Visi, turintys apendiksą, gali susirgti apendicitu - skausmingu aklosios žarnos ataugos uždegimu. Apendicitas yra uždegiminė būklė, kai prasideda apendikso uždegimas. Apendiksas - mažas, piršto formos priedas prie jūsų didžiosios žarnos. Apendikso angos užsikimšimas, kurį dažniausiai sukelia fekalijos, svetimkūniai, uždegimas ar vėžys, sukelia bakterijų kaupimąsi ir uždegimą.
Apendicitas yra labai dažna būklė ir yra pagrindinė priežastis, dėl kurios reikia skubios chirurgijos. Nors apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, dažniausiai tai pasitaiko jaunesniems žmonėms, nuo 10 iki 30 metų amžiaus. Be to, nepastebėtas arba neįvertintas apendicitas gali būti pavojingas, nes apendiksas gali plyšti, sukeldamas rimtą infekciją, vadinamą peritonitu, arba abscesu. Todėl, jei yra įtarimų dėl apendicito, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Apendicitas dažniau pasitaiko vaikams, kuriems jau per dešimt, tačiau ant operacinio stalo gula ir trejų metų mažyliai. Didžiausia mažiukų problema - nemokėjimas aiškiai nusakyti simptomų, todėl net 80 procentų jų patenka į operacines apendiksui jau trūkus. Daugelį tų vaikų būna apžiūrėję ir gydytojai ir… parsiuntę namo.
Apendicito priežastys
Apendicito priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau manoma, kad pagrindinė šios būklės priežastis yra užsikimšusi apendikso anga. Užsikimšimas gali atsirasti dėl fekalijų, svetimkūnio, uždegimo ar vėžio. Tokiu atveju apendikse kaupiasi bakterijos, kurios sukelia uždegimą ir taip gali atsirasti apendicitas bei jo simptomai.
Apendicitas dažniausiai sukeliamas užsikimšusios apendikso angos. Užsikimšimas gali būti sukeltas fekalijų, svetimkūnių, uždegimo ar vėžio. Kai apendikso anga užsikemša, tai sukelia bakterijų kaupimąsi ir uždegimą, ir taip pasireiškia apendicitas bei jo simptomai.
Ir tai - ne vien kalbos problema. Mažieji ne visad geba tiksliai parodyti į dešinį apatinį pilvo kvadratą ir pasakyti: „Skauda štai čia“. Problemų sudaro ir tai, kad simptomai - pilvo skausmas, apetito netekimas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas - būdingi daugybei ligų. Be to, ne kiekvienam vaikui pasitaiko visi simptomai.
Apendicitas yra labai paplitusi būklė ir yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl reikia atlikti skubią operaciją. Statistika rodo, kad apie 7-8% gyventojų per savo gyvenimą susiduria su apendicitu.
Apendicitas gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmogui, tačiau labiausiai jis veikia jaunus žmones, nuo 10 iki 30 metų. Tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių, kurie gali padidinti apendicito riziką. Tai gali būti tam tikros ligos, tokios kaip Crohno liga, ar šeimos anamnezė.
Vis dėlto, nepaisant to, kad apendicitas yra labai dažna būklė, svarbu pažymėti, kad ankstyvas diagnozavimas ir gydymas dažniausiai yra sėkmingi, o pacientai greitai atsigauna.
Apendicito simptomai vaikams
Apendicitas pasireiškia simptomais, kurie gali skirtis priklausomai nuo žmogaus ir nuo to, ar apendiksas yra plyšęs. Tačiau yra keletas simptomų, kurie dažniausiai pasireiškia apendicito atveju. Pirmasis ir dažniausiai pastebimas simptomas yra skausmas, prasidedantis prie bambos ir migruojantis į dešinę pilvo pusę. Skausmas gali tapti intensyvesnis, judant, kosint arba giliai įkvėpus. Sunkumai su dujų išsiskyrimu.
Vėmimas, viduriavimas - šie požymiai gali būti, o gali ir nebūti, gali tik pykinti. Jei vemia, tai dažniausiai tik kelis kartus. Karščiavimas. Skirtingai nei esant kitokioms pilvo infekcijoms, jis atsiranda po vėmimo ar viduriavimo, ne prieš tai. Karštis pakyla nedaug, iki 37,5, tačiau uždegimui progresuojant gali pakilti ir iki 39 laipsnių.
Dažniausiai pilvą skauda neintensyviai, bet nuolat (taigi, jei užeina ir praeina stipriais priepuoliais - turbūt ne apendicitas, o greičiau jau vidurių užkietėjimas). Prasidėjęs skausmas stiprėja ir nepraeina. Skausmas stiprėja judant - einat, lipant laiptais, pervažiuojant per kelio duobę. Sunku eiti ar stovėti tiesiai. Vaikas eina lėtai, susikūprinęs, dažnai ranka pridengdamas dešinę pilvo pusę.
Pradėjus skaudėti pilvą gydytoja pataria palūkėti - nereikia iš karto bėgti pas gydytojus, bet stebėti vaiką namuose. Apendicitą reikia įtarti tada, kai skausmas prasideda palaipsniui, skauda pastoviai, tolygiai skausmas stiprėja, skauda pilvelį viršutinėje dalyje, aplink bambą, ir tada skausmas koncentruojasi dešiniau bambos arba dešinėje klubinėje srityje. Paspaudus skausmas sustiprėja, paleidus - staiga dar labiau sustiprėja. Vaikas gali nežymiai karščiuoti, gali pykinti, vemti, kartais viduriuoti, dažniau ar skausmingai šlapintis.
Gydytoja pataria stebėti skausmą: kai ūmus skausmas spazmuojantis, kuris užeina ir vėl praeina, dieną kitą neskaudėjo ir vėl užeina, tada kreiptis į šeimos gydytoją. Jei karščiuoja - kreiptis į šeimos gydytoją arba pediatrą. Jei berniukui skauda pilvą, medikė pataria atkreipti dėmesį į lytinius organus. Jeigu berniukui skauda pilvą ar pilvo apačią, labai svarbu pasižiūrėti apačioje - pažiūrėti lytinius organus. Jei skauda kapšelio srityje, tada delsti nebegalima. „Jei skauda pilvą - eik pas gydytoją, jei skauda žemiau - bėk pas gydytoją“ - yra toks senų laikų medikų posakis.
Jeigu vaikui atsiranda pilvo skausmai, pirmiausia reikia įvertinti, intensyvus, stiprus ar silpnas jis, užeinantis ar praeinantis. Jeigu įmanoma, reikia pasikalbėti su vaiku, kad jis pats, kiek įmanoma, apibūdintų skausmą. Verta stebėti, kiek laiko skauda. Duoti nuskausminamųjų vaistų. Tiesą sakant, kelių valandų neužtenka įvertinti, ar tai chirurginės, ar terapinės kilmės skausmas. Pavyzdžiui, apendicitui būdinga klinika išryškėja per parą.
„Pagrindinė žinutė tėvams apie vaikų pilvo skausmus paprasta: jeigu skausmas dingsta davus vaistų ar vaikas normaliai elgiasi, dėl to tikrai nereikia skubėti į priėmimo skyrių. Pilvo skausmas neretai lydimas ir kitų simptomų: pykinimo, vėmimo, viduriavimo, karščiavimo, vidurių užkietėjimo. Vertinti, pasak gydytojo, reikia visumą. Minėti simptomai gali būti ir sergant apendicitu. Esant tokiam skausmui ir minėtiems karščiavimo ar vėmimo simptomams, kylant temperatūrai vaiką reikėtų stebėti iki pusės paros, o simptomatikai nelengvėjant jau vykti ir į priimamąjį, kad būtų nustatyta tiksli diagnozė ir, jei tai apendicitas, laiku atlikta operacija. Jeigu vaikui skauda dešinėje klubinėje srityje, tai visuomet yra raudona vėliava ir tėvai turėtų būti itin atidūs“, - įspėja vaikų chirurgas ir priduria, jog apendicitas dažniausiai prasideda nuo silpno skausmo. Jis gali prasidėti viršutinėje pilvo dalyje, aplink bambą ir vėliau nukeliauja tik į dešinę klubinę sritį ir skausmas vis stiprėja, ypač judesių metu, kosint.
Apendicitui būdingi nenutrūkstantys skausmai. Apie 80-90 procentų pacientų sako, kad skausmą jaučia nuolatos, jis yra tolygus, o ne priepuolių pobūdžio. Kartais tėveliai bando patys diagnozuoti apendicitą, prilenkdami vaiko koją prie pilvo. Kojos lenkimas - vienas iš diagnostikos metodų, bet tai turėtų daryti gydytojas, nes tik medikai gali suprasti visus ligos požymius.
Apendicito diagnostika
Apendicito diagnostika gali būti sudėtinga, nes jo simptomai gali būti panašūs į kitas būkles, tokias kaip šlapimo pūslės uždegimas, žarnyno problemos. Vis dėlto, gydytojai naudoja įvairius metodus apendicito nustatymui.
Pats tiksliausias būdas diagnozuoti apendicitą - kompiuterinė tomografija, bet kadangi ją atliekant pacientas gauna labai daug radiacijos, gydytojai ne visad skuba ją skirti vaikui. Taip pat tikslus tyrimas yra ultragarsu - tikslumas apie 90-95 proc., tačiau ir šį tyrimą reikėtų vertinti kaip pagalbinį. Labai svarbi anamnezė. Laboratoriniai tyrimai. Dažniausiai atliekami kraujo tyrimai norint nustatyti, ar organizme yra infekcija - tikrinama, ar nepadaugėjo leukocitų, C reaktyvinio baltymo. Tačiau kraujo tyrimai gali tik padėti apendicitą diagnozuoti, tačiau lemiamo vaidmens nevaidina.
Gydytojas pradės nuo jūsų simptomų istorijos ir fizinio tyrimo, kuris gali apimti skausmo jautrumo tyrimą dešinėje pilvo pusėje. Taip pat gali būti atliekamas šlapimo tyrimas, kad būtų galima atmesti kitas būkles, tokias kaip šlapimo takų infekcija, arba kraujo tyrimai, kurie gali parodyti, ar organizme yra uždegimas. Pilvo organų ultragarsas, kompiuterinė tomografija (KT) arba magnetinio rezonanso tomografija (MRT), gali padėti patvirtinti diagnozę. Šie tyrimai leidžia gydytojui matyti apendiksą ir nustatyti, ar jame vyksta uždegimas.
Kartais, jei kyla abejonių, gali būti atliekama laparoskopija - minimaliai invazinė operacija, per kurią chirurgas naudoja ploną vamzdelį su kamera ant galo (laparoskopą), kad pamatyti pilvo ertmę. Tokiu būdu yra patikrinamas apendiksas.
Pirmomis valandomis apendicitas - labai sunkiai diagnozuojama liga. Jos nerodo kraujo tyrimas, negalima pamatyti nei rentgenu, nei echoskopu. (Echoskopija metu galima pamatyti kirmėlinės ataugos uždegimą tik praėjus 12-15 valandų nuo skausmų pradžios). Ne veltui sakoma, kad nustatyti apendicitui reikia laiko. Vos suskaudus vaiko nereikėtų tuoj pat vežti į ligoninę. Pirmomis valandomis net ir chirurgas negalės nustatyti diagnozės.
Apendicito gydymas
Diagnozavus apendicitą operacija, deja, yra neišvengiama ir dažnai atliekama nieko nelaukiant. Prognozės - pačios geriausios. Jei vaiko apendiksas dar būna netrūkęs, namo jis išleidžiamas po kelių dienų. Chirurgai apendiksą šalinti gali dviem būdais - per atvirą pjūvį arba laporoskopu. Abiem atvejais reikalinga bendra nejautra, procedūra užtrunka nuo 30 iki 60 minučių. Po trūkusio apendicito operacijos vaikams galima gerti ir valgyti… ledus, kol žarnos vėl ima veikti ir vaikas nepasituština. Tuomet jau duodama ir kieto maisto.
Apendicito gydymas dažniausiai reikalauja chirurginės intervencijos, kuri vadinama apendektomija. Tai yra procedūra, per kurią pašalinamas apendiksas, kuriame vyksta uždegimo procesas. Apendektomija gali būti atliekama dviem metodais: atvira operacija arba laparoskopija.
Atvira operacija atliekama per nedidelį pjūvį dešinėje pilvo pusėje. Laparoskopija yra minimaliai invazinė operacija, kurios metu chirurgas naudoja ploną vamzdelį su kamera (laparoskopą) ir specialius įrankius per keletą mažų pjūvių. Laparoskopija paprastai sukelia mažiau skausmo po operacijos ir trumpesnį atsigavimo laikotarpį.
Jei apendiksas yra plyšęs ir sukėlęs abscesą, gali būti reikalinga drenažo procedūra prieš operaciją. Tai atlieka radiologas naudodamas ultragarso arba CT nurodymus. Pacientas taip pat gali gauti antibiotikus infekcijai kontroliuoti.
Po operacijos gali būti skiriami skausmą malšinantys vaistai ir antibiotikai, jei apendiksas buvo plyšęs. Dauguma žmonių po apendektomijos atsigauna per kelias savaites, tačiau atsigavimas gali užtrukti ilgiau, jei apendiksas buvo plyšęs.
Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre dirbantys vaikų chirurgai pirmiausia atsižvelgia į vaiko gerovę ir individualiai sprendžia, kuris metodas vaikui geresnis. Einama link to, kad laparoskopinė apendektomija yra auksinis standartas, tačiau mes žvelgiame ir individualiai: labai priklauso nuo vaiko amžiaus, kūno sudėjimo, esamos medicinos įrangos, aparatūros prieinamumo, operacijos trukmės, chirurgo įgūdžių, uždegimo progresavimo, paties apendicito nuo ligos pradžios laiko ir būklės bei kitų daugybės faktorių.
Vaikams, skirtingai nei suaugusiems, sveikimo laikas po operacijos ir laparoskopinės apendektomijos yra labai panašus, nuskausminamųjų poreikis irgi santykinai panašus. Laparoskopinės apendektomijos atveju yra du-trys maži pjūveliai, prieš vieną didesnį pjūvį. Jeigu vaikas apkūnesnis, atviras pjūvis bus didesnis.
Mažą vaiką lengviau operuoti atviru būdu, bet irgi tai priklauso tiek nuo chirurgo patyrimo, tiek nuo turimos aparatūros ir technikos. Pavyzdžiui, šiuo metu, ypač naktį, ne visada yra ideali prieiga prie aparatūros. Tačiau medikai pirmiausia laikosi principo - svarbiausia nepakenkti ir daryti ką gali geriausia paciento labui. Kiekvienas budintis chirurgas vadovaujasi principu: ką šiuo atveju daryčiau savo vaikui. Gydytojas renkasi tą metodą, kuris atrodo pats geriausias individualiu atveju.
Laparaskopijos didelis pliusas yra tas, kad gydytojas gali apžiūrėti visą pilvo ertmę, kai neaiški diagnozė, klinika. Ypač mergaitėms, kai gali būti ir kitų susirgimų: kiaušidės užsisukimų ar kitokių retesnių dalykų, pavyzdžiui Mekelio divertikulitas, opų, auglių. Laparoskopu galima apžiūrėti visą pilvo ertmę ir, radus, kad ne apendicitas yra pagrindinė priežastis, gydyti kitą ligą.
Kartais būna tokių apendikso padėčių, kai lengviau operuoti atviru būdu. Ypač tą vietą, kur yra infiltratas, o apendicitas - sudėtingiau techniškai prieinamoje vietoje. Vaikai tiek po laparoskopinės, tiek po atviros operacijos sveiksta greitai. Suaugusieji anksčiau išleidžiami po laparoskopinės operacijos, tačiau dar kurį laiką medikų prižiūrimi.
Gydytoja apgailestauja, kad ligoninėje dar trūksta laparoskopinės įrangos, kad būtų galima mažam vaikui laparoskopinę apendektomiją atlikti per vieną pjūvelį bamboje, su torakoskopu. Tikėtina, kad netolimoje ateityje ir tai bus įmanoma.
Ar apendicitas gali būti išvengiamas?
Nors konkretūs apendicito prevencijos būdai nėra žinomi, kadangi jo priežastys vis dar nėra visiškai aiškios, yra keli sveikos gyvensenos įpročiai, kurie gali sumažinti riziką apendicito atsiradimui.
Mityba, turtinga skaidulomis, yra vienas iš būdų, kuris gali padėti išvengti apendicito. Skaidulos, randamos vaisiuose, daržovėse ir viso grūdo produktuose, padeda užtikrinti sveiką virškinimo sistemą ir gali sumažinti riziką apendicito atsiradimui.
Be to, reguliarus fizinis aktyvumas ir geras hidratacijos lygis taip pat yra svarbūs sveikos virškinimo sistemos palaikymui. Tai gali padėti išvengti fekalinių akmenų susidarymo, kurie taip pat gali sukelti apendicito atsiradimą.
Nors šie metodai gali padėti sumažinti apendicito riziką, svarbu pažymėti, kad jie negarantuoja visiškos apsaugos nuo apendicito. Jei pasireiškia bet kokie apendicito simptomai, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją.
Apendicitas yra rimta būklė, kuri reikalauja skubios medicininės pagalbos. Jei manote, kad jums pasireiškė apendicitas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Nors apendicitas gali būti pavojingas, sėkminga operacija dažniausiai išgydo šią būklę ir sukelia mažai komplikacijų.
Kreipkitės į gydytojus ar kvieskite greitąją pagalbą, o ligoniuką paguldykite, ant pilvo uždėkite šaltą pūslę su vandeniu ir neduokite jam nei gerti, nei valgyti, nes greičiausiai bus reikalinga narkozė.
Panašus:
- Apendicitas vaikams: simptomai, priežastys ir gydymas
- Kaip Atpažinti Apendicitą 2 Metų Vaikui: Svarbiausi Simptomai, Diagnostika ir Efektyvus Gydymas
- 10 metų vaiko apendicito požymiai: kaip atpažinti ir laiku suteikti pagalbą
- Nepraleisk svarbiausio komentaro apie Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą!
- Vaikų Cukrinis Diabetas: Ankstyvi Simptomai, Tikslūs Diagnostikos Metodai ir Efektyvus Gydymas