvai gali užauginti laimingus vaikus? Atraskite mokslinius faktus ir efektyvias rekomendacijas!
- Kaip gauti vaiko asmens tapatybės kortelę be tėvų sutikimo – svarbiausi patarimai ir taisyklės
- Atraskite nepaprastą Birutės Pūkelevičiūtės kūrybą vaikams – pasakos, kurios žavi ir moko
- Kaip laimėti Šiaulių lopšelio-darželio „Gluosnis“ direktoriaus rinkimus – svarbiausi žingsniai ir patarimai
- Vandens Apytakos Ratas: Paprastas Paaiškinimas Vaikams, Kuriuo Žavėsis Kiekvienas!