Nors daugeliui moterų nėštumas būna netikėta staigmena, vis dažniau tai - planuojamas ir labai laukiamas laikotarpis. Persileidimas kiekvienai moteriai yra itin skaudi patirtis, ypač sunku, kai jie seka vienas po kito, o šeimai taip ir nepavyksta susilaukti vaikelio.
Persileidimo priežastys
Persileidimas gali būti natūrali moters organizmo reakcija į užsimezgusio vaisiaus sklaidos ydas arba kai embrionas implantuojasi ne gimdoje. Jei vaisiui nėra užtikrinama pakankama kraujotaka, jis tiesiog negalės sėkmingai vystytis, todėl sunyksta ir pasišalina. Daug persileidimų įvyksta pirmąjį mėnesį. Tuomet moteriai kelias dienas vėluoja menstruacijos, o prasidėjusios būna neįprastai gausios.
Kas ketvirtas persileidimas įvyksta dėl genetinių priežasčių. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro gydytoja genetikė Sandra Tumėnė pataria jau po antro nesėkmingo nėštumo nuodugniai išsitirti, kas lemia, kad vaisius neišsilaiko įsčiose.
Ką tiria genetikai?
Genų mutacijų gali būti milijonai, todėl tiriamos dažniausiai persileidimus lemiančios priežastys. „Visų pirma moterį ir jos vyrą rekomenduojama ištirti dėl chromosomų pokyčių. Mama ar tėvas, būdami subalansuotos chromosominės anomalijos nešiotojai, vaisiui gali perduoti nesubalansuotą chromosomų variantą. Mamos organizmas atpažįsta anomaliją ir atmeta tokį vaisių. Šiuo atveju tėvai be genetinių tyrimų net negali įtarti, kad savo vaisiui perduoda genetinę būklę, kuri gali būti nesuderinama su gyvybe.
Moteris taip pat ištiriama dėl genų, atsakingų už kraujo krešėjimo sistemos veiklą ir folio rūgšties pasisavinimą. Ginekologai ir šeimos gydytojai nėštumą planuojančioms moterims visuomet paskiria folio rūgšties preparatus, nes ji atlieka labai svarbų vaidmenį nėštumo metu. Tačiau dalies moterų organizmas negali pasisavinti su maistu gaunamos ar kaip papildo vartojamos folio rūgšties. Nustačius, kad moteris turi tokį sutrikimą, jai skiriama aktyvi folio rūgšties forma. Be to, folio rūgšties trūkumas didina riziką, kad kūdikis gims su nervinio vamzdelio defektu. Laiku diagnozavus šį mamos sutrikimą, galima išvengti vaisiaus apsigimimų“, - sakė gydytoja genetikė S. Tumėnė.
Jei nustatomi už kraujo krešėjimo sistemos darbą atsakingų genų pakitimai, moteris nukreipiama pas hematologus, kurie paskiria tinkamą gydymą ir režimą, kad nėštumas būtų išsaugotas.
Genetiniai tyrimai prieš planuojamą nėštumą
Kai būsimieji tėvai serga tam tikromis ligomis, dažnai jiems kyla dvejonių, ar neperduos savo ligų būsimiems vaikams. Genetiniai tyrimai šį nerimą išsklaido arba patvirtina. „Iš pradžių nustatome, ar žmogaus liga yra genetinė ir ar žinomas už šią ligą atsakingas genas. Tuomet ištiriame sergantį tėtį arba mamą, jei iki tol jis dar nebuvo tirtas. Ligos paveldėjimo tipas gali būti autosominis dominantinis arba recesyvinis. Jei liga paveldima recesyviniu būdu, reikia ištirti ir kitą tėvą, ar jis nėra tokios ligos nešiotojas. Nustačius, kad kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizikos, jog liga pasireikš jų būsimam vaikeliui, nėra“, - sakė Medicinos diagnostikos ir gydymo centro genetikė S. Tumėnė.
Jei nustatomas autosominis dominantinis ligos paveldimumo tipas, net jei kitas tėvas nėra ligos nešiotojas, rizika, kad liga bus perduota vaikui, yra didelė - apie 50 procentų. Jei pora jau laukiasi, dėl šios genetinės ligos rekomenduojama ištirti vaisių. Jeigu kūdikis dar planuojamas, tėvai gali pasirinkti dirbtinio apvaisinimo procedūrą su preimplantacine diagnostika. Preimplantacinė diagnostika leidžia ištirti embrionus dėl galimų genetinių ligų, todėl į gimdą įvedami tik sveiki embrionai, o tėvai susilaukia sveiko kūdikio.
Rizikos grupės
Pasak gydytojos S. Tumėnės, į genetikus reikėtų kreiptis, jei besilaukianti moteris anksčiau patyrė du ar daugiau persileidimų, taip pat jeigu ankstesnis nėštumas buvo nutrauktas dėl vaisiui nustatytos genetinės ligos, kai šeimoje jau auga genetine liga sergantis vaikas, genetinėmis ligomis serga artimi giminaičiai. Pasitaiko, kad šeimos kuriamos tarp giminių, pavyzdžiui, pusbrolių. Jei planuojamas tokios šeimos pagausėjimas, reikėtų pasikonsultuoti su gydytojais genetikais ir įvertinti genetinių ligų riziką būsimiems palikuoniams. Genetiko konsultacija reikalinga, jei moteris pastoja ar gimdymo terminas numatomas jau sulaukus 35 metų, taip pat kai būsimasis tėvas vyresnis nei 42 metų. Deja, su amžiumi įvairių apsigimimų rizika tik didėja. Vyresnėms mamoms išauga rizika pagimdyti vaiką su chromosomų skaičiaus pakitimais, kurie atsakingi už Dauno, Edvardso ar Patau sindromus. O vyresni tėčiai didina autosominių dominantinių ligų perdavimo riziką, tokių kaip achondroplazija, Aperto, Kruzono, Reto sindromai.
Ginekologai ar šeimos gydytojai genetikų konsultacijai nukreipia moteris, jei nėštumo metu jos karščiuoja >38,5 °C, vartoja tam tikrus vaistus, serga infekcinėmis ligomis. Visa tai gali paveikti vaisiaus vystymąsi, sukelti apsigimimus, širdies ydas, smegenų anomalijas.
Genetiniai vaisiaus tyrimai
Genetiniai tyrimai skiriami, kai yra tam tikrų indikacijų ir padidėjusi rizika dėl būsimo vaikelio sveikatos ir raidos. Kai vaisius jau užsimezgęs, genų nebepakeisi. Genetinis vaisiaus ištyrimas tik suteiks aiškumo: vienais atvejais pašalins nerimą ir tėvai ramiai lauks nėštumo pabaigos, kitais - tėvams teks priimti sunkų ir atsakingą sprendimą - auginti neįgalų vaiką arba nutraukti nėštumą. Net jeigu tėvai pasiryžę bet kuriuo atveju išsaugoti vaikelį, jiems verta pasidaryti genetinį vaisiaus tyrimą, kad būtų nustatyta, kokių sutrikimų vaikas turės. Tai svarbu žinoti ruošiantis gimdyti, nes vos gimusiam kūdikiui gali prireikti sudėtingų operacijų. Geriausia, kai tokie gimdymai yra planiniai, o netoliese laukia atitinkamos specializacijos gydytojų komanda.
Ligi šiol Lietuvoje genetiniai tyrimai dažniausiai atliekami iš vaisiaus vandenų arba pirminio placentos audinio. Tai invaziniai tyrimai, jie šiek tiek padidina persileidimo riziką.
„Medicinos diagnostikos ir gydymo centre moterys gali būti ištirtos pagal pažangiausią NIPT vaisiaus tyrimų metodiką. Tai kraujo tyrimas, neinvazinė procedūra, jos metu tausojami motinos ir vaisiaus organizmai ir nesukeliama jokia rizika nėštumui, - sakė gydytoja genetikė Sandra Tumėnė. - Tyrimas atliekamas nuo 10 nėštumo savaitės. Paimtus kraujo mėginius siunčiame į specializuotą laboratoriją Šveicarijoje. NIPT tyrimo tikslumas - 99,9 procento, jo metu ištiriama dėl dažniausiai pasitaikančių 21, 18 bei 13 chromosomų trisomijų, lytinių chromosomų skaičiaus pokyčių ir mikrodelecijų - chromosominių ligų, kurios lemia ne visos chromosomos, bet nedidelių jos dalių trūkumą arba perteklių. Dėl mikrodelecijų išsivysto širdies ydos, intelekto ir kiti sutrikimai, jos būdingos tiek vyresnių, tiek ir jaunų mamų vaisiams. Kadangi tyrimas nekelia jokios grėsmės nėštumui, jis gali būti skiriamas nepriklausomai nuo moters amžiaus, gretutinių ligų, taip pat esant dvivaisiam nėštumui.
Pasiruošimas nėštumui
Kiekvienas nėštumas yra naujas išbandymas - unikalus genų derinys, kurį įtakoja tėvų perduodami genetiniai kodai ir susiklosčiusios išorinės aplinkybės. Faktas, kad šeima jau augina keletą sveikų vaikų, nereiškia, jog būsimi vaikai yra apsaugoti nuo genetinių klaidų.
Visoms besiruošiančioms pastoti moterims patariu bent 1-2 mėnesius iki pastojimo ir per pirmuosius 3 nėštumo mėnesius kasdien vartoti po 0,4 mg (400 mikrogramų) folio rūgšties (vitamino Bc, vitamino B9 arba vitamino M), nes tai kur kas sumažina širdies bei nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.
Taigi, kaip pasirūpinti dantimis šiuo iššūkių kupinu karantino laikotarpiu, kai patekti pas odontologą beveik neįmanoma? Nėštumo metu išauga poreikis tam tikroms maisto medžiagoms - vitaminams, baltymams, mikroelementams (magniui, geležiai, cinkui, folio rūgščiai, kalciui ir kt.). Nuolat jaučiatės pavargusi, dirgli, kamuoja dusulys, o širdis dažnai ima plakti taip, tarsi ruoštųsi iššokti iš krūtinės? Pastebite suprastėjusią išvaizdą: išblyško oda, lūžinėja nagai, slenka plaukai?
Nėštumas paskatina labiau rūpintis savo sveikata - juk būsimos mamytės gyvenimo būdas, savijauta turi įtakos ir gimsiančio vaikelio sveikatai.
Mityba
Pasirūpinkite sveikesne ir visaverte mityba. Būsimoms mamoms rekomenduojamas šviežiai paruoštas maistas, turintis mažą kiekį riebalų, daug skaidulų. Taip pat reikėtų valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių. Jūsų racione turėtų netrūkti organizmui būtiniausių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Beje, du vitaminai ypatingai siejami su nėštumu, taip pat kūdikio planavimu ir periodu po gimdymo - tai vitaminai D ir B9 - pastarasis plačiau žinomas kaip folio rūgštis. Foliatai (arba sintetinė, gerai organizmo pasisavinama jų forma - folio rūgštis) ir vitaminas D atlieka svarbią funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti taip pat viso nėštumo ir žindymo metu.
Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D dalyvauja choriono (vaisiaus gemalo dangalo) kraujagyslių formavimosi procese, kontroliuoja įvairių placentos hormonų sekreciją, dalyvauja kūdikio dantų ir kaulų formavimosi procesuose. Nustatyta, kad žemas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo nesėkmės faktorių. Be abejo, itin svarbus vitaminas D ir nėštumo bei pogimdyminiu periodu. Su vitamino D stygiumi siejama daug nėštumo komplikacijų: persileidimas I ir II trimestre, placentos nepakankamumas, preeklampsija. Su maistu gaunama palyginti mažai vitamino D, daugiausia jo organizmas pasigamina natūraliai, veikiant saulės spinduliams. Tačiau jei dangus apniukęs, taip pat šaltuoju metų sezonu, to nepakanka. Beje, net ir esant saulėtam orui dažnai klystama atsisakant papildų su šiuo vitaminu - kremai, saugantys mūsų odą nuo kenksmingų saulės spindulių, taip pat stabdo ir vitamino D gamybą organizme.
Nėščios moters energijos poreikis padidėja 10-15 proc., žindant papildomai reikia vidutiniškai 476‒500 kcal per parą.
Geležies svarba
Geležis yra itin svarbus mikroelementas ir mamai, ir vaikeliui. Jis atsakingas už kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą į audinius. Anemija yra labiausiai paplitęs negalavimas nėštumo metu. Mažakraujystė (anemija) atsiranda dėl organizme sumažėjusio hemoglobino ir eritrocitų kiekio.
Gausios menstruacijos (taip pat ir pogimdyminis kraujavimas), vegetariška mityba, alergijos, kai tenka atsisakyti kai kurių produktų, dėl streso ir nuovargio išsibalansavęs mitybos režimas ar šiaip nepilnavertė, chaotiška mityba - visos šios situacijos lemia, kad organizmui ima trūkti būtinų medžiagų, visų pirma - geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, krenta hemoglobino lygis, vystosi mažakraujystė. Nepamirškime, kad nėščiosios organizmui geležies reikia dvigubai daugiau nei iki nėštumo. Labai svarbu, kad jūsų vartojamuose maisto papilduose būtų ir vario bei vitamino C, kurie padeda geriau įsisavinti geležį iš maisto produktų.
Visas maistines medžiagas būsimas vaikelis gauna tik iš mamos.
Žalingi įpročiai
Atsisakykite žalingų įpročių. Jei iki šiol rūkėte, meskite - tai rekomenduojama padaryti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki nėštumo.
Vakcinacija nuo COVID-19
Lietuvoje jau kurį laiką prasidėjusi vakcinacija nuo COVID-19 infekcijos. Ar saugu skiepytis nėščiosioms ar planuojančioms nėštumą, ar gali skiepytis žindančios moterys? Besilaukiančioms moterims ar nėštumą planuojančioms poroms COVID-19 pandemija kelia ypatingą nerimą.
Kada vėl planuoti nėštumą?
Ilgą laiką buvo manoma, kad ir po pirmojo trimestro nėštumo nutrūkimo reikia bent 6 mėn. saugotis pastoti ir tik tada vėl bandyti. Pastarųjų metų tyrimai parodė, kad atidėjimas pastoti po savaiminio persileidimo 6 mėn. jokios teigiamos įtakos būsimam pastojimui, nėštumui bei persileidimo rizikai sumažinti neturi. Greičiau priešingai. Jei moteris pastoja per pirmuosius mėnesius po buvusio persileidimo, tai pakartotinių persileidimų rizika šiek tiek mažesnė.
Oj nežinau, čia sunku pasakyti kada vėl galima....Šiaip fiziologiškai moters kūnas tam būna pasiruošęs vos ne iš karto (nes gaminasi folikulai-kaiušinėliai, pradeda vykti ovuliacija), gimda susitraukia irgi greitai (juk net po normalaus gimdymo tai įvyksta per 2-4 savaites), endometriumas (gleivinė) atsistato irgi greitai, juk jį, jau naują, ir iškraujuojame per mėnesines. Tereikia leisti susinormalizuoti hormonams, sustiprėti šiek tiek gimdai ir apskritai visam organizmui. Jei organizmas nebus pasiruošęs, nieko ir nepavyks. Manau, kad tas laukimas labai individualus.
Bent jau mano triju giniu nuomone buvo,kad ilgiausiai tris ciklus saugotis, o tada vel butinai bandyti pastot. Aisku, dar daug priklauso ir nuo buvusio nestumo laiko. Kuo didesnis nestumas, tuo daugiau laiko atsigauti reikia.
Dar gal reikia ziureti, kaip pati po visko jautiesi. Nes man po A, net kraujavimo nebuvo. Kiek buvo, kai parveze i palata ir viskas. O kai tikrino, tai gimda svarut svarutele buvo. O kitom ziurek, kraujuoja dar labai ilgai. Sutinku su tavimi. Po tikro gimdymo iš karto moterys pastoja ir vėl sėkmingai išnešioja, tai manau, kad nebūtinai reikia laukti. Manau, kiekviena jaučia, ar jau pasiruošus ar dar luktelti. ir jei gydytojas pasako, kad gimda grižus į pradinę padėtį, švari, jei ovuliacija vyksta, kam dar laukti.
Pagal gydytoja, jau galeciau koki kova planuoti, sake dar vasari palauk, o veliau galima.
Prietarai nėštumo metu
- Negalima skinti agurkų iš svetimo daržo. Vaikas gims berankis.
- Negalima šokti ir linksmintis. Labai smagūs ir judrūs šokiai pirmajame nėštumo trimestre gali sukelti persileidimą, paskutiniame - priešlaikį gimdymą.
- Negalima lipti per virvę, tvorą, langą, ant kėdės. Virkštelė apsivynios kūdikiui aplink kakliuką.
- Negalima žiūrėti baisių vaizdų (siaubo filmų, į neįgalų, raupsuotąjį, sužalotą žmogų): vaikutis gali gimti išsigandęs ir negražus.
- Jei nėščioji išsigąsta (pavyzdžiui, gaisro), negali liesti rankomis savęs, nes toje vietoje, prie kurios ji prisilietė, kūdikiui atsiras didelis apgamas (hemangioma).
- Negalima valgyti kiaušinių su dviem tryniais, taip pat dviejų sulipusių bulvių.
- Negalima piktai juoktis iš kitų žmonių, šaipytis iš likimo nuskriaustųjų. Vaikas gali gimti toks: kuprotas, atlėpausis…
- Jei nėščioji dalyvauja laidotuvėse, iš velionio namų jai reikia išeiti anksčiau, nei išneš numirėlį. Be to, nėščiajai geriau net nežiūrėti į numirėlį, nes kūdikis gali gimti negyvas.
- Negalima žiūrėti pro rakto skylutę - vaikas bus vienaakis ar žvairas.
- Nėščiajai negalima atsakyti maisto, kurio ji prašo, nes gimdymas bus sunkus, o tą, kuris atsakė, užklups nelaimės arba užpuls žiurkės.
- Negalima pirkti dar negimusiajam kraitelio, nes vaikas gali gimti negyvas.
- Negalima dėvėti juodos spalvos drabužių.
- Negalima kirpti plaukų, nes taip būsima mama vaikui gyvenimą (arba protą) sutrumpins.
- Negalima megzti ir mazgyti mazgų, nes vaiko virkštelė apsisuks aplink kaklą.
- Negalima siūti, nes manoma, kad vaikui bus ,,užsiūtas” kelias į pasaulį.
- Sakoma, jei būsima mama valgo daug raudonų uogų, vaikutis gali gimti raudonas, jei daug žuvies - nebylys.
- Kol pilvuko nematyti, geriau niekam nepasakoti apie nėštumą, kad būtų išvengta ,,blogos akies”.
- Negalima skelbti numatytos gimdymo datos. Kuo mažiau žmonių tai žinos, tuo lengvesnis bus gimdymas.
- Negalima kilnoti rankų aukščiau pečių, nes vaikui aplink kakliuką gali apsivynioti virkštelė.
- Negalima miegoti ant nugaros. Kūdikis gali uždusti.
- Nėščiosios negalima nei fotografuoti, nei piešti. Manoma, kad sutrinka vaiko raida.
- Negalima sėdėti sudėjus koją ant kojos. Vaikas gims šleivakojis.
- Negalima iš anksto sužinoti vaiko lyties.
- Negalima gimdyti susirišus plaukų. Sakoma, kad taip užblokuojami kosminiai kanalai ir vaikui sunkiau ateiti į pasaulį.
Panašus:
- Nuo kokio amžiaus vaikas gali sėdėti automobilio priekyje? Saugos patarimai
- Ar gali nėštumo testas nerodyti nėštumo: priežastys ir patarimai
- Ar nėštumo testas gali meluoti? Tikslumas, klaidos ir ką daryti
- Ar Vyras Gali Išeiti Vaiko Priežiūros Atostogų Lietuvoje? Sužinokite Visa Tiesą!
- Valdemaro Frankonio Gyvenimo Istorija: Kerintys Faktai, Kurių Dar Nežinojote!
- Bitė Vilimaitė: Įkvepianti Kūryba Vaikams, Kurią Privalote Pažinti!