Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Antanas Baranauskas gimė 1835 m. sausio 17 d. Anykščiuose, o mirė 1902 m. lapkričio 26 d. Jis buvo vyskupas, poetas, romantinės lyrinės poezijos pradininkas ir kalbininkas. Jis taip pat yra "Anykščių šilelio" autorius.

1855 m. dirbo raštininku Sedoje. Tuo metu susipažino su Žemaičių poete Karolina Praniauskaite ir jos broliu Otonu Praniausku.

Vladislovas Blinstrubas į spektaklį pakvietė katedros vedėją Ireną Vaišytę. Vaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų, vėliau buvo šokiai, o per juos Irena pagyrė mano vaidmenį, bet nesakė stoti. Kai įstojau vis matydavau ją ir specialiai šypsodavausi.

Rudzinskas vis klausdavo, ko dantis rodau, o aš atsakydavau - noriu jums patikti. Savy atradau netikėto lengvo įžūlumo.

1970 m. „Buvo toks įspūdis, negalėjau patikėti, kad artistai taip gali vaidinti ir man atrodė, kad tai yra mano svajonių teatras. Toks jis ir buvo. Bet gavau šaukimą, buvau iš tų nedaugelio, kuris iš tiesų tarnavo tikroje kariuomenėje Baltarusijoje, raketinėje bazėje.

„Gintauto Žilio spektaklyje „Trys seserys“ vaidinau Rode. Jis pasirodo du ar tris sykius, šiek tiek pabrazdina gitara, ką aš šiek tiek mokėjau, dar konservatorijoje grojau. Vėliau buvo masuočių, neketinau iš karto užimti kažkokios pozicijos teatre.

1972 m. 17-metis Rolandas Rastauskas parašo pjesę „Lenktynių aitvaras“, kurioje rokenrolo muzikos fone deklamuojamos amerikiečių poeto Ginsbergo eilės. „Mindaugas Urbaitis parašė dainas, aš dainavau, buvau vienas iš pagrindinių.

Kadangi tai buvo psichodelinė pjesė, tai visko ten buvome prigalvoję. Gintautas Žilys sugalvojo, kad net mušimės scenoje iš tikrųjų. Mėgdavome versti vienas kitą, o to niekada nebūdavo.

Vėliau Vladas palieka Jaunimo teatrą ir pradeda dirbti Katalikų radijuje, bet į sceną jį greitai grąžina Rūta Vanagaitė, organizuojanti tarptautinį teatro festivalį „Life“.

Aktoriui toliau sekasi ir profesiniame gyvenime, jis dirba su režisieriumi E. Nekrošiumi. Faustas, Otelas...“Nežinau su kuo čia gali sulyginti, suvaidinti Otelą reiškia tą patį, kas pagauti labai didelę žuvį arba sutikti labai gražią moterį. Man visada būdavo šventė pabaigti spektaklį. Laikotarpis dirbant su E. Nekrošiumi buvo pasididžiavimo laikotarpis. Tikros kūrybos laikotarpis.

Sukanka 100 metų nuo vieno ryškiausių JAV lietuvių politinės veiklos dalyvių, statybos inžinieriaus ir tautininko Eugenijaus Algimanto Bartkaus (1925-2011) gimimo. Tuo pat metu 85-erių metų sukaktį mini ir Amerikos lietuvių taryba (ALT) - bendra išeivijos politinė organizacija, kurios veikloje E. Bartkus aktyviai dalyvavo net tris dešimtmečius, o 1968-1970 m. ėjo pirmininko pareigas. Jo asmeninė ir profesinė biografija yra susipynusi su ALT istorija, lietuvių politinės veiklos siekiais JAV bei kova dėl Lietuvos laisvės.

Per visą savo gyvavimo laikotarpį iki šiol ALT vadovavo dešimt pirmininkų. Tarp jų yra ir Eugenijus A. Bartkus - trečiasis pirmininkas, bet pirmasis iš lietuvių dipukų. ALT pirmininku jis tapo neatsitiktinai.

Tautininkams sugrįžus į ALT, pagal susitarimą, jiems atiteko ALT Vykdomojo komiteto vicepirmininko vieta. Pirmasis vicepirmininkas - advokatas Antanas Olis (1898 m. rugpjūčio 25 d. - 1958 m. birželio 3 d.), bendros tautininkų organizacijos Amerikos lietuvių tautinės sąjungos (toliau - ALTS) pirmasis pirmininkas. Po netikėtos A. Olio mirties į ALT vicepirmininko vietą tautininkai delegavo naują ALTS pirmininką E. Bartkų.

Oficialiai jis buvo patvirtintas ketvirtame Amerikos lietuvių kongrese, įvykusiame 1958 m. birželio 27-28 d. Bostone. Mat kongrese buvo paskelbta nauja ALT valdybos sudėtis, kur tautininkų atstovus Vytautą Abraitį, Juozą Tysliavą ir mirusį A. Olį pakeitė kiti tautininkai: E. Bartkus, Stasys Biežis ir Teodoras Blinstrubas. Tais pačiais metais gruodžio 6-7 dienomis įvykusiame metiniame ALT suvažiavime dar kartą buvo vienbalsiai patvirtinti ALT Vykdomojo komiteto nariai: pirmininkas L. Šimutis, vicepirmininkas E. Bartkus, sekretorius P. Grigaitis ir iždininkas M. Vaidyla.

Dokumentuose fiksuotas įdomus faktas, kad ALT suvažiavimo metu sesijoms pamainomis pirmininkavo L. Šimutis ir E. Bartkus. Ir buvo pabrėžta, kad sesijos pasižymėjo darbinga nuotaika. Taigi, dešimt metų E. Bartkus išbuvo ALT užimdamas tai vicepirmininko, tai sekretoriaus pareigas. ALT metraštininkas, ilgametis organizacijos pirmininkas L. Šimutis savo atsiminimuose E. Bartkų apibūdino kaip ypač veiklų žmogų.

ALT suvažiavimuose jis dažnai ne tik pirmininkaudavo, bet ir vadovaudavo sudarytoms komisijoms. E. Bartkui, kaip ALT Vykdomojo komiteto nariui, būdavo patikima parengti ir perskaityti pranešimus organizacijai svarbiais klausimais. Pavyzdžiui, 1963 m. ALT suvažiavimui jis pristatė referatą tema „ALT ateities veiklos planai“. Be to, dalyvaudavo pasitarimuose su VLIK, PLB ir kitų veiksnių atstovais.

Vienas iš pirmų rimtesnių darbų, kaip prisiminė L. Šimutis, E. Bartkui buvo patikėtas 1960 m., kai prieš JAV prezidento rinkimus ALT delegavo savo atstovus pasikalbėti su kandidatais į prezidentus. P. Grigaitis su Marija Kižyte aplankė demokratų kandidatą John’a F. Kennedy’į, o E. Šia lietuvių politine akcija buvo pasiekta tai, kad abi partijos į savo rinkiminę programą įtraukė Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių laisvinimo reikalą.

Būtina pažymėti, kad E. Bartkus ALT atstovavo ir tautininkų interesams. Ir jam ne kartą teko, korektiškai kalbant, pasibarti su kitu ALT Vykdomojo komiteto nariu socialistu P.

Reikia pasakyti, kad ir išeivijos spauda taip pat pastebėjo ir įvertino E. Bartkaus aktyvumą. Laikraščio Dirva viename numeryje buvo rašoma: „Inž. Eugenijus Bartkus, turėdamas tarnybinių reikalų įvairiose JAV valstijose, niekur nepraleidžia progos atlikti visuomeninius reikalus, aplankydamas lietuvių institucijas ir veikėjus, painformuodamas rūpimais klausimais ir painformuodamas kitus savo įspūdžiais ir nuotaikomis ALT’oje ir kitose organizacijose.“ Matome, jog E.

JAV lietuvių organizacijų atstovai lankosi Baltuosiuose rūmuose ir susitinka su JAV kongreso nariais. Iš kairės: 1 - Amerikos Lietuvių Tarybos (ALT) pirmininkas Eugenijus Bartkus, 2 - Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto (VLIK) pirmininkas Juozas Kęstutis Valiūnas, 3, 4 - JAV valstybės pareigūnai, 5 - kunigas dr. Ignas Urbonas, 6 - kongreso narys Frank Annunzio, 1970 m.

JAV prezidento rinkimus laimėjus J. F. Kennedy’iui, ALT pradėjo ruoštis užmegzti ryšius su naujuoju prezidentu ir jo vyriausybe. Pasimatymas su prezidentu J. F. Kennedy’iu buvo paskirtas 1962 m. vasario 16 d. Dėl audiencijos Baltuose rūmuose pasistengė ne tik ALT, bet ir JAV lietuvių bendruomenė. Į delegaciją iš 20 asmenų buvo įtrauktas ir E. Bartkus, kaip ALT atstovas.

ALT 27-ajame metiniame suvažiavime 1967 m. lapkričio 18 d. Čikagoje netikėtai atsistatydinus antram pirmininkui Antanui Rudžiui, naujas pirmininkas nebuvo iš karto išrinktas. A. Rudis sutiko laikinai eiti šias pareigas iki naujo pirmininko išrinkimo. 1968 m. sausio 13 d. specialiame ALT susirinkime bandymas išrinkti pirmininką buvo nesėkmingas, nes socialistai-sandariečiai iškėlė p. Grigaitį, o katalikai nebekėlė savo atstovo, bet palaikė tautininkų iškeltą E. Bartkaus kandidatūrą.

Balsuojant keletą kartų nė vienas jų negavo reikiamo balsų skaičiaus. Teko sudaryti komisiją tęsti grupių pasitarimams, derinant pirmininko kandidatūrą. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės 50-mečio minėjimams išeivijoje, vasario 3 d. susirinkime ALT pirmininku vis dėlto buvo išrinktas E. Bartkus, o pirmuoju vicepirmininku P.

Išeivijos spauda, išskyrus gal Dirvą ir Naujienas, gana šykščiai pristatė naująjį ALT pirmininką visuomenei. Pateikdami jo trumpą biografiją, pažymėjo, kad E. Bartkus gimė 1925 m. balandžio 4 d. Zubiškių dvare, Trakų apskrityje, pasiturinčioje Jono ir Eugenijos šeimoje. Studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete Kaune. Pasitraukęs į Vakarus tęsė mokslus Darmstadto technologijos institute Vokietijoje - studijavo statybų inžineriją. Tuo metu jis aktyviai dalyvavo lietuvių studentų sąjungoje ir tautinėje korporacijoje Viltis. 1949 m. atvyko į JAV ir 1955 m. gavo magistro laipsnį Ilinojaus technologijos institute. 1960-1961 m. gilino studijas Valparaiso universitete. Amerikoje aktyviai dalyvavo Tautinės srovės veikloje, buvo LST korporacijos Neo-Lithuania filisterių, Tautinio akademinio sambūrio ir ALT narys bei pirmininkas. Priminė, kad nuo 1958 m.

Atkreiptas dėmesys, kad E. Bartkus 1960-1964 m. atstovavo lietuviams atstovas JAV Respublikonų partijoje, buvo vienas jos sekretorių. Pristatant jo profesinę veiklą, buvo pažymėta, jog jis yra keleto inžinierių ir mokslo organizacijų narys.

Spauda atkreipė dėmesį, kad bendrovėje šalia kitų tautybių atstovų dirba ir lietuviai. Laikraštis Sandara skelbė, kad dabartinę ALT sudaro senosios kartos veteranai ir jaunosios kartos ateiviai, taip pat JAV gimę lietuviai.

Laikraštis pažymėjo, kad visi jie yra skirtingų pažiūrų tiek į lietuvišką, tiek į JAV politiką, bet visų tikslas tas pats - išlaisvinti Lietuvą. Pirmasis naujojo ALT pirmininko kreipimasis į išeiviją buvo kvietimas aktyviai dalyvauti Vasario 16-osios minėjimuose. Kitame ALT metiniame suvažiavime 1968 m. pabaigoje pirmininkaujantį E. Bartkų raštu pasveikino Lietuvos generalinis konsulas Niujorke Anicetas Simutis.

Sveikinime lietuvių diplomatas priminė, kad ALT nuo savo susidarymo pradžios darniai bendradarbiavo su Lietuvos atstovais ir dėjo pastangas paskatinti JAV valdžios atstovus remti lietuvių laisvės siekį ir nepriimti jokių nutarimų, kurie galėtų kenkti Lietuvos nepriklausomybės statuso išlaikymui. Konsulas to naujam pirmininkui linkėjo ir ateityje.

Nepilni trys metai pirmininkaujant ALT buvo gausūs pačių įvairiausių darbų, susijusių su Lietuvos laisvinimo byla. Istorikas Juozas Banionis atkreipė dėmesį, jog ALT pirmininkui E. Bartkui teko nemažai pasidarbuoti, kad 1968 m. abi JAV partijos į savo rinkimų programas vėl įtrauktų Lietuvos laisvės bylos gynimo klausimą. Be to, E. Bartkaus vadovavimo ALT laikotarpiu siekta mažinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų.

ALT 30-tame suvažiavime 1970 m. lapkričio 14 d. Čikagoje, „Bismarcko“ viešbutyje E. „Paskutiniais laikais atsiranda, deja, vienas kitas balsas, siūląs atmesti griežtą antikomunistinę liniją, kuria ALT vadovaujasi.

Jie mano, kad turėdami glaudų ryšį su kraštu, - kas yra ne kas kita, kaip ryšys su okupantu, - Amerikos lietuvis galės įtaigoti okupantą ir tuo pačiu palengvinti brolio ir sesės sunkią naštą krašte. ALT, įgaliotas veikti didžiųjų ir patriotinių Amerikos lietuvių draugijų ir organizacijų, griežtai atmeta bet kokį bičiuliavimąsi su okupantu ir reikalauja dabar, kaip ir prieš 30 metų, besąlyginio pasitraukimo iš krašto.

ALT, nedarydamas nuolaidų, siekė sakyti visą tiesą apie okupuotą Lietuvą vakarų politikams. Tuo tikslu 1970 m. birželio 13-20 d. Čikagoje ALT iniciatyva buvo surengta lietuvių genocido paroda. Parodoje buvo įrengti 29 stendai, kuriuose eksponuotos 686 nuotraukos, 31 karikatūra, 53 dokumentų kopijos, 25 žemėlapiai ir 16 diagramų. Renginys susilaukė išskirtinio JAV oficialių asmenų dėmesio. Parodą aplankė būsimasis JAV prezidentas Gerald’as R.

Minėtame ALT suvažiavime E. Bartkus pranešė, jog pasitraukia iš pirmininko pareigų. Savo kalboje pažymėjo labai gerus ALT santykius su VLIK, bet kritiškai įvertino bendradarbiavimą su JAV LB, kuri, anot jo, „rado reikalo sulaužyti 20 metų galiojusį susitarimą, apibrėžianti darbų pasidalinimą ir lėšų kėlimo būdus“.

Mat JAV LB pradėjo aktyviai siekti politinės veiklos, kuri buvo išimtinė ALT sfera. E. Bartkus taip pat pasidžiaugė, kad L. Šimučiui pavyko parašyti ALT veiklos istoriją; didžiavosi minėtos Genocido parodos surengimu ir gausiu parodos katalogų (2000 egz.) išplatinimu. Reikia pasakyti, kad savo pažadą E. Bartkus tęsėjo.

Pabaltijo valstybių laisvės akcija 1986 m. lapkričio 3-5 dienomis, prasidedant Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijai Vienoje. Mitingas Šv. Stepono katedros aikštėje. Mirus E.

Šie 2025 metai pažymėti dviejų jubiliejų: lietuvių visuomenės veikėjo, statybos inžinieriaus Eugenijaus Algimanto Bartkaus, kuriam būtų suėję 100 metų, ir JAV lietuvių bendros politinės organizacijos Amerikos lietuvių taryba (ALT), kuriai nuo įkūrimo sukanka 85 metai.

Toliau pasisakoma, kad "yra būtinas nuolatinis pašnekesys tarp mūsų vyresniosios ir jaunesniosios kartos. Jo pareigą mums įsakmiai pabrėžia ką tik pasibaigusi Vatikano koncilija: 'Suaugusieji tegu rūpinasi vesti draugišką pokalbį su jaunuomene, kad, nugalėję amžiaus skirtumą, galėtų geriau vieni kitus suprasti ir saviškais dvasios turtais vieni kitus papildyti' (Dekretas "Apie pasauliečių apaštalavimą", nr. 12)".

Taip kreipiamasi į jaunimą: "Pilni nekantraus dinamizmo, jaunieji ruošiatės perimti istorijos vairą j savo rankas ir pasuktį jj į drąsių permainų rytojų. Jūs jį perimsite, bet perimsite kartu su slegiančia atsakomybe už savo ir būsimųjų kartų likimą. Tada pamatysite, kaip brangus ir kaip labai reikalingas yra vyresniosios kartos patyrimas. Tada tai susivoksite, kad jie jau buvo tuo, kuo jūs šiandien esate, ir kad jūs greitai būsite tuo, kuo jie šiandien yra.

žymės: #Gimimo

Panašus: