Lietuva, būdama Marijos žemė, ypatingai gerbia šeimas ir motinystę. Šiame kontekste apeigos už negimusius vaikus įgauna giluminę prasmę, apgaubdamos šeimas malda, gedėjimu ir palydint per gedulo laikotarpį.
Istorinis Kontekstas ir Tradicijos
Lietuvos valstybingumo tradicijos siekia XII-XIII amžius, kai tauta priėmė Krikštą. Per 20 laisvės metų sparčiai kuriama nauja visuomenė ir kultūra, veikliausiai reiškiasi Katalikų Bažnyčia. Šio intensyvaus darbo vaisiais laisva tautos siela maitinosi per visą pusamžį trukusią okupaciją. Nepriklausomybės dvidešimtmečio teigiamą poveikį dar jaučiame ir dabar.
Nuo pirmųjų okupacijos dienų smūgio smaigalys buvo nukreiptas į Katalikų Bažnyčią. Bažnyčia skaudžiai kentėjo, bet ji liko anuomet visoje šalyje vienintelė institucija, negarbinusi diktatoriaus. Kontrolieriai reikalaudavo, nesvarbu kurios disciplinos pamokoje, iš mokytojo "ateistinio momento"... Suniekinti Dievo idėją ir išplėšti iš tėvų namų atsineštąjį tikėjimą uoliai stengėsi privalomos mokinių organizacijos.
Šiuolaikinės Apeigos ir Praktikos
Tik nuo 2018 metų leista laidoti negimusius kūdikius. Anksčiau jie buvo naikinami su medicininėmis atliekomis. Katalikų bažnyčia, išreikšdama pagarbą ir artumą šeimai, tokioje patirtyje apgaubia ją savo malda, gedėjimu ar palydi per gedėjimą, tuo pačiu apgaubia liturgija, kurioje yra parengtos krikštytų ir nekrikštytų kūdikių apeigos.
Laidodama vaikus iki 7 metų amžiaus, kaip nekaltus žmones, katalikų bažnyčia nenaudoja jokių gedulo ženklų ir spalvų. Gedėjimo laikas - stipraus darbo, sąmonės formavimo, supratimo, apsisprendimo ir išvados laikas. Kokia gedėjimo išvada? Gyvenimas, - atsako R. Doveika. - Kryžius, Kristus, esantis ant kryžiaus, pasako man, likusiam: pasitikėk ir neabejok, kas tiki į mane, nors ir numirtų, turi amžinąjį gyvenimą.
Lauryno ir Birutės Stanių išgyvenimai
LRT TELEVIZIJOS laidoje „Šventadienio mintys“ sutuoktiniai dalijasi stipriais išgyvenimais per avariją ir po jos netekus taip ir negimusio vaikelio. Gydytojai bandė išgelbėti vaikelį, tačiau atsikėlusi po operacijos moteris išgirdo skaudžią žinią: jis neišgyveno. Kadangi vaikelis žuvo įsčiose, negimė, teisiškai yra laikomas negyvagimiu.
Buvo tikrai labai gražu, šviesu. Labai skaudu, bet ir labai šviesu. Birutė sako: „Mes ant Dievo nesupykome. Parašyta, kad Dievas mirties nesukūrė. Jis visa sukūrė tik tam, kad gyventume. Man iškildavo visokių klausimų, bet, atrodė, kaip laidais iš dangaus pareina atsakymai.
Mišių šventimas, komunijos ir eucharistijos už tą mirusį žmogų, jo amžinąjį gyvenimą, išganymą priėmimas, užtarimas malda ir komunijos aukojimas už mirusįjį yra pati didžiausia dovana, kuri suteikta Dievo.
Paminklai ir Atminimo Vietos
Lietuvoje yra ne viena vieta, kur įamžintas negimusių kūdikių atminimas. Pirmasis kryžius buvo pastatytas Jurbarko kapinėse, širdies formos paminklas stovi Telšiuose prie Šeimos centro. Paminklas negimusiems kūdikiams Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šventoriuje atsirado tikinčiųjų pageidavimu, kurį padėjo išpildyti klebonas R. Zdanys.
Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigalioję LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pakeitimai pripažino žmogumi vaisių iki 22-osios nėštumo savaitės, o SAM ministro įsakymu yra leista tėvams pasiimti palaidoti tokius žuvusius vaikelius.
Dvasinis Įsūnijimas ir Parama Šeimoms
Prieš 12 metų Lenkijoje, tėvų Paulinų bažnyčioje Varšuvoje, kilo iniciatyva įsivaikinti dvasiniu būdu vaikus, kurie yra pradėti motinos įsčiose, palydint juos iki gimimo šiai žemei. Tai yra įsipareigojimas 9 mėnesius kiekvieną dieną melstis už vieną vaiką, kuris yra pradedamas ir kuris turi ateiti į šį pasaulį.
Kiekvieną kartą kalbant kitą slėpinį, taip sukalbant visas keturias rožinio dalis, pridedant specialią maldą už tą vaiką ir jo artimuosius, prašant jiems stiprybės, išminties ir kitų Dievo reikalingų malonių. Ši malda gali būti praturtinama paaukota šv. Mišiomis.
Visų pirma - tai pagalba motinoms, kurios abejoja gyvybės nutraukimo, atrasti savyje jėgų leisti vaikui ateiti į šį pasaulį. Kartu tai pagalba toms motinoms, kurios sunkiai išgyvena nenorėtą vaisiaus praradimą. Kai labiausiai reikia to, kas būtų šalia ir paguostų.
Marijos, Krikščioniškų Šeimų Karalienės, Globa
Švč. Mergelė Marija, Krikščioniškų šeimų Karaliene, teveda Lietuvos žmones tikėjimo kelionėje, testiprina juos sunkumuose, tepakelia suklupusius, tebūna visiems ir kiekvienam tikros vilties ir paguodos ženklas. Marijos motiniškoje širdyje sudedame jūsų tautos džiaugsmus ir viltis, vargus ir sielvartus, jos globai pavedame šeimos ir jaunimo ateitį ir su tvirtu pasitikėjimu prašome, kad Ji visada mums būtų Motina.
Malda pavedant žmoniją, Bažnyčią, šeimas Švč. M. Marijai
Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos. (Lk. 1,48). Marija buvo ne tik paimta į dangų, bet ir apvainikuota. Kaip rašė pranašas Izaijas: „Kaipo sužieduotinę papuošė karūna mano Viešpats Dievas, rūpestingai aprėdė mane“.
Panašus:
- Nepraleisk! Šokiruojančios žydų apeigos gimus berniukui, kurias turi žinoti kiekvienas!
- Naujagimio prausimo apeigos: atraskite senąsias tradicijas ir jų svarbą jūsų šeimai!
- Tolstojaus Vaikai ir Tėvai: Kaip Didžiojo Rašytojo Santykiai Formuoja Šiuolaikinio Žmogaus Gyvenimą
- Neįtikėtinos idėjos vaikų veikloms darželiuose, kurios privers mažylius spindėti!
- Viktoras Malinauskas: Neįtikėtina Biografija, Kūryba ir Amžinas Atminimas