Ši istorija - ypatinga. Nes tokia tikra, tokia jautri, kad ją išgirdus abejingų nelieka. Daugybę įdomių istorijų ir įspūdžių galima būtų papasakoti apie Klinikose patirtus nutikimus, o ką Jūs pamenate apie pirmąjį Vilniuje gydymo įstaigų miestelį?
Prisiminimai apie Antakalnio Ligoninę
Žmonių prisiminimai apie Antakalnio ligoninę atspindi įvairias patirtis ir laikotarpius:
- Vytis: „Taip, šaltą ir saulėtą vasario rytą, prieš gerą pusšimtį metų, klinikinės ligoninės Antakalnyje akušerijos skyriuje pasaulį išvydo bemaž 4 kg. svorio ir 54 cm. ilgio - dar ne ūgio, nes atsistoti nemokėjau - asmuo. Nespėjau net apsidairyti, tik iki plaučių gelmės įkvėpiau tokio neįprasto - juk pirmas kartas - oro, ir užblioviau kiek jėgų turėjau, iki gavau pirmą sykį paragauti mamos pieno.“
- Sergejus: „Gimiau ten. Gražus įėjimas, gėlės, gazonai. Specifinis kvapas, svarstyklės ir ūgio matavimo lenta, skiepai į petį.“
- Robertas: „Vaikų poliklinikos baseinas pasiekiamas požeminiu tuneliu iš vaikų poliklinikos - man mažam buvo labai įspūdinga.“
- Indrė: „Kažkada ten buvo ne tik gimdymo namai, bet kitas įėjimas vaikų poliklinika. Su baisiausia dantų gręžimo mašina. Kažin ar ne koja minama.“
- Ramona: „I vidinį ligoninės kiemą, paaugliai būdami, eidavom lavonų žiūrėti, ten toks namukas buvo.“
- Natalija: „Teko ir gulėt toj ligoninėj, išeini į koridorių, ir matai pro langą savo namą, oi kaip norėjosi iš ten bėgt…“
- Lucija: „Mano abu vaikai čia gimė, prisimenu kaip pirmo pėstute ten pėdinau su šokolado plytele, nes per nėščiųjų kursus liepė turėt, o antrą pati namo pėsčia parsinešiau, nesulaukiau kol vyras atvažiuos. Patys geriausi ir šilčiausi prisiminimai apie medikus ir sesutes.“
- Jurga: „Pati čia gimiau ir tris vaikus pagimdžiau: tarybiniais laikais atėjo praktikantai pažiūrėti, kaip sunkiai žengiu į šį pasaulį, tai mama sakė koja įspirsianti tam, kuris prisiartins. Savo pirmąjį gimdydama blusų namo parsivežiau, o paskutinętai kažkokioje visko prikimštoje palatoje į pasaulį paleidome, vyras įsipainiojęs į laidelius ir kažkokių dėžių prie sienos priremtas stovėjo, nes remontas gimdykloj buvo. Įdomios tos Antakalnio gimdymo namų istorijos.“
- Antanas: „Mano seneliai medikai dirbo ten. Prieš atidarant naująjį Vaikų poliklinikos pastatą, reikėjo jiems galutinai pasiruošt įsikraustymui. Ėmė ir anūkus kartu (nebuvo kur dėt, matyt). Atsimenu stiprų dažų kvapą koridoriuose ir tas žalia/raudona lemputes virš kabinetų durų. Ir grindų a la marmurinį raštą. Tais blizgančiais paviršiais gerai slydo žaislinės mašinytės.“
- Daiva: „Mano pūkuotukai irgi gimė čia. Ligoninė statyta pokariu. Nė 100 metų neturi. O kokia ji monumentali, kiek joje neracionalių erdvių, kurias reikia šildyti. Man gražu. Kaip dvaras šis ligoninių kompleksas. Susišaukia su stočių, pašto, kultūros namų, kino teatrų pastatų architektūra.“
- Rūta: „Špricus ir adatas virindavo metalinėje dėžutėje, kad sterilizuotųsi.“
- Vytis: „Reta beveik „pusamžė“ nuotrauka iš 1972-ųjų - klinikinė ligoninė įdomiu rakursu: matyti prie tvoros prigludęs trobesys ir sena, matyt, buvusios sodybos tvora, oficiozinėse nuotraukose jų nepamatysi. Gal kas pamenate, kas ten buvo/gyveno? Jei neklystu, tolumoje matyti ir prie šilo prigludęs Žolyno 24-as namas?“
- Audronė: „Buvo medinis namukas, o kas jame, nepamenu. Maždaug toj vietoj, kur šv. Roko ligoninė dabar.“
- Radvilė: „Taip, ten buvo sodyba ir išstovėjo gal iki kokių 1984-85 metų. Ją nugriovė, kai pastatė tuometinę naują Vaikų polikliniką (dabar šv. Roko slaugos ligoninė). Vaikystėje trumpindama kelią palei tą sodybą eidavau į Klinikų stotelę. Iki pat dabar buvo likusios iš tos sodybos kelios senos obelys, jei jų nenupjovė šią žiemą, kai tvarkė privažiavimus iršaligatvius.“
- Rimantas: „Gyveno ten tam senam name 2 ar 3 šeimos. Mes žaisdavome futbolą šalia. Iš mūsų bendraamžių ten nebuvo.“
Archyvų Likimas: Ar Įmanoma Rasti Gimdymo Informaciją?
Daugeliui kyla klausimas, ar įmanoma sužinoti tikslų savo gimimo laiką, kreipiantis į ligoninės archyvą. Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba savo interneto svetainėje mini, kad archyvai tokių duomenų nekaupia. Tačiau „kūdikio gimimo data, laikas ir kita informacija fiksuojami Naujagimių registracijos žurnale, kuris saugomas ligoninės gimdymo skyriuje 75 metus“.
Vis dėlto, pasiteiravus keliose šalies ligoninėse, situacija pasirodo nevienareikšmiška. Pasitaiko paaiškinimų, kad archyvai sulieti sprogus vamzdžiams, dalis archyvų prarasta per patalpų remontą ar iš viso dingo nežinia kur po gydymo įstaigos reorganizacijos. Panašu, kad gydymo įstaigų darbuotojai skirtingai įsivaizduoja, kiek minėti dokumentai turi būti saugomi. Vieni prisipažįsta girdėję, kad šis terminas yra 75 metai, kiti teigia, kad tik 50 metų, treti iš viso mano, kad saugoti šiuos įrašus reikia vos 25 metus.
Kiek metų saugomos gimdymo istorijos?
Informacija apie gimdymo istorijų saugojimo trukmę skiriasi.
- Viena moteris teigia gavusi oficialų atsakymą, kad gimdymo istorijos saugomos 25 metus.
- Kita moteris teigia, kad pernai balandžio mėnesį kreipėsi į Vilniaus Antakalnio klinikų archyvą, sumokėjo 4 lt ir gavo informaciją apie žmogų, kuriam 35 metai. Be to, pagal Lietuvos archyvų įstatymą tokie duomenys turi būti saugomi, nepamenu kiek metų, mažiausiai 50.
- Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba teigia, kad gimimo faktą patvirtinantys nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių registracijos žurnalai turėtų būti saugomi 75 metus.
Kodėl svarbu žinoti tikslų gimimo laiką?
Tikslus gimimo laikas gali būti svarbus įvairiais atvejais:
- Brolių paieškos: Jei žmogus žino, kad turi brolį ar seserį dvynį, dingusį iš karto po gimimo, registracijos žurnalas gali padėti surasti informaciją apie jį.
- Palikimo klausimai: Jei palikimas paskirtas tam iš dvynių, kuris gimė anksčiau, tikslus laikas gali būti lemiamas.
- Asmeninis horoskopas: Norint užsisakyti tikslų asmeninį horoskopą, reikalingas tikslus gimimo laikas.
Ką daryti, jei archyvai neišsaugoti?
Jei ligoninės archyvas neišsaugotas, belieka tikėtis, kad išliko registracijos knygos. Taip pat, gimimo faktą galima pripažinti teisme, o duomenis atkurti kaip juridinį faktą. Tokiu atveju juridinis faktas yra paties žmogaus egzistavimas, kurio pagrindu ir pripažįstamas jo gimimas.
Pacientų Padėkos Žodžiai Antakalnio Ligoninės Personalui
Daugelis pacientų išreiškia nuoširdžią padėką Antakalnio ligoninės gydytojams ir personalui už jų profesionalumą, rūpestį ir atsidavimą:
- Nuoširdus AČIŪ visam Dienos chirurgijos skyriaus (Antakalnio g.124) personalui bei gyd. Juliui Janavičiui.
- Nuoširdžiai dėkoju gydytojai Jelenai Klimašenko ir visam Dienos stacionaro kolektyvui už profesionalumą, rūpestį, suteiktą pagalbą, šiltą bendravimą ir kompetentingą priežiūrą. Linkiu jums stiprybės, sveikatos ir sėkmės nelengvame, bet be galo prasmingame Jūsų darbe!
- Dėkoju gydytojai Eglei Baužytei už atliktą operaciją. Tai profesionali, kompetentinga, empatiška gydytoja. Labai maloniai bendravo, po operacijos viską išsamiai paaiškino ir aiškiai atsakė į klausimus.
- Noriu padėkoti gydytojai nefrologei Indrei Maliukevičiūtei už profesionalumą, empatiją ir gebėjimą bendrauti su vyresnio amžiaus žmonėmis, už įsigilinimą į mano mamos Irenos sveikatos problemą ir jos sprendimo būdus. Už gebėjimą paaiškinti, kokie tyrimai bus daromi ir kodėl, koks gydymas bus skirtas.
- Nuoširdžiai noriu padėkoti gyd. E. Jakiūno ir vyr. akušerės R. Ratkevičiūtės vadovaujamam Antakalnio akušerijos skyriui. Čia gimdžiau pirmąjį vaikelį prieš 8 metus, tada likau labai patenkinta personalo darbu, todėl neabejojau, kad čia gimdysiu ir savo antrąjį vaikelį. Antras vaikelis gimė šių metų birželio mėn. Kaip ir pirmąjį kartą, taip ir šį kartą šis gimdymas buvo sklandus, nes visas personalas - nuo akušerių iki gydytojų ir pagalbinių darbuotojų - dirbo išties profesionaliai. Buvo nuolat domimasi apie mano ir vaikelio savijautą, buvo į visus mano klausimus atsakyta, manimi ir vaikeliu pasirūpinta. Akušerės labai padėjo su mažylio priežiūra, apmokė. Turėjau sunkumų su žindymu, bet gavau labai daug informacijos, patarimų ir pagalbos, kaip sėkmingai žindyti vaikelį. Dar kartą nuoširdžiai dėkoju už viską.
- Noriu širdingai padėkoti dr. D. Žalytei. Labai gera, rūpestinga gydytoja. Toks ir turi būti gydytojas, kaip dr. D. Balandžio mėn. pas jus pagimdžiau dukrą ir nors jau praėjo du mėnesiai, bet galvoju geriau vėliau pasakyti gražius žodžius, nei niekada. Taigi noriu nuoširdžiai padėkoti visam personalui su kuriuo teko susidurti. Ypatingai noriu padėkoju akušerei Monikai Kuliešiūtei, tai žmogus kuris tikrai dirba iš pašaukimo ir nuoširdžiai rūpinasi savo pacientėm. Labai džiaugiuosi jog pasisekė ir ši akušerė priėmė dukros gimimą ir jos patarimų dėka paskutiniuosius sunkiuosius sąrėmius buvo lengviau iškvėpuoti.
- 2025 m. kovo 28 d. atlikote man kojų venų varikozės operaciją, ir šiandien, su didžiausia pagarba ir dėkingumu, galiu pasakyti - esu nepaprastai laiminga, kad patekau būtent į Jūsų rankas. Jūs ne tik puikus specialistas, bet ir nuostabus žmogus - dėmesingas, šiltas, supratingas. Jūsų ramus, aiškus bendravimas, išsamūs paaiškinimai ir pasitikėjimą kelianti laikysena leido visiškai atsipalaiduoti ir jaustis saugiai. Nesijaučiau nei baimės, nei streso - tik užtikrintumą, kad viskas bus gerai. Taip pat noriu iš visos širdies padėkoti visam personalui. Didelis ačiū anesteziologui, kuris labai dėmesingai ir rūpestingai viską paaiškino bei pasirūpino, kad jausčiausi ramiai. Džiaugiuosi ir esu nepaprastai dėkinga, kad savo sveikatą patikėjau būtent Jums ir Jūsų komandai.
Ankstukų Istorijos: Iššūkiai ir Džiaugsmai
Neišnešiotų kūdikių gimimas - tai ypatingas iššūkis tiek tėvams, tiek medikams. Istorijos apie ankstukus atskleidžia didelį nerimą, kovą už gyvybę ir didžiulį džiaugsmą, matant, kaip mažylis auga ir stiprėja.
Arianos istorija - tai liudijimas, jog stebuklais reikia tikėti. 23 - ąją nėštumo savaitę gimusi mergaitė svėrė vos 590 gramų, jos ūgis buvo 28 cm.
Viena mama pasakoja: "Kai tik atsidūriau palatoje, beveik iškart nulėkiau pas dukrytę, nors sakė, kad vaikščioti man dar negalima. Bet aš norėjau į ją pažiūrėti, pabūti su ja. Tik pamačius puoliau į ašaras. Guli mažytė inkubatoriuje: mažutė, prijungta prie laidų. Už ją kvėpuoja aparatas, odelė permatoma, visos venos matosi. Kūnelis plaukuotas, veidas taip pat. Ausyčių dar nebuvo, tik mažos skylutės. Akytės dar neatsimerkusios. Jėzau, tikras kačiukas pagalvojau. Svoris nukrito nuo 590 gramų iki 500 gramų. Tos trys paros buvo labai ilgos ir sunkios. Kiekvieną dieną iš ryto ėjau pas ją, nešiau savo pienuką. Bijojau užeiti į intensyvios terapijos skyrių ir išgirsti blogą žinią. Visi mane barė už blogas mintis. Aš ir tikėjau, ir tuo pačiu man labai baisu buvo."
Nepaisant visų sunkumų, istorijos apie ankstukus įkvepia tikėti stebuklais ir dėkoti medikams už jų atsidavimą. Aivaras ir Gerda - tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kad net ir po sudėtingų išbandymų galima džiaugtis pilnaverčiu gyvenimu.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Vaikų Antakalnio Poliklinika: Kaip Užsiregistruoti ir Gauti Pagalbą?
- Antakalnio ligoninės vaikų priėmimo skyrius: viskas, ką reikia žinoti
- Šokiruojanti Antakalnio Vaikų Psichiatrijos Ligoninės Istorija ir Jos Paslaptinga Dabartis
- Priešlaikinio gimdymo priežastys: svarbiausi rizikos veiksniai, simptomai ir efektyvi prevencija
- Neįtikėtinos žaidimų idėjos krikštynoms vaikams, kurios privers visus šypsotis!