Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

„Mano vaikas nieko nevalgo“, „Mano vaikas valgo labai mažai“ - tai vieni dažniausių tėvų nusiskundimų, kalbant apie vaiko mitybą. Ar vaikas auga sveikas ir jam pakanka vitaminų bei mineralinių medžiagų, parodo jo savijauta bei atliekami profilaktiniai tyrimai.

Kūdikio mityba pirmaisiais gyvenimo metais

Pirmaisiais gyvenimo metais didžiąją dalį vaiko mitybos sudaro mamos pienas arba pieno mišiniai. Jeigu vaikas auga sveikas, papildomo maitinimo pirmąjį pusmetį apskritai nereikia. Tik nuo pusmečio vaikas pradedamas primaitinti. Ką pirmiausia - daržoves ar kruopas ragauti, kurį mėnesį duoti kūdikiui mėsos, geriausia pasitarti su vaiką prižiūrinčiu gydytoju. Rekomendacijos gali būti skirtingos. Sulaukus pirmojo gimtadienio mažylis paprastai ragauja tai, ką randa ant bendro šeimos stalo, tačiau jo maistas turi būti šiek tiek adaptuotas - neturi būti per sūrus, saldus ar aštrus.

Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais. Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.

Maitinimo mišiniais normos ir dažnumas

Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą. Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml. Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas. Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą. Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.

Apytikslės mitybos normos:

  • 1 mėnuo. Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas. Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos. Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą. Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
  • 2 mėnesiai. Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas. Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną. Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto. Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko. Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
  • 3-4 mėnesiai. Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml. Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau. Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms. Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
  • 5-6 mėnesiai. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml. O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną. Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
  • 6-12 mėnesių. Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis. Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio. Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
  • 12 mėnesių. Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį. Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.

Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės

Svarbu žinoti keletą pagrindinių taisyklių maitinant kūdikį mišiniais:

  • Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
  • Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
  • Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
  • Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
  • Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
  • Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
  • Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
  • Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
  • Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną. Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
  • Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.

Kūdikio skrandžio talpa

Verta žinoti formulę, kad kūdikio ir mažo vaiko skrandžio talpa yra apie 30 g/kilogramui kūno svorio.

  • Gimusio naujagimio skrandžio talpa 5-10 ml.
  • 7 dienų naujagimio skrandžio talpa yra 40-60 ml.
  • 1 mėnesio kūdikio skrandžio talpa siekia 80-150 ml.
  • 6-9 mėn. kūdikio skrandžio talpa siekia 250 g.
  • 9-12 mėn. - 285 g.
  • 12-13 mėn. - 345 g.

Paprastai 3 mėnesių mažyliai miega apie 14-15 valandų per parą. Dauguma kūdikių jau gali išmiegoti „juodąją naktį“ nepabudę. Nežadinkite mažylio valgyti naktį, nes suformuosite netinkamus įpročius. Dieną kūdikiai miega 2-3 kartus po 1-3 valandas. Dienos miego trukmė gali būti labai įvairi, priklausomai nuo mažylio jautrumo.

Mamos pastebi, kad 3-4 mėnesį kūdikiai tampa ramesni, sumažėja ar visai baigiasi pilvo dieglių sukeltos problemos. Įgimtą kūdikio griebimo refleksą po truputį keičia koordinuoti judesiai - siekimas paimti dominantį daiktą. Tai nereiškia, kad mažylis ištiesia ranką ir pasiima, ką nori. Sparčiai vystosi regėjimas. Trijų mėnesių mažyliai mėgsta bendrauti. Vaikutis domisi ir atkreipia dėmesį į garsus.

