Ospamox yra antibiotikas, kurio veiklioji medžiaga yra amoksicilinas. Jis priklauso vaistų, vadinamų penicilinais, grupei. Ospamox vartojamas bakterijų sukeltoms įvairių organizmo vietų infekcinėms ligoms gydyti. Be to, Ospamox gali būti vartojamas kartu su kitais vaistais skrandžio opoms gydyti.
Ospamox savybės ir veikimas
Amoksicilinas yra labai stiprus plataus antimikrobinio poveikio penicilinas, kurio poveikis pasireiškia labai greitai. Jis, kaip ir kiti penicilinai, veikia slopindamas mikrobo ląstelės sienelės sintezę. Antimikrobinis ospamokso poveikis platus: vaistas veikia gramteigiamus ir gramneigiamus mikroorganizmus.
Iš gramneigiamų ligų sukėlėjų jam jautrūs yra Escherichia coli, Proteus mirabilis, salmonelės, šigelės, Campylobacter, Haemophilus influenzae, Bordetella pertussis, leptospiros bei chlamidijos. Ospamoksas veikia ir mikroorganizmus, kurie yra jautrūs penicilinui G, t. y.
Farmakokinetika
Maistas amoksicilino rezorbcijai įtakos nedaro. Išgertas vaistas beveik visas rezorbuojamas plonojoje žarnoje. Didžiausia koncentracija kraujo serume atsiranda per 1-2 val. Antibiotikas lengvai patenka į organizmo audinius ir skystį, įskaitant skreplius ir pūlinį bronchų sekretą. Jeigu kepenų funkcija normali, tulžyje atsiranda didelė antibiotiko koncentracija. Amoksicilinas eliminuojamas pro inkstus, pusinės eliminacijos laikas yra 1-2 val.
Indikacijos Ospamox vartojimui
Ospamoksu gydomos infekcinės ligos, sukeltos amoksicilinui jautrių mikroorganizmų:
- Kvėpavimo organų infekcinės ligos
- Viršutinių kvėpavimo takų, ausų, nosies ar gerklės infekcinės ligos.
- Apatinių kvėpavimo takų infekcinės ligos, pvz., ūminis arba lėtinis bronchitas, pneumonija, plaučių abscesas, kokliušas (inkubacijos laikotarpis ir ankstyvoji stadija).
- Šlapimo organų infekcinės ligos
- Ūminis arba lėtinis pielonefritas, pielitas, prostatitas, epididimitas.
- Cistitas, uretritas, nėščių moterų besimptomė bakteriurija.
- Gonorėja
- Ginekologinės infekcinės ligos
- Abortas, susijęs su infekcija.
- Adneksitas.
- Endometritas ir kt.
- Virškinamojo trakto infekcinės ligos
- Vidurių šiltinė, paratifas, ypač tuo atveju jeigu yra sepsis (ospamokso vartojama kartu su aminoglikozidais).
- Šigeliozė.
- Tulžies organų infekcinės ligos, pvz., cholangitas, cholecistitas.
- Odos ar minkštųjų audinių infekcinės ligos
- Leptospirozė
- Ūminė arba lėtinė listeriozė
Be to, šiuo antibiotiku galima gydyti salmonelių nešiotojus. Ospamoksas veiksmingas ir tada, jei yra toliau nurodyta būklė, išskyrus tuos atvejus, kai antibiotikų (pvz., ampicilino) būtina vartoti parenteriniu būdu. Taip pat, infekcijos profilaktikai prieš operaciją (pvz., burnos ertmės).
Kontraindikacijos
Ospamokso vartoti draudžiama, jeigu yra kuri nors iš toliau išvardytų būklių:
- Alergija penicilinams arba įtarimas, kad ji gali būti. Žmonėms, kurie yra jautrūs cefalosporinams, gali pasireikšti kryžminė alergija ospamoksui.
- Infekcinė mononukleozė, limfoleukozė (dažniau pasireiškia nepageidaujamas amoksicilino poveikis odai, t. y.
Įspėjimai
- Kadangi penicilinai, pvz., amoksicilinas, veikia tik proliferuojančius mikroorganizmus, jo negalima vartoti kartu su antibiotikais, sukeliančiais bakteriostatinį poveikį, pvz., tetraciklinais, chloramfenikoliu.
- Kartu su baktericidinį poveikį sukeliančiais antibiotikais (pvz., cefalosporinais, aminoglikozidais) prireikus ir nustačius sukėlėjų jautrumą ospamokso vartoti galima.
- Jeigu prasideda stiprus ar išsilaikantis viduriavimas, reikia nustatyti, ar nėra pseudomembraninio kolito (svarbiausi jo požymiai yra viduriavimas vandeningomis išmatomis, kuriose yra kraujo ir gleivių, vidurių pūtimas, difuzinis arba dieglių tipo pilvo skausmas, karščiavimas, kartais tenezmai). Kadangi ši komplikacija gali būti mirtina, todėl jai pasireiškus, ospamokso vartojimą būtina tuoj pat nutraukti ir nustačius sukėlėją pradėti gydyti specifiniais preparatais, pvz., vartoti po 250 mg vankomicino 4 kartus per parą. Peristaltiką slopinančių medikamentų tokiu atveju vartoti draudžiama.
Dozavimas ir vartojimo būdas
Ospamokso dozė priklauso nuo infekcijos vietos ir sukėlėjų jautrumo. Paprastai paros dozę lygiomis dalimis reikia gerti per 2 (3-4) kartus. Vaikams paros dozė, apskaičiuota atsižvelgiant į kūno svorį kilogramais, neturi viršyti suaugusio žmogaus paros dozės.
Vaikams įprastinė paros dozė yra 30-60 mg/kg kūno svorio, paaugliams ir suaugusiems žmonėms 1500-2000 mg.
Dozavimas kai kurių amžiaus grupių ligoniams:
| Amžius | Dozavimas | Vaisto forma |
|---|---|---|
| Nuo šešerių iki dešimties metų vaikams | Po 1-1,5 gamintojo šaukštelio 2 kartus per parą | Suspensija, kurios koncentracija yra 375 mg/5 ml |
| 10-14 metų vaikams | Po 1 tabletę 2 kartus per dieną | 500 mg tabletės |
| Paaugliams | Po 1 tabletę 2 kartus per parą | 750 mg tabletės |
| Suaugusiems žmonėms | Po 1 tabletę 2 kartus per parą | 1000 mg tabletės |
Vietoj geriamosios suspensijos, kurios koncentracija yra 250 mg/5 ml arba 375 mg/5 ml, galima gerti ekvivalentinę dozę ospamokso kapsulių, vietoj 500 mg tablečių su apvalkalu - 500 mg kapsules.
Kadangi šis vaistas yra labai veiksmingas ir gerai rezorbuojamas, todėl geriamosiomis jo formomis galima gydyti net sunkias infekcines ligas, tačiau tokiu atveju paros dozė turi būti didesnė: vaikams 100 mg/kg kūno svorio, suaugusiems žmonėms ne daugiau kaip 6000 mg.
Ūmine karštine infekcine virškinamojo trakto liga (pvz., dizenterija, paratifu), tulžies organų arba ginekologine infekcine liga sergantiems pacientams reikia vartoti po 1500-2000 mg 3 kartus per parą arba po 1000-1500 mg 4 kartus per parą.
Ospamoksą reikia gerti užsigeriant dideliu kiekiu skysčio. Paprastai ospamoksu gydoma dar 2-5 dienas po to, kai išnyksta infekcinės ligos simptomai.
Galimas šalutinis poveikis
Dažniausiai pasireiškiantis nepageidaujamas poveikis yra laikinas virškinamojo trakto veiklos sutrikimas: pykinimas, vėmimas. Kadangi amoksicilinas rezorbuojamas gerai, minėtą poveikį jis sukelia rečiau negu ampicilinas. Jeigu gydymo metu prasideda viduriavimas, reikėtų nustatyti, ar nėra pseudomembraninio kolito (žr. Specialios atsargumo priemonės).
Retai gali pasireikšti padidėjusio organizmo jautrumo reakcija: urtikarija, karščiavimas, sąnarių skausmas, daugiaformė eritema, eksfoliacinis dermatitas, angioneurozinė edema. Gali atsirasti kraujo pokyčių: trombocitopenija, agranulocitozė, leukopenija, eozinofilija. Paprastai jie būna lengvi ir per kelias dienas praeina.
Išimtiniu atveju ospamoksas, kaip ir kiti penicilinai, gali sukelti sunkią sisteminę reakciją, t. y. anafilaksinį šoką. Gydant vidurių šiltine, leptospiroze arba sifiliu sergančius ligonius, dėl bakterijų irimo galima Jarišo ir Herksheimerio reakcija.
Ospamoksas, kaip ir kiti penicilinai, kurių koncentracija kraujyje būna didelė, ligoniams, sergantiems epilepsija ar meningitu ir inkstų funkcijos nepakankamumu, dažniau gali sukelti toksinį poveikį nervų sistemai (pvz., traukulius). Kartais gali laikinai šiek tiek padidėti aspartataminotransferazės ir alaninaminotransferazės kiekis kraujo serume.
Panašus:
- Neįtikėtina! Sužinokite Pavojus, Kuriuos Sukelia Antibiotikų Vartojimas Nėštumo Pradžioje
- Antibiotikai Vaikams: Kaip Saugiai Vartoti ir Išvengti Pavojingų Poveikių!
- Antibiotikų Poveikis Planuojant Nėštumą: Svarbiausios Rizikos ir Ekspertų Patarimai
- Antibiotikų Vartojimas Vaikams Iki Metų: Kada Ir Kaip Juos Saugiai Naudoti
- Neįgalų Vaiką Auginantys Tėvai: Visos Svarbiausios Lengvatos ir Parama Lietuvoje
- Šeima Lietuvių Liaudies Dainose: Atraskite Giliausias Vertybes ir Tradicijas!