Krikštas yra pirmasis žmogaus sakramentas, įvedantis jį į Bažnyčios gretas. Po šio sakramento žmogus tampa pilnateisis katalikas. Jis turi galimybę ruoštis ir priimti kitus sakramentus. Krikštas nuplauna gimtąją nuodėmę, įjungia žmogų į Bažnyčią bei duoda jam naująjį vardą - katalikas. Taip pat įpareigoja žmogų laikytis Bažnyčios ir Dievo mokymo.
Vaiko Krikštas
Vaiką krikštyti reikia kuo anksčiau nuo jo gimimo. Seniau, kaip ir dabar, gali įvykti visokių nelaimių, todėl reikia vaikelį krikštyti kuo anksčiau. Tuomet jis nuo mažų dienų gyvens kitokį gyvenimą ir turės Dievo globą.
Ar gali būti kliūčių vaiko krikštui?
Vaiko krikštui jokių kliūčių būti negali. Žinoma, kunigas tikriausiai paragins sudaryti ir bažnytinę santuoką, tačiau jokios prievartos šiuo atžvilgiu būti negali. Tėvų statusas šiuo atveju neturi jokios reikšmės. Kūdikį ne tik galima, bet ir būtina stengtis pakrikštyti kuo greičiau ir, žinoma, pasirūpinti auklėti krikščioniškai. Kunigas negali atsisakyti krikštyti bažnyčioje nesusituokusių tėvų kūdikį, tačiau tokie žmonės negali būti krikšto tėvais kitam vaikui, nes Bažnyčios mokymas reikalauja, kad krikštatėviais būtų kviečiami tik dori katalikai, besilaikantys tikėjimo reikalavimų.
Pagal Bažnytinę teisę situacija tokia: jeigu kunigas mano, kad kūdikis nebus auklėjamas tikėjime, krikštas yra atidedamas vėlesniam laikui. Pavyzdžiui, kol pats žmogus sulauks 18 metų. Vaikas krikštijamas tėvų arba teisėtų globėjų valia ir su sąlyga, kad bus auklėjamas tikėjime - antraip nėra prasmės krikštyti.
Dokumentai ir pasiruošimas
Norint pakrikštyti kūdikį, reikalingas gimimo liudijimas. Dėl krikšto susitariama iš anksto, kreipiantis į parapijos kleboną ne vėliau kaip prieš mėnesį. Pageidautina, kad tiek tėvai, tiek krikšto tėvai pasikartotų katekizmo tiesas, taip pat ir apie Krikšto sakramentą, kad tikrai sąmoningai suvoktų krikšto metu kūdikiui suteikiamą malonę. Krikštyti reikėtų savo parapijos bažnyčioje, nes krikštas žmogų įjungia į tikinčiųjų bendruomenę, kuri pirmiausia ir yra tos parapijos tikinčiųjų bendrija, tačiau, esant rimtai priežasčiai, galima krikštyti bet kurioje parapijoje. Ypač reiktų vengti krikštyti vienoje ar kitoje bažnyčioje ar pas vieną ar kitą kunigą vien todėl, kad „taip yra madinga“ ar „kunigas labai mėgstamas“. Krikšto malonė vienodai ateina per bet kurio kunigo rankas ir kur kas svarbiau, kad ypač kūdikio tėvai ir krikštatėviai būtų nusiteikę tinkamai ją priimti ir su ja bendradarbiauti.
Šventės metu reikalinga krikšto žvakė bei simbolinis krikšto rūbelis. Jų būna pirkti audinių bei religinių reikmenų parduotuvėse. Vienas dalykas, kuris tikrai būtinas kiekvienam krikštijamajam - tai krikšto žvakė. Jos šviesa, pagal katalikiškąją tradiciją, lydi žmogų svarbiausiais jo gyvenimo momentais, uždegama, atnaujinant krikšto pažadus, priimant pirmąją Komuniją, o galiausiai, jei įmanoma sudega prie žmogaus karsto.
Tėvų ir krikštatėvių pareigos
Tėvai ir krikštatėviai Krikšto apeigų metu atstovauja vaikelį, už jį atsakinėja į kunigo klausimus taip įsipareigodami vaiką to išmokyti ir toje dvasioje ugdyti.
Krikšto Tėvai
Kanonų teisės kodekso kan. 872 įsakmiai kalba tik apie vieną krikštatėvį, tačiau tradiciškai kviečiami du krikštatėviai, paprastai vyras ir moteris, kurie savotiškai reprezentuoja dvasinę šeimą, į kurią priimamas krikštijamasis. Tai dar aktualiau, atsižvelgiant į krikštatėvių pareigą padėti tikriesiems tėvams auginti ir auklėti savo krikštavaikį, o, šiems mirus, pasirūpinti jo ateitimi.
Kas gali būti krikšto tėvais?
- Tik praktikuojantys katalikai.
- Jei yra susituokę, gyvena teisėtoje, Bažnyčios palaimintoje santuokoje.
- Yra sulaukę bent 16 metų amžiaus.
- Pasirinkti paties krikštijamojo ar jo tėvų.
- Priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus.
- Nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių.
Krikštatėviai privalo būti sulaukę 16 metų amžiaus, priėmę Eucharistijos ir Sutvirtinimo sakramentus ir nebūti varžomi jokių bažnytinių bausmių. Visų pirma krikštatėvius reikia parinkti tokius, kurie ir būtų pavyzdžiu savo krikšto vaikui, ir galėtų, esant reikalui, pakeisti tėvus, padėti pasirūpinti jo ateitimi, ypač religiniu auklėjimu.
Krikštatėvis gali būti tik katalikas, priėmęs Komuniją ir Sutvirtinimo sakramentą, besilaikantis tikėjimo normų. Tai nurodo bažnytinė teisė. Krikščionis ne katalikas gali būti tik krikšto liudininku, bet nėra laikomas krikštatėviu. Kadangi Kanonų teisė įsakmiai reikalauja bent vieno krikštatėvio, situacijos gali būti sprendžiamos įvairiai, tačiau ne katalikas krikštatėviu būti negali ir dėl dar vienos priežasties: krikštatėvio pareiga rūpintis, kad jo krikšto vaikas būtų auklėjamas katalikiškai ir tuo padėti tėvams.
Ar galima atsisakyti būti krikšto tėvais?
Žmogus yra šiuo požiūriu laisvas. Jei žmogus pagrįstai mano, kad negalės tinkamai atlikti šios pareigos, arba, sakykime, egzistuoja kažkokie priešiškumai tarp žmonių, tikrai galima atsisakyti prisiimti krikštatėvių pareigas.
Suaugusiųjų Krikštas
Norintys krikštytis suaugusieji gali kreiptis į parapijos kleboną. Suaugusieji ruošiasi krikštui dalyvaudami Suaugusiųjų katechezės programoje katechumenate. Rengimasis krikštui negali būti tik maldų ar pagrindinių tiesų išmokimas, reikalingas rimtas susipažinimas ir įsigilinimas į tikėjimo tiesas.
Krikštas kitų konfesijų Bažnyčiose
Krikštas, suteiktas stačiatikių Bažnyčioje, galioja ir katalikų Bažnyčioje, tačiau praktiškai būna įvairių nesusipratimų. Problema būna, kai žmogus neturi jokio krikšto faktą patvirtinančio dokumento. Jeigu krikšto fakto neįmanoma patvirtinti net liudininkų parodymais, o žmogus buvo krikštytas mažas, gali būti reikalaujama suteikti krikštą su sąlyga. Šios taisyklės galioja tik stačiatikių atžvilgiu. Kabant apie sentikius, paprastai visuomet reikalaujama kartoti krikštą su sąlyga, nes nėra tikra, kad krikštas buvo suteiktas, laikantis tų pačių taisyklių, kurios pripažįstamos katalikų Bažnyčioje.
Nereikalaujama kartoti krikšto pakrikštytiesiems tradicinėse protestantų bendruomenėse, o naujųjų judėjimų protestantiškose bendruomenėse krikštas taip pat ne visuomet yra teikiamas Švenčiausiosios Trejybės vardu. Kaip matote, kiekvienu atveju tenka spręsti konkrečiai.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kiek laiko reikia susitarti dėl krikštynų Bažnyčioje?
Krikštynų laikas kiekvienoje bažnyčioje yra labai skirtingas.
Ar rengiate pamokėlės tėvams ir krikštatėviams prieš krikštynas? Kas jose mokoma?
Didesnėse parapijose būna. Jose skaitomos paskaitos, vyksta diskusijos.
Į ką reikia atkreipti dėmesį renkant krikšto vardą?
Pirmiausia, reikia žiūrėti, kad Krikšto vardas būtų šventas. Daug žmonių renkasi savo senelių ar tėvų šventus vardus.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Ar galima krikštyti vaiką nesusituokus bažnyčioje? Svarbiausi reikalavimai ir sąlygos
- Ar gali būti krikšto tėvais nesusituokę? Sužinokite tiesą dabar!
- Nuo kada galima sodinti kūdikį: gydytojų rekomendacijos, patarimai tėvams
- Širdies vožtuvų ligos nėštumo metu: ką būtina žinoti kiekvienai moteriai?
- ACC nuo kosulio vaikams: veiksminga ir saugi pagalba mažiesiems!