Ką dar svarbu žinoti apie 3 mėnesių kūdikį

  • Šeimos daktaras. Kaip ir praėjusius du mėnesius, šeimos gydytojas pasvers kūdikį, pamatuos ūgį, galvytės ir krūtinės apimtį. Įvertins, kaip kūdikis valdo kai kuriuos raumenis (pvz., kaklo, rankų raumenis).
  • Skiepai. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro sudarytą privalomų skiepų planą 3 mėnesių kūdikiams nėra numatyta jokių skiepų.
  • Skatinimas judėti. Gulėdamas ant pilvuko trijų mėnesių mažylis jau turėtų tvirtai pakelti ir bent minutę išlaikyti galvytę. Jeigu jūsų vaikelis silpnai laiko galvytę, pabandykite pati atsigulti ant nugaros ir pasiguldykite kūdikį sau ant pilvo. Kūdikis stengsis pakelti galvytę, kad pažiūrėtų į jūsų veidą. Kasdien po keletą kartų leiskite mažyliui pagulėti ant pilvuko, pavyzdžiui, ant lavinimo kilimėlio ar tiesiog ant grindų, patiesus audeklą. Kuo dažniau mažylis gulės ant pilvo, tuo labiau norės apsiversti.

Tinkama kūdikio mityba

Tinkama mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje yra būtina siekiant užtikrinti tinkamą vaiko augimą, vystymąsi, bei gerą jo sveikatą. Netinkamas kūdikio maitinimas, mityba didina susirgimų riziką, o taip pat tiesiogiai bei netiesiogiai prisideda prie maždaug 35% vaikų iki penkerių metų amžiaus mirčių. Ankstyvas maistinių medžiagų trūkumas arba jų disbalansas yra siejamas su ilgalaikiais augimo, vystymosi bei sveikatos sutrikimais.

Manoma, kad netinkama vaiko mityba pirmaisiais dviem gyvenimo metais gali lemti augimo slopinimą, todėl užaugęs vaikas gali būti iki dviejų centimetrų žemesnis už savo ūgio potencialą. Yra svarių mokslinių įrodymų, kad suaugusieji, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje buvo netinkama, yra mažiau pajėgūs tiek fiziškai, tiek ir protiškai. Taip pat pastebėta, kad moterų, kurių mityba kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje neatitiko jų tuometinių poreikių, turi reprodukcinių sutrikimų, gimdymai būna sunkesni, o jų kūdikiai dažnai gimsta mažesnio svorio.

Kūdikių ir mažų vaikų maitinimo rekomendacijos

Nuo 2002 m., Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), kartu su Jungtinių tautų vaikų fondu (UNICEF) vykdo pasaulinę kūdikių ir mažų vaikų mitybos strategiją (“Global Strategy for infant and young child feeding”), kurios tikslas - šviesti pasaulio gyventojus ir sveikatos specialistus kūdikių ir mažų vaikų mitybos ir jos daromos įtakos tolimesniam vaiko vystymuisi, augimui ir sveikatai klausimais. Šioje strategijoje, atsižvelgiant į mokslinių tyrimų pagalba sukauptas žinias, rekomenduojama:

  • Jei tik įmanoma, kūdikį išimtinai žindyti iki 6 mėnesių. Išimtinis kūdikio žindymas reiškia, kad kūdikis maitinamas tik motinos pienu ir negauna jokio papildomo kieto ar skysto maisto ar netgi vandens, išskyrus per burną girdomus vaistus (jei jų reikia).
  • Po 6 mėnesių pradėti papildomą maitinimą.
  • Rekomenduojama, kad žindymas, kaip sudėtinė vaikelio maitinimo dalis, išliktų iki 2-jų metų amžiaus, o esant galimybei - žindyti ir ilgiau, pagal kūdikio poreikį!

Kiek kūdikis turi suvalgyti pagal amžių

Per pirmus kūdikio gyvenimo metus mažylis paauga net 25cm, o jo svoris padidėja apie 3 kartus. Nors tiksliai pasakyti, kiek turi kūdikis suvalgyti motinos pieno ar kieto maisto, sunku (juk kiekvienas mažylis yra skirtingas), yra nurodomos bendrosios rekomendacijos, atsižvegiant į kūdikio svorį:

  • 10 dienų - 2 mėnesiai: 1/5 kūno masės (600-900 ml/parą),
  • 2-4 mėnesiai: 1/6 kūno masės (800-1000 ml/parą),
  • 4-6 mėnesiai: 1/7 kūno masės (900-1000 ml/parą),
  • 6-8 mėnesiai: 1/8 kūno masės (1000-1100 ml/parą),
  • 8-12 mėnesiai: 1/9 kūno masės (1000-1200 ml/parą).

žymės: #Kudiki

Panašus: