Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Šiandienos mokykla tampa vis atviresnė mokinių įvairovei, tačiau pasirengimas priimti visus, taip pat ir skirtingų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus, vis dar kelia daug klausimų. Ne visiems vaikams pavyksta išmoksti skaityti sėkmingai ir laiku taikant tuos pačius metodus, o kai kuriems reikia papildomų sutelktų šeimos ir pedagogų pastangų ugdantis bendravimo gebėjimus. Autizmo požymiai gali būti pastebimi jau ankstyvoje vaikystėje, tačiau sutrikimas dažnai nustatomas tik daug vėliau.

Autizmo Spektro Sutrikimas: Apibrėžimas ir Požymiai

Autizmas yra vienas iš neurologinių raidos sutrikimų, kuriam būdingi trys pagrindiniai požymiai: sutrikęs bendravimas, sutrikusi socialinė sąveika, riboti interesai bei pasikartojantis ir stereotipiniai elgesys. Šis sutrikimas apima spektrą, kurio vienoje pusėje yra autistiški vaikai su reikšmingais kalbos ir pažinimo procesų sutrikimais, o kitoje jo pusėje - tie, kurių intelektas yra normalus arba aukštas, daugiau ar mažiau tipiški kalbiniai gebėjimai, tačiau pastebimi sunkumai socialinės sąveikos ir emocijų valdymo srityse. Autistiški mokiniai gali pasižymėti ribotomis socialinėmis sąveikomis, verbalinės ir neverbalinės komunikacijos sunkumais, ribotais, stereotipiškais elgesio, interesų, veiklų šablonais, netipiškomis reakcijomis į sensorinius pojūčius, kognityvinių gebėjimų trūkumais, fizinės ir emocinės ugdymosi sveikatos sutrikimais, motoriniai įgūdžių nepakankamumu.

Manoma, kad autizmo spektro sutrikimą (toliau - ASS) turi 1 proc. Autizmą atpažinti nėra lengva. Autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką - jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Autistai retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus nuotaiką veide. Dauguma autorių teigia, kad vaikų autizmas pasireiškia labai įvairiomis formomis, esant skirtingiems intelekto, kalbos ir socializacijos lygiams. Vaikų gebėjimai ir poreikiai yra skirtingi, laikui bėgant gali keistis, tačiau iš autizmo „neišaugama“. Vis dėlto, pritaikius atitinkamą ugdymo metodą konkrečiam vaikui, autizmo požymius galima sėkmingai sumažinti. Beveik visi ASS turintys vaikai patiria sunkumų mokydamiesi skaityti, o įprasti ugdymo metodai dažnai būna nepakankamai veiksmingi.

Autistiško Vaiko Adaptacija Darželyje

Visiems vaikams reikia laiko adaptuotis darželyje, tačiau autistiškiems vaikams tai užima daugiau laiko ir pats procesas sudėtingesnis. Pasak K. Košel-Patil, bendrai, autistiško vaiko adaptacija darželyje reikalauja ypatingo dėmesio dėl jų galimų sensorinių, socialinių ir bendravimo ypatumų. Lyginant su neurotipiniais vaikais, autistiški vaikai gali patirti sunkumų dėl nepritaikytos ir nestruktūruotos aplinkos, neaiškios komunikacijos, padidinto nerimo lygio, todėl adaptacijos procesas tampa sudėtingesnis.

„Kad autistiškas vaikas priprastų prie naujos aplinkos pirmiausiai reikia pasikalbėti su tėvais ir viską apie jį sužinoti: ką jis mėgsta veikti namie, kaip reaguoja, kai ateina svečiai, kas jį trikdo, kas ramina, kaip adaptuojasi kitose vietose. Visiems pedagogams, dirbantiems su autistiškais vaikais linkėčiau, kad jeigu sužinote, kad į jūsų grupę ateina autistiškas vaikas, būtinai raskite laiko susitikti su tėvais išsamiam pokalbiui, taip jūs pasiruošite preliminarų planą, kaip sklandžiai dirbti su tokiu vaiku“, - pataria Z. Rinkūnienė.

„Prisimenu, kaip man buvo neramu, kai sūnus pradėjo lankyti darželį. Mums pasisiekė - mes susitikome su Zita. Jos atvirumas, šilto kontakto palaikymas, įsigilinimas į kiekvieną grupės vaiką, meilė vaikams labai prisidėjo prie lengvesnės mano vaiko adaptacijos“, - prisimena K. Košel-Patil. Tam, kad vaikas jaustųsi geriau, glaudus bendravimas tėvų ir darželio komandos yra labai reikšmingas.

Patarimai, Kaip Dirbti Su Autistiškais Vaikais

„Tiek dirbdama su Kristinos sūnumi, tiek su kitais autistiškais vaikais įsitikinau, kad, pasitelkus paveikslėliu (simboliu), galima pasiekti progresą: jie padeda autistiškiems vaikams geriau suvokti ir pažinti supančią aplinką. Klasėje buvo stendas, kuriame visa vaikų dienotvarkė buvo pavaizduota paveikslėliais: pasisveikinimas, žaidimai, pusryčiai ir kiekvienas tolimesnis užsiėmimas, kol vaikus jau pasiimdavo tėveliai, tai užtikrindavo sklandų dienos ritmą“, - dalijasi mokytoja. Pasak Z. Rinkūnienės, kad paveikslėlių metodas veiktų, tėvai turi bendradarbiauti ir tęsti ugdymo įstaigoje pradėtą darbą namuose: „Jeigu auklėtoja pateikia pasiūlymą, tėvams vertėtų jį apsvarstyti ir pamėginti taikyti namuose. Dažnai tekdavo išgirsti atsakymą, kad „namuose to nereikia“, „mane vaikas supranta“ ar pan.

Be abejo, kad priklauso nuo vaiko, tačiau jeigu jis nekalba, svarbu, kad jam būtų suteikta galimybė kitaip išreikšti save ir priimti informaciją. Autistiškų vaikų ugdymo sėkmė slypi nuosekliame bendradarbiavime tėvai - vaikas - pedagogas.“„Visada dirbau taip, kad ir vaikai, ir tėvai manimi pasitikėtų, kad būtų gražus santykis. Suprantu, kad autistiškų vaikų tėvai turi daug iššūkių, tai mažiausiai ką jie nori girdėti atėję į darželį pasiimti savo vaiko, kad jis kažką daro netinkamai arba išvis nedaro. Stengdavausi parodyti stipriąsias jų vaikų puses, patarti ir, jaučiu, kad tėvai mane išgirsdavo. Asmeninis santykis ir nuoširdus bendravimas yra ypatingai svarbus“, - įsitikinusi Z. Rinkūnienė.

Paklausta, kokių būdo savybių reikia turėti pedagogui, kas jis sugebėtų dirbti su tokiais ypatingais vaikais, pedagogė sako, kad svarbiausia - mylėti vaiką. Būkite vaiko akių lygyje ir pirmiausia įsitikinkite, kad jis žiūri į jus, prieš jam ką nors sakydami. Sumažinkite aplinkos triukšmą, kad vaikui būtų lengviau susikoncentruoti į jūsų kalbą. Sakykite trumpas ir aiškias instrukcijas. Naudokite taisyklę „plius vienas žodis“ - kreipkitės į vaiką jo suprantamu lygiu, pridėdami vieną papildomą žodį. Pavyzdžiui, jei vaikas nekalba, sakykite vieną žodį („batai“). Lydėkite kalbą gestais. Praktikuokite totalios komunikacijos metodą - kalbą papildykite alternatyviomis komunikacijos priemonėmis, kurias naudoja ar mokosi naudoti jūsų vaikas. Komentuokite ir apibūdinkite vaiko veiksmus. Kalbėkite paprastai ir natūraliai, kaip įprasta su juo bendraujant. Reguliariai žaiskite su vaiku ir modeliuokite jo kalbą.

Valdyti Tėvų Lūkesčius

„Manau, kad tėvai, kurie atveda autistišką vaiką į darželį, dar ne visada būna priėmę jo diagnozę. Tai lemia, kad jie tikisi, jog vaikui pradėjus kalbėti, ar žaisti su kitais, ar daryti dar kažkokį veiksmą autizmas tarsi „praeis“, deja, žinoma, kad tai visą gyvenimą trunkantis sutrikimas. Kol tėvai yra vaiko diagnozės priėmimo kelyje, tuo sudėtingiau mums, kaip pedagogams, pasiūlyti tinkamą pagalbą, ugdymo metodą, kuris būtų priimtinas ir tęsiamas namuose“, - sako Z. Rinkūnienė. Pedagogė dalijasi, kad savo darbinėje praktikoje sutiko ir tėvų, kurie buvo labai apsiskaitę, daug žinių prikaupę ir susipažinę su įvairiais moksliniais tyrimais apie autizmo spektro sutrikimą: „Tokie tėvai jau ateidavo iškart su pasiūlymais ir rekomendacijomis, ką galima padaryti, kokias praktikas taikyti. Aš, kaip specialistė, buvau atvira jų žinioms ir vertinau tokį bendradarbiavimą.

Suprantu, kad kartais tėvai desperatiškai ieško būdų padėti savo vaikui, todėl gali turėti žinių daugiau už mus, nes mes juk turime dirbti su daug skirtingų vaikų: tiek įprastos raidos, tiek turinčių kitų sutrikimų, tad sukaupti žinių apie viską neįmanoma. Tačiau toks geranoriškas bendradarbiavimas ir tėvų žinių įgalinimas darbo praktikoje su autistiškais vaikais, davė teigiamų rezultatų.“„Geras ryšys tarp autistiško vaiko tėvų ir darželio komandos yra itin svarbus vaiko vystymuisi ir gerovei. Tokie santykiai skatina pasitikėjimą, bendravimą ir bendradarbiavimą, sukuria palankią aplinką, kurioje vaikas gali klestėti. Pavyzdžiui, tai užtikrina namų ir mokyklos aplinkos nuoseklumą, o tai labai svarbu autistiškiems vaikams, kurie dažnai pasikliauja rutina ir nuspėjamumu. Kai tėvai ir darželio komanda dirba kartu, jie įgyvendina nuoseklias strategijas visose aplinkose, o tai padeda vaikui jaustis saugiai ir būti suprastam“, - mano Kristina Košel-Patil, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.

Specialiosios Ugdymo Priemonės

Šiandienos mokykloje kiekvieno vaiko pažinimas, priėmimas ir personalizuoto ugdymo turinio kūrimas yra aktualija ir siekiamybė. Efektyvių būdų paieškai ir priemonių kūrimui susitelkė 5 partneriai iš 3 Europos šalių: Kauno Prano Daunio ugdymo centro (Lietuva), Rezeknės pagrindinės mokyklos - raidos centro (Latvija), Klodzko Jono Pauliaus II antrosios pradinės mokyklos (Lenkija), VŠĮ „Mokymosi idėjos“ (Lietuva), Vytauto Didžiojo Universiteto (Lietuva). Priemonių turinys buvo nuolat testuojamas kiekvienoje iš partnerių mokyklų dirbant su vaikais, šios patirtys buvo kaupiamos ir tuo pagrindu buvo gryninamas priemonių turinys. Priemonių dizainas sukurtas atsižvelgiant į autistiškus vaikus, nes kas tinka neurotipiniams vaikams ne visada tinka autistiškiems. Kuriant iliustracijas buvo renkamasi naudoti skaidrius, šviesius, tolygius atspalvius išryškinant reikšmingų elementų siluetus, juos kontūruojant. Vaizduojamos tik būtinos detalės, vengiama nebūtinų. Parinktos harmoningai kontrastingos spalvos, kurios patraukia dėmesį ir padeda sutelkti jį į pagrindinį mokymosi objektą.

El. Priemonė skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų skaitymo gebėjimo ugdymui. Ją sudaro 54 interaktyvios užduotys - žaidimai, kurių turinys susijęs su vaiko artimiausia aplinka. Priemonė yra parengta remiantis vizualumo ir pasikartojamumo principais. Interaktyvūs žaidybiškumo elementai mokymosi procesui suteikia patrauklumo ir įdomumo. Užduotys pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis sunkėjančia tvarka. I lygmenyje mokoma susieti paveikslėlį su tinkamu žodžiu bei rasti žodžio pirmąją raidę, II lygmenyje žodžių daugėja, jie tampa sudėtingesni bei skatinama sudėti žodį iš raidžių. III lygmenyje atsiranda veiksmažodžiai, ilgesni žodžiai bei mokoma(si) sudėti sakinį ir kurti istoriją. Dalis žodžių ir sakinių yra įgarsinti.

El. Priemonė skirta autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų socialinių gebėjimų ugdymui, ją sudaro 6 socialinės istorijos. Istorijų turinys susijęs su vaiko diena, kuri prasideda mokykloje ir baigiasi vakaro rutina. Socialinės istorijos skatina pageidaujamą vaiko elgesio formavimąsi konkrečiose gyvenimiškose veiklose ir situacijose. Priemonę galima naudoti tiek prevenciškai, tiek padedant konkrečiam vaikui įveikti iškylančius sunkumus. Socialinės istorijos pateiktos trimis sudėtingumo lygmenimis. I lygmenyje pateikiami paveikslėliai susieti su raktiniais žodžiais, II lygmenyje paveikslėliai siejami su trumpais sakiniais, III lygmenyje sakinių daugėja ir jie tampa sudėtingesni. Žodžiai ir sakiniai yra įgarsinti. Nors priemonės buvo kurtos specialiai ASS turinčių vaikų ugdymui, tačiau rekomenduojama jas naudoti ir dirbant su visais ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikais, siekiant žaismingo mokymosi skaityti ir sklandaus pasirengimo mokyklai.

Ugdytojai ir tėvai gali kūrybiškai taikyti priemones, atsižvelgiant į vaiko gebėjimus ir konkrečius mokymosi tikslus. Siekiant geresnio ugdytojų (pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, mokinių tėvų) supratimo apie autistiškų vaikų ugdymosi ypatumus ir kad sukurtos priemonės būtų kuo veiksmingiau ir plačiau naudojamos praktikoje, buvo parengta kvalifikacijos tobulinimo programa. Šiuolaikinis ugdymas yra pagrįstas skaitmeninėmis technologijomis, padedančiomis mokymui ir mokymuisi, turimų žinių ir gebėjimų įtvirtinimui. Daugybė tyrimų rodo, kad pedagogų naudojamos skaitmeninės priemonės, kurios kuriamos apgalvotai, orientuojantis į vartotojo pasiekimus ir pažangą, skatina mokinių susidomėjimą mokymusi ir didina įsitraukimą. Nauji metodai, technologijos ir skaitmeniniai įrenginiai sukuria daug galimybių ir iššūkių. Lietuvos ir kitų ES šalių pedagogai, dirbdami su ASS turinčiais vaikais, susiduria su didele problema, nes trūksta metodų, elektroninių priemonių, mokymo kursų mokytojams.

žymės: #Vaiku

Panašus: