Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Kaip geriau - leisti vaikui tiesiog žaisti ar nuo mažų dienų pradėti jį ugdyti? Ar galima atrasti balansą ir kokią įtaką turi pasirinkta vaiko ugdymo filosofija?

Ankstyvojo Ugdymo Svarba

Ankstyvojo ugdymo svarba dažnai buvo nuvertinama, nes kiekvienas supranta gimnazijos ar universiteto svarbą, bet darželiams tekdavo antrarūšis vaidmuo - vaikai ten, neva, tiesiog praleidžia dieną. Tačiau jau prieš 20-30 metų pasipylė tyrimai apie pirmųjų vaiko gyvenimo metų reikšmę - tai, kaip bendraujame su vaiku, kaip su juo užsiimame, daro milžinišką įtaką visam jo gyvenimui.

Seniau mūsų tėvai ir seneliai vaikus ugdė natūraliai - per kasdienius pokalbius, knygų skaitymą, bendras veiklas ir pasakojimus apie pasaulį. Jie instinktyviai suvokė ugdymo - mokymo, lavinimo ir auklėjimo - svarbą, o šiandien tai patvirtina ir moksliniai tyrimai.

Leisti vaikui savarankiškai tyrinėti aplinką yra vertinga patirtis, tačiau be suaugusiųjų įsitraukimo ir tinkamos ugdymo krypties jo potencialas liks neišnaudotas - toks vaikas augs ir žinodamas, ir gebėdamas mažiau nei tas, kuris augo lydimas suaugusiųjų, besirūpinusių jo ugdymu. Tikslingai skatinamos veiklos leidžia vaikui atskleisti visas savo galimybes.

Žaidimas kaip Ugdymo Dalis

Žaidimas yra neatsiejama vaiko prigimties dalis - būtent taip jis pažįsta pasaulį, mokosi ir ugdosi svarbiausius įgūdžius, tačiau man visada kelia nuostabą, kai bandoma supriešinti ugdymą ir žaidimą, tarsi jie būtų du nesuderinami dalykai. Tai - klaidingas požiūris, nes žaidimas savaime yra ugdymas, o gerai organizuotas ugdymas ikimokykliniame amžiuje remiasi žaidimu.

Svarbu ir tai, kad mūsų ugdymo sistema yra visapusiška, vaikai turi galimybę ir laisvai žaisti, ir struktūruotai mokytis (mes net turime terminą - „mokomės žaisdami“), be to, vadovaujamės filosofija, kad aplinka yra trečiasis pedagogas.

Aplinka kaip Trečiasis Pedagogas

Kurdami erdvę, stengiamės, kad ji būtų ne tik graži, bet ir remiamės mokslininkų rekomendacijomis. Kalbu ne tik apie architektus, kurie dažnai kuria aplinką, patrauklią suaugusiesiems. Mes atsižvelgiame į edukologų ir psichologų pasiūlymus, kurie gilinasi į tai, kokia aplinka naudingiausia tokio amžiaus vaikams.

Aplinka gali skatinti arba slopinti vaikų mokymąsi, kūrybiškumą, savarankiškumą, todėl „Vaikystės sode“ turime klasės standartą - klasėse yra ne tik akademinį ir socioemocinį ugdymą skatinančių priemonių, bet ir raminančių žemės spalvų, augalų, knygų, įvairių natūralių ir gamtinių priemonių, meno kūrinių. Apsupame vaikus tokia aplinka, kuri yra jauki ir žaisminga, skatina jų smalsumą, ugdo vaizduotę, leidžia jiems saugiai tyrinėti pasaulį ir kasdien sužinoti bei patirti naujų dalykų.

Be to, kadangi moksliniai tyrimai rodo, kad vaikų raidai svarbus ne tik ugdymas klasėse, bet ir lauke, nes turi teigiamą poveikį vaikų pažintinei, socialinei ir fizinei raidai, visur įrengiame aktyviam vaikų ugdymuisi lauke pritaikytas erdves, kuriose jie gali smagiai ir kokybiškai leisti laiką gryname ore.

Pavyzdžiui, transporto zonoje vaikai gali važinėtis paspirtukais, purvo zonoje - žaisti purvo virtuvėlėje, judriojoje - laipioti įvairiose karstynėse, ramybės zonoje - žaisti ramius žaidimus, skaityti knygeles, o žaliojoje „miesto sodo“ („urban garden“) zonoje - auginti įvairias daržo gėrybes.

Kaip Atsiskleidžia Gabumai

Kada pasireiškia vaiko gabumai, labai priklauso nuo individualių jo savybių - kai kurie vaikai savo talentus atskleidžia ankstyvame, o kiti savo stipriųjų savybių gali nežinoti net ir vyresniame amžiuje. Visgi tyrimai rodo, kad pirmieji gabumų požymiai dažniausiai pastebimi pradinėje mokykloje, ypač jos pabaigoje, todėl ikimokyklinis ugdymas turėtų būti įvairiapusiškas, kad vaikai galėtų išbandyti skirtingas veiklas ir taip greičiau atrastų savo gebėjimus.

„Vaikystės sode“ ugdymas vyksta įvairiapusiškai, veikla veiklą veja: vaikai ne tik mokosi pažinti raides, skaityti ir rašyti, bet ir klauso bei nagrinėja įvairiausią literatūrą - pasakas, eilėraščius, enciklopedijas ir pan. Mokytojos su vaikais aptaria tai, ką skaito, ir skatina vaikus smalsauti, kelti klausimus, ieškoti atsakymų - taip vaikai mokosi kritiškai mąstyti.

