Antibiotikai - vienas svarbiausių medicinos atradimų, radikaliai pakeitęs sveikatos priežiūrą. Nuo jų atradimo daugybė infekcinių ligų, kurios anksčiau buvo mirtinos, dabar gali būti lengvai išgydytos. Tačiau svarbu suvokti, kad antibiotikų vartojimas turėtų būti itin atsakingas, siekiant išvengti rimtų pasekmių.
Kas yra antibiotikai ir kaip jie veikia?
Antibiotikai - tai vaistai, skirti naikinti arba stabdyti bakterijų dauginimąsi organizme. Antibiotikų paskirtis - užkirsti kelią bakterijų dauginimuisi arba sunaikinti jau esamas bakterijas. Jie veikia tik bakterijas ir nėra veiksmingi prieš virusus. Todėl dažnai kyla nesusipratimų dėl netinkamo antibiotikų vartojimo peršalimo ar gripo atvejais. Yra įvairių tipų antibiotikų, kurių kiekvienas taikomas specifinei bakterijų rūšiai. Šie veikimo mechanizmai leidžia antibiotikams greitai ir efektyviai sustabdyti bakterijų augimą ir dauginimąsi. Tačiau svarbu suprasti, kad skirtingi antibiotikai skirti skirtingoms bakterijų rūšims.
Antibiotikai veikia bakterijas, naikindami jų ląsteles arba slopindami jų dauginimąsi. Virusai, priešingai nei bakterijos, veikia ląstelių viduje, tad antibiotikai jų neveikia.
Kada skiriami antibiotikai?
Dažniausiai antibiotikai naudojami gydyti bakterines infekcijas, tokias kaip pneumonija, šlapimo takų infekcijos, bronchitas, angina, odos infekcijos ir daugelis kitų. Gydytojai skiria antibiotikus, kai infekcija patvirtinama kaip bakterinė, nes virusinės ligos, tokios kaip gripas ar peršalimas, nereaguoja į šiuos vaistus. Antibiotikai skiriami tada, kai nustatoma, kad ligą sukelia bakterinė infekcija.
Svarbu žinoti apie antibiotikų vartojimą
Paprastai antibiotikai pradeda veikti per 24-48 valandas po pirmosios dozės suvartojimo. Tačiau simptomų palengvėjimas gali užtrukti keletą dienų. Kiek dienų gerti antibiotikus, priklauso nuo ligos tipo ir jos sunkumo. Gydytojas nustato antibiotikų vartojimo trukmę, tačiau paprastai kursas trunka nuo 5 iki 14 dienų. Gydymo planas, įskaitant tai, kada gerti antibiotikus, prieš valgį ar po, turėtų būti aiškiai nurodytas gydytojo arba vaistininko.
Vartojant antibiotikus svarbu laikytis tam tikrų taisyklių, siekiant užtikrinti jų veiksmingumą ir išvengti komplikacijų. Laikydamiesi šių taisyklių, galite ne tik užtikrinti greitesnį pasveikimą, bet ir apsaugoti save nuo galimo atsparumo antibiotikams.
Vartojant antibiotikus, rekomenduojama valgyti lengvą ir subalansuotą maistą, kad būtų palaikoma virškinimo sistema. Tam tikri maisto produktai, pavyzdžiui, greipfrutai ir jų sultys, gali sumažinti antibiotikų veiksmingumą. Sportuoti vartojant antibiotikus galima, tačiau svarbu atsižvelgti į savo būklę ir klausytis organizmo.
Antibiotikų pasekmės vaikų sveikatai
Gydytoja homeopatė Aiva Vaivarienė apie antibiotikų pasekmes vaikų sveikatai: „Per ilgametę praktiką aiškiai stebiu tendenciją: kuo anksčiau savo gyvenime vaikas gauna antibiotikų, tuo rimtesnės ir ilgiau sveikatą žalojančios pasekmės. Vyresniame amžiuje, ypač - suaugus, žarnyno mikroflora jau stipri, stabili - ją palaužti nėra taip lengva. Suaugusiesiems retas antibiotikų vartojimas dažniausiai nepalieka reikšmingų pėdsakų. Tačiau vaikų mikroflora, kuri dar tik formuojasi, be galo trapi. Ją pažeisti gali ir vieną kartą vartoti antibiotikai. O pasekmės išties ilgalaikės ir sunkios - lėtinės disbakteriozės, lėtiniai virškinimo ir imuninės sistemos sutrikimai, autoimuninės ligos, alergijos. Praktiškai kasdien tenka matyti perdėm gausios antibiotikų terapijos pasekmes.“
Tinkamai vartojami antibiotikai gelbsti susirgus sunkiomis bakterinėmis ligomis. Šie vaistai naikina ne tik ligą sukėlusias bakterijas, bet ir naudingus mikroorganizmus, todėl suardo normalią žarnyno mikroflorą. Po gydymo antibiotikais mikroflorą atkurti nelengva. Be to, jie dažnai sukelia šalutinius reiškinius: viduriavimą, pilvo skausmus, alerginius bėrimus. Dažnai gydant vaiką antibiotikais, jo organizmas nusilpsta ir atpranta savarankiškai kovoti su infekcijomis, žalojama besiformuojanti mažo vaiko imuninė sistema. Piktnaudžiaudami antibiotikais padedame bakterijoms prisitaikyti ir tapti atsparioms šiems vaistams.
Antibiotikai, vartojami vidutinį arba ilgą laikotarpį, ne tik neapsaugo, bet ir kelia ligų riziką. Atliekant tyrimus, pelėms 5 dienas buvo skiriami plataus spektro antibiotikai, kurie naikina pačias įvairiausias bakterijas. Tyrėjai pastebėjo, kad šie vaistai ne visas mikroorganizmų rūšis paveikė vienodai. Kai kurios naudingosios bakterijos visiškai išnyko. Tyrimo metu prieita prie išvados, kad antibiotikai sunaikina tik dalį patogeninių bakterijų, o išlikusios gali pasinaudoti palankia situacija ir daugintis greičiau. Po antibiotikų gavusių pelių kontakto su kitomis pelėmis, kurioms antibiotikai nebuvo skirti, pirmosios įgijo naujų bakterijų - tiek gerųjų, tiek blogųjų. Manoma, kad svarbiausias dalykas vartojant antibiotikus yra kontaktai su sveikaisiais. Gydomiems antibiotikais tai padeda atkurti sveiką mikroflorą. Taip teigia ir tyrime dalyvavęs Djuko universiteto molekulinės genetikos ir mikrobiologijos docentas Lawrence’as Davidas.
Harvardo medicinos mokyklos ir Broudo instituto Masačiusetse mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu trejus metus stebėjo 39 kūdikius iš Suomijos. Mažyliai buvo pradėti tirti nuo 2 mėnesių amžiaus. Nustatyta, kad vaikų, kuriems kelis kartus buvo paskirti antibiotikai (paprastai dėl kvėpavimo takų negalavimų arba infekcijų), organizmuose buvo mažiau naudingųjų bakterijų, būtinų imuninės sistemos vystymuisi. Žurnale „Science Translational Medicine“ rašoma, kad nustatytas vienos bakterijų rūšių - Clostridium difficile, kurios skatina imuninių T ląstelių puolimą - trūkumas. Vaikų, kuriems dažniau buvo skiriama antibiotikų, žarnyne buvo mažiau bakterijų rūšių, o pačios rūšys turėjo mažiau padermių. Mokslininkai rado įrodymų, kad antibiotikų atsparumo genai yra užkoduoti mikrofloros bakterijose.
Per pirmuosius trejus vaiko gyvenimo metus mikroflora yra ypač dinamiška, jos sudėtis vis keičiasi. Deja, panašu, kad, praėjus šiam laikotarpiui, ji išlieka stabili visą likusį gyvenimą. Tyrėjai nustatė ne tik naikinantį antibiotikų poveikį, tačiau pastebėjo, kad tokie vaikai turi daugiau atsparumo antibiotikams genų.
Mokslininkams kelia nerimą tai, kad antibiotikai dažnai net kūdikiams skiriami dėl menkiausių priežasčių. Specialistai perspėja, kad ši praktika turi būti nutraukta, nes yra pavojinga sveikatai ateityje. Antibiotikai veikia bakterijas, o ne virusus, todėl nuo gripo ir kitų kvėpavimo takų ligų nepadeda. Deja, kai kurie tėveliai vos tik vaikui susirgus savarankiškai duoda antibiotikų, kurių gydytojas buvo išrašęs anksčiau ir dalis jų liko.
Atsparumas antibiotikams
Atsparumas antibiotikams yra rimta pasaulinė sveikatos problema, kylanti dėl netinkamo antibiotikų vartojimo. Tai reiškia, kad bakterijos tampa nejautrios tam tikriems antibiotikams, todėl infekcijos tampa sunkiau išgydomos. Ši grėsmė didėja, jei antibiotikai vartojami neatsakingai arba per dažnai.
Ne gana to, per dažnai vartojant antibiotikus, organizmas darosi atsparus, todėl vaistai tampa neveiksmingi.
Kaip sumažinti atsparumo antibiotikams riziką:
- Laikykitės gydytojo nurodymų dėl dozavimo ir gydymo trukmės.
- Nevartokite antibiotikų be gydytojo paskyrimo.
- Nenaudokite antibiotikų virusinėms infekcijoms gydyti.
- Nesidalinkite antibiotikais su kitais žmonėmis.
Kaip atkurti žarnyno mikroflorą po antibiotikų vartojimo?
Kuomet į organizmą patekę antibiotikai puola infekciją sukėlusias bakterijas, drauge jie gali naikinti ir milijonus gerųjų žarnyno bakterijų bei mikrobų, kurie sudaro mikroflorą. Per didelės dozės, ilgalaikis ar dažnas antibiotikų vartojimas, ypač kuomet tam nėra pagrindo, gali drastiškai pakeisti bakterijų skaičių ir jų tipą žarnyno mikrofloroje - tai itin aktualu ankstyvame amžiuje. Manoma, kad viena savaitė antibiotikų vartojimo gali metams paveikti žarnyno mikroflorą.
Fermentuotas maistas, pavyzdžiui, natūralus jogurtas, sūris, varškė, kefyras, fermentuotos daržovės, kombucha (arbatos grybas), rauginti kopūstai, kimči (azijietiškas kopūstų patiekalas) ir kt., yra probiotikais, arba gerosiomis bakterijomis, praturtintas maistas, kuriame natūralaus konservavimo metu išsiskiria žarnynui naudingi elementai. Fermentuotame maiste aptinkamos gerosios bakterijos, tokios kaip Lactobacilli (fermentuotuose pieno produktuose) ar Bacillus subtilis (natto - japonų fermentuotame patiekale), padeda atstatyti pažeistą mikroflorą, o reguliariai į racioną įtraukiantys natūralų jogurtą ar kitą fermentuotą maistą žmonės turi didesnį Lactobacilli ir mažesnį ligas sukeliančių bakterijų (pavyzdžiui, Enterobacteria ar Bilophila wadsworthia) skaičių.
Ne ką mažiau svarbu „pasirūpinti“ gerosiomis bakterijomis, esančiomis organizme. Į racioną įtraukiant maistinėmis skaidulomis gausų maistą, paskatinsite probiotikų dauginimąsi žarnyne. Toks maistas gali būti neskaldyti grudai, riešutai, lęšiai, pupos, žirniai, avižos, bananai, sėlenos, obuoliai, uogos, daržovės ir įvairūs šakniavaisiai bei sėklos. Be to, tyrimai rodo, kad skaidulos ne tik padeda gerosioms bakterijoms augti ir daugintis, bet ir mažina kenksmingų bakterijų skaičių. Tiesa, svarbu paminėti, jog maistinės skaidulos gali sulėtinti virškinimą, o drauge ir pristabdyti vaistų įsisavinimą.
Antibiotikų kurso (ir bet kokių kitų vaistų vartojimo) metu taip pat nerekomenduojama valgyti greipfrutų ar gerti greipfrutų sulčių. Valgant greipfrutus, organizme išsiskiria fermentas citochromas P450.
Antibiotikų vartojimo metu vengtinas ir kalcis, kuris mažina antibiotikų įsisavinimą. Jei kartu su antibiotikais vartojate gerasias bakterijas atkrepkite dėmesį - itin svarbu, jog jie nebūtų vartojami vienu metu. Tuo pačiu metu į organizmą patekę antibiotikai gali sunaikinti probiotikus, todėl gerąsias bakterijas gerkite praėjus kelioms valandoms nuo antibiotikų dozės bei tęskite vartojimą pabaigus antibiotikų kursą. Nepamirškite po antibiotikų kurso valgyti kuo daugiau skaidulų turinčių maisto produktų, kad sukurtumėte palankias sąlygas gerosios bakterijos vešėti.
Ką daryti, jei manote, kad Jums reikalingi antibiotikai?
Jei susidūrėte su sveikatos problemomis ir manote, kad Jums gali būti reikalingi antibiotikai, visų pirma kreipkitės į gydytojus.
Pagrindinės taisyklės vartojant antibiotikus:
- Antibiotikai - ne peršalimui gydyti. Tik nedaugelis žino, jog peršalimo ligas sukelia virusai, todėl antibiotikai, kovojantys su bakterijomis, tikrai nepadės pasveikti.
- Antibiotikai - tik gydytojui paskyrus. Nepatartina vartoti ir „kaimynės“ antibiotikų, kurie, anot jos, „padėjo ne vieną kartą“.
- Laikykitės nurodymų. Jei sveikata pagerėjo ar pablogėjo, pirmiausia apie tai praneškite gydytojui. Savo nuožiūra netrumpinkite gydymo kurso, nepasitarę su specialistu nenutraukite gydymo, negerkite mažesnės ar didesnės vaistų dozės nei nurodyta. Dėl per mažų vaistų dozių ar per anksti nutraukto gydymo liga vėl gali paūmėti. Tuomet prireiks stipresnių antibiotikų, o atsparios antibiotikams bakterijos vystysis lengviau.
- Nepamirškite probiotikų. Gerti antibiotikų negalima dažniau nei kas dvi valandas, taip pat reikia pasirūpinti gerųjų organizmo bakterijų apsauga.
Patarimai, kaip atidžiai vartoti antibiotikus ir sumažinti atsparumą:
- Labai svarbu, kad gertumėte teisingą antibiotiko dozę reikiamu laiku ir reikiamą dienų skaičių. Perskaitykite etiketėje esančius nurodymus ir, jeigu kažko nesupratote, kreipkitės į savo gydytoją arba vaistininką, kad paaiškintų.
- Antibiotiko gerti negalima, jeigu jis nebuvo specialiai paskirtas Jums, ir juo turite gydyti tik tą infekcinę ligą, kuriai gydyti antibiotikas buvo skirtas.
- Negalima gerti antibiotikų, kurie buvo paskirti kitiems žmonėms, net jeigu jie serga infekcine liga, kuri yra panaši į ligą, kuria sergate Jūs.
- Antibiotikų, kurie buvo paskirti Jums, negalima duoti kitiems žmonėms.
Panašus:
- Neįtikėtina! Sužinokite Pavojus, Kuriuos Sukelia Antibiotikų Vartojimas Nėštumo Pradžioje
- Antibiotikų Poveikis Planuojant Nėštumą: Svarbiausios Rizikos ir Ekspertų Patarimai
- Antibiotikų Vartojimas Vaikams Iki Metų: Kada Ir Kaip Juos Saugiai Naudoti
- Vaikų gaminami atvirukai: Kūrybiškos ir linksmai įkvepiančios idėjos kiekvienam sezonui!
- Ranitidinas nėštumo metu: svarbiausi faktai, rizikos ir naudos analizė