Šiame straipsnyje apžvelgiama Antano Eico biografija, jo indėlis į Lietuvos bažnyčią ir visuomenę, ypač sunkiu sovietinės okupacijos laikotarpiu.
Pirmieji Smūgiai Šv. Bažnyčiai Okupacijos Metais
1940 m. išskyrus Kauno Kunigų seminariją, buvo panaikintos ir uždarytos visos katalikiškos organizacijos, valstybinėmis mokyklomis buvo pakeisti katalikiški darželiai, 10 vaikų prieglaudų ir 25 senelių prieglaudos. Smarkiai apkarpyti prie klebonijų buvę ūkiai, kai kur nusavintos klebonijos. Alytaus tikintiesiems priklausiusių nuosavybių negrąžino.
Kunigų Padėtis Karo Metais
Kai 1944 m. iš rytų per Žemaitiją, kareiviai brido tiesiog per javų laukus. Vietiniai gyventojai prašė, kad kareiviai nebristų, nes pasilikusiems vėl reikės gyventi iš to derliaus. Užėmę vieną rytų Lietuvos apskrities miestą 1944 m. mėn., keli raudonarmiečiai pradėjo plėšikauti. Jiems norėjosi didžiausią "buržujų" - kleboną jo "nubuožinti". Bet kareiviams neužteko vien prisiplėšto lobio - jie ieškojo progos kleboną sušaudyti.
1944 m. birželio mėn. okupantai nužudė penkiolika kunigų. Vieną tokį vedamą kleboną pamatė parapiečiai, kurie ėmė garsiai šauktis pagalbos. Laimingo atveju tada per miestą važiavo vieno raud. armijos kovos dalinio štabas. Ten būta ir Solženitcino tipo karininkų, kurie išgirdę triukšmą, liepę šoferiui sustoti ir išaiškinti, kodėl toks triukšmas kilęs. Po arešto įvyko karo teismas ir raudonarmiečiai buvę nuteisti mirties bausme.
Apie kai kurių raudonarmiečių religingumą užsimena ir vysk. V. Brizgys. Pas A. Yla raudonarmiečiai lankė rožinio pamaldas. Bažnyčioje abu klūpojo, šautuvus ant grindų padėję. Vienas kunigas iš Lietuvos 1969 m. kariai vertino medalikėlius ir šv. pamaldas. Galima matyti uniformuotų raudonarmiečių karininkų. Net ir priemonės nepajėgdavo sulaikyti raudonarmiečių žmonų ir vaikų, kurie atvyko tą naktį į baziliką persirengę civiliais ir norėjo į bažnyčią pažiūrėti pamaldų, procesijų.
Kunigų Seminarija Okupacijos Sąlygomis
Į Kauno Kunigų seminariją, 1944 m. metus, susirinko apie 500 klierikų. Pradžių bolševikai leido veikti Kauno ir Telšių kunigų seminarijoms. Jos rektorius yra kan. Pr. Jos rektoriaus pavaduotojas - kun. Tikėtina, gal ir stojo dalis jaunuolių tam, kad išvengtų karinės prievolės. Tačiau seminarijos ramybėje neilgam buvo palikta. Netrukus atskubėjo ir saugumas.
1946 m. Kauno Kunigų seminarija tebebuvo Jėzuitų rūmuose. Daugelis klierikų buvo kviečiami į saugumą tardyti, ne kartą verčiami pasižadėti šnipinėti. Vis dėlto, iš seminarijos vadovybės ir vyresniųjų klierikų tarpo nė vieno saugumui nepavyko palaužti. Už klierikų nepasidavimą saugumo gundymams turėjo atsakyti seminarijos vadovybė. Seminarijos vicerektoriaus postas pasidaręs pats baisiausias. Kiek pabuvę vicerektoriaus pareigose, tuojau buvo areštuoti ir ištremti.
Antai, 1971 m. kovo mėnesį seminarijos vadovybė turėjo įsileisti propagandistą partietį Č. Juršėną, kuris skaitė politinio turinio paskaitą profesoriams ir klierikams. Tačiau mokėmės, auklėjomės, rengėmės gyvenimui. Tiesa, visus mus tardė, grasino, mušė. Gyvenome pusbadžiu šaltose patalpose. Tačiau brangios tėvų tradicijos ir auklėjimui buvo visų giliai į širdį dedamos.
Bažnyčių Griovimas ir Atstatymas
Daugelio sugriautų miestų bei miestelių nukentėjo ir eilė bažnyčių. Vis dėlto, tikintieji stengėsi atstatyti karo sugriautas bažnyčias.
Marijampolės aps., parapiečiai 1945 m., kun. P. gyveno kunigas. Nuo 1956 m. Anykščių valsčiuje, žinoma vietovė, nes čia 1919 m. kovos su bolševikais. vietoje pagal dail. metais Burbiškyje kun. P. Zabiela pastatydino bažnyčią, kuri 1935 m. 1986 tikinčiuosius. Bet po karo apie šią bažnyčią nieko nebegirdėti.
Kretingos apskrityje, bažnyčia sudeginta vokiečiams užimant Lietuvą. 1968 m. sukalta laikina pastogė. Gargždų klebonas kun. Juozas Pletkus, 1966 m. Telšių vyskupui P. Maželiui, konsekruotas jo įpėdiniu. metus buvo sumanę pasityčioti vietos komjaunuoliai. Duokiškyje dar 1967-68 m. šv. eglutės.
Judrėnuose, Žemaitijoje, kurių kapinėse palaidotas Atlanto nugalėtojo kap. tėvas ir iš JAV atgabenti motinos palaikai, būta baisių įvykių. 1948 m. Rusijos gilumos. į Sibirą. nepasirodė. norėjo išsiskirstyti. Bet eidami pamatė, kad mokykla rusų apsupta. Nepasirašiusieji pareiškimų buvo neleidžiami namo ir čia pat suimami. nepavyko.
Tačiau nemažai bažnyčių ištiko skaudus likimas: sužalotos sienos, sudaužyta arka, apgriauti trobesiai. 1948 m. kun. trobesius. Šiems remonto darbams išleista daugiau kaip 35,000 rublių. 1954 m. bažnyčios vidus pertaisytas, 1959 m. nenaudojama. Apie 1956 m. klebonijoje kilęs gaisras nušlavė ne tik buv. kleboniją, bet ir bažnyčią. jos vidus ilgainiui medeliais ir žolėmis užaugo. Vysk. P. bei gausiomis aukomis bažnyčia vėl buvo atstatyta. 1958 m. rugsėjo 7 d.
Mažeikių apskrityje, bažnyčia karo metu taip pat sudegė. Okupacinė valdžia vis trukdė naują bažnyčią statyti. m. leckaviečiai, nuo ryto iki vakaro vėlumos plušą kolchozuose. okupacijos metu daugybė jų buvo išgabenta į Irkutsko sritį). aukos buvo renkamos net Sibiro tremtinių tarpe. Dar 1970 m. išdažyta, o ją dengė senas laikinas stogas.
Šiaulių apskrity, bažnyčia per karą sudegė. Okupacinė valdžia nedavė leidimo naujai bažnyčiai pastatyti. paminkliniai rūmai. Senosios bažnyčios šventoriuje 1960 m. aptvarkyta, tačiau dar 1959 m. pamaldos buvo laikomos senojoje klebonijoje. bet stengiamasi ją iš katalikų atimti. sukritusiu stogu".
Kunigų Likimai Okupacijos Metais
Leckavos klebono kun. Mato Lajausko skaudus likimas ypač minėtinas. Kun. Lajauskas tuojau buvo okupantų suimtas, išvežtas 3 km. už miestelio ir sušaudytas šalia Molėtų-Utenos vieškelio esančioje pelkėje. marijonų ūkį konfiskavo ir norėjo uždaryti koplyčią. susirinkę, budėjo ir ją gynė. Taip ji išsilaikė per visą pirmąjį bolševikmetį.
1763 m. kun. Leliuganavičiaus pastatyta bažnyčia sudegė per karą. Kunigų seminarijos rūmai po karo buvo visiškai apleisti. Ukmergės apskrityje, kryžiaus kelių stotys nugriautos, žemė išarta ir išakėta. 1941 m. birželio mėn. ilgametį Veprių kleboną kun. 1941 m. karui, Skaruliuose įvyko baisi tragedija. Skarulius, kažkas tariamai šovęs iš varpinės. kulkosvaidžiais ir liepė gulti ant žemės. išsivaikščioti. ir vienas Vilniaus krašto kunigas. žiauriai sumušti, kankinti ir sušaudyti. tris dienas. šventoriuje. Jų laidotuvės buvo didelio liūdesio diena tikintiesiems.
1958 m. kun. P. Žeimelio evangelikų-liuteronų parapijos klebono kun. Eriko Leijerio apie 1948-49 m. jo valdomų bažnyčių raktų, kad ją paverstų grūdų sandėliu. Kun. smarkiai priešinosi, kreipdamasis į vietos komunistines įstaigas. atimti prievarta ir bažnyčia pripildyta grūdų. Tada kun. nurodydamas į sovietinę konstituciją ir pažymėdamas, kad mokesčiai sumokėti. Netrukus bažnyčia buvo grąžinta, tačiau 1949 m. gruodžio 30 d. kun. buvo suimtas. Po metų ir vienos dienos, 1950 m. gruodžio 31 d. mirtimi Krasnojarsko priverčiamųjų darbų stovykloje.
7 Imbrado klebonas kun. V. Gavėną iškraustė į bažnyčią su dviem mažomis mergaitėmis. Kunigas Gavėnas sakydavo pamokslą taip, kaip jam atrodė teisinga. laidojo vieną jaunuolį, kurį nušovė stribas. pavadino žmogžude. Už tai jį ištrėmė į Sibirą. Taip pat išvežė ir katalikų kunigą Albertą.
Pagal turimas žinias, iki 1970 m. uždaryta 31 bažnyčia ir 46 koplyčios. Taigi aplamai iki 1970 m. bažnyčių ir 296 koplyčios. Ateitis, buvo didelė rakštis akyse ir jos be pasigailėjimo liko išnaikintos.
Šis straipsnis yra bandymas atskleisti tikrąjį Lietuvos Bažnyčios gyvenimą sunkiu sovietinės okupacijos laikotarpiu.
žymės: #Gime
Panašus:
- Antano Eico Biografija: Įkvepianti Kelionė į Sėkmę ir Paslaptis, Kurių Dar Nežinojote!
- Įspūdinga Antano Mockeliūno Biografija ir Neįtikėtina Veikla, Kurią Privalote Žinoti!
- Slaptos Antano Smetonos vaikystės paslaptys, kurios jus nustebins!
- Kunigas Antanas Valatka: Įkvepianti Biografija ir Neįkainojami Nuopelnai
- Zovirax nėštumo metu: Ar tai saugu jums ir jūsų kūdikiui? Sužinokite dabar!