Apendicitas (appendicitis acuta) - gydytojams gerai žinoma liga. Vaikų apendicitas yra dažniausia pilvo organų liga, kurią reikia gydyti chirurginiu būdu. Kirmėlinės ataugos šalinimo operacija (apendektomija) - dažniausiai atliekama operacija. Lietuvoje kasmet operuojama apie 2000 vaikų. Ji sudaro 75 proc. visų skubių chirurginių intervencijų. Kasmet iš 1000 skubių intervencijų 452 žmonės, sergantys ūminiu apendicitu, operuojami. Tai sudaro 40-50 proc. visų operacijų.
Kaip dažnai pasireiškia apendicitas?
Apendicitu galima susirgti bet kokiame amžiuje, bet dažniau serga 8-25 metų žmonės. Rečiau serga jaunesni nei dvejų metų vaikai.
Apendicito priežastys
Ligos kilmė nėra aiški. Neretai apendicitu susergama, kai į žarnos spindį patenka žarnų turinys, gleivės, išmatų akmenų. Dėl turinio kaupimosi kirmėlinėje ataugoje ji išsiplečia, sutrinka sienelės kraujotaka, išopėja gleivinė. Susidaro palankios sąlygos daugintis bakterijoms (E. coli, streptokokai, stafilokokai ir kt.) ir plėtotis uždegimui.
Apendicito formos
- Katarinis apendicitas - pradinis patologinio proceso raidos etapas. Vyrauja židininiai sienelės pažeidimai. Serozinis dangalas būna paburkęs, su išsiplėtusiomis paviršinėmis kraujagyslėmis, gleivinėje - kraujosruvos su išopėjimais.
- Flegmoninis apendicitas pasižymi akivaizdžiais patologiniais žarnos sienelės pokyčiais. Pažeisti visi kirmėlinės ataugos sluoksniai ir joje susikaupę pūliai.
- Gangreninis apendicitas - atsiranda pilkšvai žalsvos ar tamsiai raudonos spalvos gangrenos dėmių, kurias sukelia kraujotakos sutrikimai, uždegimui išplitus į venas ir arterijas. Kūdikiams ir mažiems vaikams destrukciniai procesai spartesni, dėl to perforacija gali įvykti per 12-15 valandų, o pūliai patekti ir į pilvaplėvės ertmę.
- Perforacinis apendicitas - kirmėlinė atauga plyšusi, pūliai patekę į pilvaplėvės ertmę. Pilvaplėvė taip pat apimta uždegimo.
Ūminio vaikų apendicito klinika
Klinikinis apendicito vaizdas priklauso nuo ligos trukmės, kirmėlinės ataugos topografinės padėties, ligonio amžiaus. Kuo vaikas mažesnis, tuo vietinių ligos simptomų raiška silpnesnė ir vyrauja bendrieji organizmo pažeidimo simptomai.
Pirmasis požymis - pilvo skausmas. Jei kirmėlinės ataugos padėtis įprasta, pasireiškia tipinis apendicito simptomas: skausmas dešinėje lateralinėje pilvo srityje (stiprėjantis per pirmąsias 24 val.), dažniausiai pilvą skauda nuolat (rečiau - priepuoliais), kartais skausmas prasideda pakrūtinyje ir nusileidžia į klubinę sritį. Prasidėjęs skausmas stiprėja ir nepraeina. Vaikas tampa neramus, nesidomi žaidimu. Naktį pa- budęs - neužmiega, o užmigęs greitai prabunda. Apendicitui būdingi neintensyvūs, bet nuolatiniai pilvo skausmai.
Kitas svarbus apendicito klinikinis požymis yra vėmimas. Dauguma vaikų vemia 1-2 kartus, kiti gali justi pykinimą. Apendicitu sergančio vaiko kūno temperatūra gali siekti 38° C. Pasireiškia tachikardija. Pilvo raumenys būna įsitempę.
Apžiūra
Apendicitu sergančio vaiko veide aiški diskomforto ar net baimės išraiška. Vaikas eina lėtai, susikūprinęs, dažnai ranka pridengdamas dešinę pilvo pusę. Svarbiausias klinikinis vaikų ūminio apendicito požymis - skausmingumas čiuopiant dešinę šoninę pilvo sritį. Neskausminga šios pilvo srities apčiuopa verčia abejoti diagnoze, tačiau būtina įvertinti kirmėlinės ataugos netipinės padėties galimybę.
Skausmingoje pilvo srityje būna ir kitas diagnozei svarbus klinikinis požymis - refleksinis pilvo raumenų įsitempimas, įvertinamas lyginamąja abiejų pilvo pusių apčiuopa. Pilvaplėvės dirginimo požymių išryškinimas - svarbus apendicito diagnozės etapas. Kuo pilvaplėvė labiau sudirginta, kuo daugiau joje eksudato, tuo pilvaplėvės dirginimo simptomai ryškesni.
Pilvo sieną lėtai įspaudžiant ir greitai atleidžiant, vyresni vaikai nurodo skausmo sustiprėjimą, o mažesnių vaikų reakcijos į skausmą intensyvėjimą galima pastebėti iš veido išraiškos ar elgesio.
Apendicito diagnozei svarbus digitalinis tiesiosios žarnos tyrimas. Išsipūtusi ir skausminga Duglaso įduba - svarbus klinikinis požymis dubeninės kirmėlinės ataugos padėties uždegimo atveju, išsivysčius abscesui, peritonitui ar kitoms apendicito komplikacijoms.
Ūminio apendicito diagnostika
Ūminiam vaikų apendicitui ar jo komplikacijoms diagnozuoti plačiai atliekamas ultragarsinis tyrimas. Tiriant ultragarsu galima pamatyti sustorėjusią kirmėlinę ataugą, paburkusias jos sieneles, apie ją susikaupusį skystį. Storesnė nei 0,6-0,7 cm kirmėlinė atauga kelia patologinio uždegimo proceso įtarimus.
Sergant ūminiu apendicitu gali būti padidėjusi C reaktyviojo baltymo koncentracija. Kraujo tyrimas rodo neutrofilų poslinkį į kairę (>75 proc., leukocitozė būdinga 80-90 proc. atvejų). Šlapimo tyrimas būna pakitęs daugiau nei 40 proc. atvejų. Jis leidžia atskirti šlapimo takų uždegimines ligas, klinikiniais simptomais primenančias ūminį apendicitą.
Diferencinė vaikų ūminio apendicito diagnostika
Dėl daugelio ligų simptomų panašumo diagnozuoti vaikų (ypač mažų) apendicitą ligos pradžioje nėra lengva. Vaikų pilvo skausmus sukeliančias įvairias ligas dažnai tenka atskirti nuo ūminio apendicito, todėl ypatinga reikšmė teikiama klinikinių simptomų kaitai.
Gastroenteritas
Dažna vaikų liga, pasireiškianti pilvo skausmu. Svarbus skiriamasis požymis - vėmimas, prasidėjęs prieš pilvo skausmo atsiradimą arba kartu su juo. Dažnai būdingas viduriavimas ir aktyvi žarnų peristaltika. Ūminis apendicitas prasideda pilvo skausmu, o vemiama po 1-3 valandų.
Vidurių užkietėjimas
Pasireiškia stipriais pilvo skausmo apie bambą ar kairėje pilvo pusėje priepuoliais. Atskirti padeda anamnezė (dažni vidurių užkietėjimai), neįsitempę pilvo raumenys. Tiesioji žarna paprastai būna prisipildžiusi kietų išmatų, ir tai patvirtina digitalinis tyrimas.
Šlapimo takų infekcija
Dažnas, skausmingas šlapinimasis, lydimas dieninės ar naktinės enurezės, juosmens skausmas būdingi uždegiminėms inkstų ar šlapimo takų infekcijoms. Menkas pilvo skausmas, neįsitempę pilvo sienos raumenys, aukšta kūno temperatūra ir leukociturija padeda atskirti šlapimo takų infekciją nuo ūminio apendicito.
Mezadenitas
Pilvo skausmu pasireiškiantis žarnos pasaito limfinių liaukų uždegimas dažniau atsiranda sergant ar persirgus infekcine kvėpavimo takų liga. Besikartojantis pilvo skausmas lokalizuojasi apie bambą ar dešiniau jos, būna mažiau intensyvus nei sergant apendicitu, o pilvo raumenys paprastai neįsitempę.
Švelnesni klinikiniai ir echoskopinis pilvo ertmės tyrimas - padidėję žarnų pasaito limfmazgiai, nedaug skaidraus skysčio pilvo ertmėje, leidžia diagnozuoti mezadenitą.
Invaginacija
Tai dažniau kūdikiams ir pirmųjų amžiaus metų vaikams pilvo skausmus sukelianti liga. Būdinga stipraus pilvo skausmo priepuoliai, lydimi vėmimo, išmatose atsiranda kraujo priemaišų. Pilvo raumenų įsitempimo dažniausiai nebūna, bet čiuopiant dešinę pilvo pusę galima apčiuopti skausmingą paslankų darinį - invaginatą. Diagnozę patikimai patvirtina echoskopinis pilvo ertmės tyrimas.
Ūminio apendicito gydymas
Kirmėlinės ataugos šalinimo operacija vadinama apendektomija. Tai svarbiausias vaikų gydymo etapas. Kuo anksčiau pašalinama dėl uždegimo pakitusi kirmėlinė atauga, tuo geresni gydymo rezultatai. Jei kirmėlinė atauga pratrūkusi ir pūliai patekę į pilvaplėvės ertmę, ji išplaunama ir drenuojama.
Komplikacijos
Ūminio apendicito komplikacijos skirstomos į priešoperacines ir pooperacines. Vaikams pooperacinės komplikacijos retos. Svarbiausios pavėluotai diagnozuoto apendicito komplikacijos - apendicitinis infiltratas ir peritonitas - pilvaplėvės uždegimas. Peritonitas gali būti vietinis arba išplitęs - apimantis visą pilvaplėvę.
Suaugusiųjų ūminio apendicito komplikacijos iki operacijos yra šios:
- Kirmėlinės ataugos prakiurimas.
- Vietinis ar išplitęs pilvaplėvės uždegimas.
- Apendicitinis infiltratas.
Pooperacinės komplikacijos:
- Mažojo dubens pūlinys.
- Podiafragminis pūlinys.
- Tarpžarninis pūlinys.
- Pileflebitas (sepsinis pasaito venų tromboflebitas).
- Žarnų nepraeinamumas.
Prognozė
Apendicito prognozė yra gera. Pastaraisiais metais vaikai nuo šios ligos nemiršta. Diagnostikos sunkumai ir klaidos lemia sunkias komplikacijas, sudėtingą gydymą, todėl ligoniui visada yra saugesnė apendicito hiperdiagnostika.
Panašus:
- Atostogos gimus vaikui: kaip gauti ir kiek trunka?
- Uodo įkandimas vaikui: Kaip sumažinti niežulį ir patinimą?
- Vaikui temperatūra be priežasties: ką daryti ir kada kreiptis į gydytoją?
- Neįtikėtini Kraujo Tyrimai: Ankstyviausi Nėštumo Nustatymo Metodai, Kurių Dar Nežinojote!
- Vaikų globos namai Estijoje: kaip rasti tikrą šeimos šilumą ir meilę