Matematikos ir mąstymo gebėjimus vaikai lavina ne tik įprastu būdu, bet ir per įtraukiančias veiklas, pavyzdžiui, kurdami matematines istorijas arba gamindami įvairius patiekalus pagal receptus - jie sveria, matuoja, skaičiuoja ingredientus. Konstruodami įvairius statinius, vaikai sužino apie daiktų savybes - jų dydį, spalvą, svorį, medžiagiškumą.

Daug dėmesio skiriame vaikų emocinių ir socialinių gebėjimų ugdymui, todėl jau patys mažiausi mokosi atpažinti ir įvardyti savo emocijas, bendrauti, spręsti konfliktus bei ugdo charakterį per žaidimus, jogą ir sąmoningąjį kvėpavimą, kurie padeda nusiraminti, atsipalaiduoti, sutelkti dėmesį.

Vaikai drąsiai tyrinėja juos supantį pasaulį, atlikdami eksperimentus, mokosi kelti hipotezes bei daryti išvadas, o besirūpindami kiekvienoje klasėje esančiais „žaliosios palangės“ augalais ne tik mokosi pažinti gamtą, bet ir ugdosi atsakomybę, augina pasitikėjimą savimi.

Mūsų organizuojamos kūrybinės veiklos leidžia vaikams pažinti meno pasaulį: jie piešia, lipdo, muzikuoja, sužino apie žymiausius dailininkus ir kompozitorius, taip pat klausosi klasikinės, gamtos garsų, etninės ar džiazo muzikos ir analizuoja garsius meno kūrinius. Šios veiklos padeda lavinti smulkiąją motoriką, saviraišką ir meninį skonį.

„Vaikystės sode“ ugdome ir sveikus gyvenimo įpročius, tad kiekvieną dieną su vaikais užsiimame aktyvia veikla: atliekame įvairias temines ir karatė mankštas, kurių metu vaikai lavina savikontrolę, mokosi taisyklingai atlikti pratimus, sužino, kokią naudą judėjimas suteikia kūnui, ir tampa fiziškai stipresni.

Vaikai su mokytojomis nuolat keliauja - leidžiasi į žygius, lankosi muziejuose, miesto renginiuose, bibliotekose, vyksta į tolimesnes temines išvykas. Kiekviena kelionė taip pat yra kontekstinio ugdymo dalis. Ji suteikia ne tik naujų žinių ir patirčių, bet ir padeda vaikams natūraliai, patiriant įspūdžių dar geriau suprasti dalykus, apie kuriuos jie kalba klasėje.

Tokia visapusiška ir įvairiapusiška ugdymo sistema leidžia vaikams ne tik įgyti svarbiausius žinių ir gebėjimų pagrindus, išlaiko jų smalsumą ir džiaugsmą mokymosi procesu, bet ir padeda augti visapusiškai brandžiomis asmenybėmis.

„Vaikystės Sodo“ Vaikų Pasiekimai

Tėvai vertina ir tai, kad nuolat stebime savo darbo kokybę ir fiksuojame rezultatus, ką geba „Vaikystės sodą“ lankantys vaikai. Šeimos vertina mūsų sisteminį požiūrį, visapusį vaikų ugdymą, aukštą kokybę, profesionalius mokytojus, dėmesį kiekvienam vaikui ir glaudų bendradarbiavimą.

Skaičiai kalba patys už save:

  • 75 proc. 3-6 metų vaikų pasiekia aukščiausią arba gerą matematinio mąstymo lygį.
  • 85 proc. 5-6 metų vaikų moka skaityti.
  • 96 proc. vaikų atpažįsta savo ir kitų emocijas.

Praėjus metams po to, kai sąmoningąjį kvėpavimą įtraukėme į ugdymo programą, paklausėme tėvų, ar jie tai pastebi, net 58 proc. apklaustų tėvų patvirtino, jog jų ikimokyklinio amžiaus vaikai pasirenka sąmoningąjį kvėpavimą kaip būdą nusiraminti namuose.

Dvikalbis Ugdymas

Remiantis „Cambridge International“ publikuotu straipsniu, dvikalbis ugdymas vyksta, kai žmonės bendraudami įvairiuose kontekstuose nuolat vartoja dvi ar daugiau kalbų. Ankstyvojo ugdymo mokykloje vaikus dvikalbio ugdymo metodu mokome jau nuo dvejų metų. Dvikalbis ugdymas yra integruotas į kasdienį mokymo procesą. Bendraujant su vaikais ir veiklų metu mokytojai naudoja panardinimo į kalbą metodą. Kasdienėje kalboje vaikai dažnai girdi prašymus anglų kalba, pvz., pakelti ranką, nusivalyti stalą, padėti draugui.

Dvikalbis ugdymas turi daug naudos vaiko ugdymui:

  • Pagerėja pažinimo kompetencija.
  • Geresni akademiniai pasiekimai.
  • Išvystyta atmintis. Dviem ar daugiau kalbų kalbantys vaikai pagal atliktus tyrimus turi ir geresnę atmintį.
  • Didesnė tolerancija ir supratimas.
  • Smegenų vykdomosios funkcijos pagerėjimas. Keliomis kalbomis kalbantys žmonės geriau sprendžia problemas.

žymės: #Vaiku

Panašus: