Ankstyvasis ugdymas - tai bene viena iš daugiausiai diskusijų sulaukianti tema. Šiuo metu kūdikiams ir mažiems vaikams yra siūloma gausybė užsiėmimų: pradedant muzikiniu lavinimu, kalbų mokymusi, mankštomis ir masažais, šokiais, užsiėmimais, skatinančiais aktyvią protinę veiklą. Netyla diskusijos, ar vis dėlto kūdikį reikia ugdyti, ar duoti jam laisvę veikiant tai, ką pats nori? Ar būtina mažylį vesti į užsiėmimus, o gal mokytojos vaidmenį gali perimti pati mama?
Daugeliui žinoma tiesa, kad gimusio vaiko smegenys dar nėra visiškai susiformavusios. Kadangi vaikų smegenys sparčiai vystosi pirmaisiais trejais gyvenimo metais, visos tuo metu gaunamos patirtys palieka savo pėdsakus. Atlikta daug tyrimų, parodančių, kaip ankstyvos neigiamos patirtys, tokios kaip skausmas, grėsmė, nepriežiūra, stresas, nereagavimas į kūdikio verkimą, palieka neigiamas ilgalaikes pasekmes tolesniam gyvenimui. Tai reiškia, kad smegenys labai stipriai auga nuo gimimo iki trejų metų, todėl visa aplinka veikia jų formavimąsi.
Ankstyvojo ugdymo nauda tėvams
Anot A.Landsbergienės, iš tiesų ankstyvojo ugdymo būreliai daugiau duoda tėvams, o ne vaikams. „Tą sakau be jokios ironijos. Reikia pripažinti, kad nesame labai daug mokomi tėvystės, ypač dabar, kai šeimos nedidelės. Pirmas kūdikis, kurį mama ar tėtis paima ant rankų, dažniausiai yra jo paties vaikas, o ne brolis, sesė, pusbrolis ar pan. Tėvystės įgūdžių mokymo užuomazgų yra mokyklose, bet kiek man tenka susidurti, visiems labiau rūpi, kaip pasiruošime matematikos brandos egzaminui, o ne tėvystei. Bet juk gyvenimo perspektyvoje daug svarbiau, kokie būsime tėvai, o ne kiek gausime iš matematikos egzamino“, - svarstė edukologė.
Toks ankstyvasis ugdymas, pasak jos, leidžia tėvams pamatyti vaiko bendraamžius, įvertinti amžiaus tarpsnio ypatumus. „Daugeliui kyla klausimas: ką su tuo vaiku daryti. Ne visi perka knygas ir žino. Jei mama ar tėtis yra ikimokyklinio ugdymo specialistas, psichologas, gal ir žino, bet kitiems tai nėra savaime suprantama. Jei neskaitėme knygų, neauginome brolių ar sesių, viskas yra nauja ir neaišku, o būreliuose pasako, ką galime su tuo vaikučiu daryti, kam jis jau pasiruošęs. Tėvus užveda ant kelio, suteikia ramybės, bendrystės jausmo“, - teigė A.Landsbergienė.
„Ankstyvasis kūdikių ugdymas didžiausią naudą duoda mamai. Mama turi galimybę išeiti pabendrauti su kitomis mamytėmis ir išmoksta dar vieno būdo, kaip bendrauti su kūdikiu. Tai linksmas ir malonus laiko praleidimas“, - teigė psichologė.
Klausiate, ar tie vis labiau populiarėjantys užsiėmimai kūdikiams turi naudos? Žinoma, kad jie duoda daug naudos mamoms. Užsiėmimuose sudaromos galimybės pabendrauti su kitomis mamytėmis, galima pasisemti idėjų, kaip smagiai leisti laiką su vaiku. Be to, tai puikus pretekstas ir galimybė išeiti iš namų ir pravėdinti nuo užsisėdėjimo bestingstančias mintis ir jausmus.
Nors tėvai gali galvoti, kad pasirenkant privatų darželį nauda yra tik vaikui, tačiau ne ką mažesnę naudą gauna ir tėvai. Vien jau laiko atžvilgiu turi kur kas daugiau laisvesnio laiko, nei kad būnant visur drauge su vaiku. Kalbant apie patį mokymąsi, namuose vaikas gali kiek daugiau pailsėti, nes ikimokyklinis ugdymas vykdomas darželyje, todėl tiek daug mokyti vaiko nebereikia. Aišku, nereikia galvoti, kad viską reikėtų paleisti ir nieko nebemokyti, tačiau krūvis gali būti kiek mažesnis.
Ar ankstyvasis ugdymas turi įtakos vaiko sugebėjimams?
Yra nuomonių, kad ankstyvasis ugdymas turi įtakos vėlesniems vaiko sugebėjimams. Vis tik daugelį metų su vaikais dirbanti Austėja nepastebi skirtumo tarp vaikų, kurie lankė ankstyvojo ugdymo užsiėmimus, ir tų, kurie to nedarė. Bet ji pabrėžė, kad vertinant vaikų gebėjimus nederėtų atsižvelgti tik į šį vieną faktorių.
„Tėvystė susideda iš labai daug elementų: ar mes kalbame su kūdikiu, ar ne. Ar vartome knygeles, ar ne. Ar užsiimame su vaiku, ar ne. Ar kalbame maloniu tonu, ar daug laikome ant rankų, nes jau visi moksliniai tyrimai įrodė, kad pirmus 12 mėnesių labai svarbus fizinis, akių kontaktas. Jei viso to tėvai nedaro, bet nuveda į muzikos pamokėles, tai iš jų nebus išvis jokios naudos. Bet jei tėvai ir nuolat kalbina, ir knygutes kartu varto, ir jei dar yra ir brolių ir seserų, iš kurių mokosi, tai tada ta muzikos mokyklėlė yra dar vienas naudingas dalykas į vaiko krepšelį. Apskritai viskas, ką darome su vaiku yra gerai, tik svarbu, kad to nebūtų per daug“, - teigė pašnekovė.
Nors tyrimai rodo, kad jei kūdikystėje ar vaikystėje lavinsime tam tikrus įgūdžius, vaikui bus šiek tiek lengviau mokytis to paties vėliau, tiriant mokyklinio amžiaus vaikus, kurie lankė būrelius kūdikystėje ar vaikystėje, nerandama žymių gebėjimų skirtumų.
Kada pradėti lankyti būrelius?
Anot A.Landsbergienės, iki 36 mėnesių, tai yra iki trejų metų, vaikui, jei tėvai su juo užsiima, papildoma edukacija yra nebūtina. Be to, jis eina į darželį, kur yra mokomas, lavinamas ir auklėjimas. Jei tėvai yra labai užsiėmę, neturi laiko ar bijo užsiimti su vaiku, galima pagalvoti apie papildomą edukacinį užsiėmimą. Nuo 36 mėnesių apie būrelius jau galima galvoti konkrečiau.
„Pavyzdžiui, jei vaikas nori šokti, arba pastebime, kad labai gražiai dainuoja ar turi kokį nors kitą polinkį, kodėl tos stiprybės dar nepastiprinus. Ikimokyklinis ir pradinis amžius yra skirtas pasaulio pažinimui. Vienus metus galima nueiti į šokį, kitus - į dainavimą, o kai jau ateis laikas rimtai rinktis, jis jau žinos, ko nori. Nes būna taip, kad tėvai nori nuo trijų metų leisti savo vaiką į tenisą, o jis, sulaukęs kokių 14, atsisėda ir sako: nežinau, ar man tas tenisas labai patinka. Jis tiesiog niekada neturėjo galimybės pabandyti ko nors daugiau. Aš suprantu, kai vaikas yra be proto talentingas, kaip koks Tiger Woods‘as, kuris nuo dvejų metukų su tėčiu golfą žaidė. Turbūt jo į baleto mokyklą jau nereikia vesti. Bet patys suprantame, kad tokių vaikų nėra labai daug. Dauguma mūsų tiesiog normalūs žmonės su savais privalumais ir trūkumais. Kad atrastume tuos privalumus, reikia pabandyti kuo daugiau“, - teigė edukologė.
Kiek būrelių nebus per daug?
„Viskas priklauso nuo vaiko. Vienam gali būti didžiulis stresas ir vienas būrelis, kitas vaikas gerai jausis ir dviejuose būreliuose. Jei labai noro tėvams yra, optimaliausiai vienas būrelis vienų metų vaikui“, - sakė V.Mikutaitienė.
„Kai tėvai sako, kad jau net pavargsta lakstyti iš vieno būrelio į kitą, iš baseino į muzikėlę, iš parko į dailę, tai jau signalas, kad visko yra per daug. Vaiko nervų sistema dar labai pažeidžiama ir jautri. Nuo per daug stimuliacijos vaikas gali ir sunkiau miegoti, tapti irzlesnis, nes neturi nė 5 minučių, kad galėtų nusiraminti ir tiesiog užsiimti stebėjimu“, - sakė A.Landsbergienė.
Svarbiausi ikimokyklinio ugdymo principai
- ugdymo(si) ir priežiūros vienovės principas.
- vaiko raidos ir ugdymo(si) dermės principas.
- žaismės principas.
- sociokultūrinio kryptingumo principas.
- integralumo principas.
- įtraukties principas.
- kontekstualumo principas.
- vaiko ir mokytojo bendro veikimo principas.
- lėtojo ugdymo(si), užtikrinančio gilų įsitraukimą, principas.
- reflektyvaus ugdymo(si) principas.
- šeimos ir mokyklos partnerystės principas.
5 patarimai, kaip ugdyti kūdikį namuose
- Labai svarbu prieš planuojant veiklas namuose, atkreipti dėmesį į vaiko dienos ritmą.
- Mokymasis kurti bendrą laiką su kūdikiu namuose rastomis priemonėmis.
- Sukurkite namuose saugią pirmiesiems tyrinėjimams erdvę, kurioje vaikas galės saugiai šliaužioti, pasiekti matomus ir dominančius daiktus.
- Žaiskite ir kurkite savus ryšį stiprinančius žaidimus, daineles ar eilėraščius. Siekite užmegzti akių kontaktą, šypsokitės, kalbinkite vaiką.
- Paskatinimai ir pagyrimai - vieni svarbiausių dalykų. Nepamirškite pasidžiaugti mažais, bet stebuklingais savo vaiko pasiekimais.
Muzikinio lavinimo nauda
Specialistai teigia, kad kuo anksčiau kūdikis supažindinamas su muzika, tuo geriau. Tyrimų, kurie įrodytų muzikos naudą - apstu. Tarp jų nemažai ir tokių, kuriuose buvo tirtas ankstyvasis kūdikių muzikinis lavinimas ir muzikos nauda apskritai. Tyrėjų pastebėti rezultatai stebina - vaikai mokosi muzikos jau tada, kai pradeda funkcionuoti jų girdėjimo aparatas. O pakankamai girdėti vaikai moka jau itin anksti, nes klausa sėkmingai vystosi dar motinos įsčiose.
Jau seniai buvo pastebėta, kad nuo pat mažumės vaikai reaguoja į girdimą muziką ir net parodo, kurios melodijos ar intonacija jiems labiau patinka. Jie labai anksti pradeda suvokti kuo skiriasi tam tikra muzika, atlikti nesudėtingas muzikines užduotis ir dar labiau lavinti muzikinį suvokimą.
Iš tiesų ankstyvas muzikinis ugdymas yra labai svarbus, norint padėti vaikui vystytis. Jau seniai buvo įrodyta, kad prenatalinis muzikinis ugdymas tiesiogiai prisideda prie augančio vaisiaus vystymosi, padeda pasiekti aukštesnį intelektą ir teigiamai veikia ankstyvą kūdikio motorinę koordinaciją.
Dar daugiau - tyrimai rodo, jog besimokantis groti kokiu nors instrumentu vaikas drauge gali patobulinti savo matematinius gebėjimus ir netgi akivaizdžiai pagerinti mokymosi rezultatus. Iš tiesų, siekiant, kad vaikas greičiau ir lengviau pasiruoštų mokyklai, muzikinis lavinimas taip pat yra itin svarbus.
Panašus:
- Labai ankstyvas nėštumo testas: Kada atlikti ir ką žinoti?
- Ankstyvas nėštumo testas: kada daryti, kaip veikia ir ką rodo?
- Sužinokite Ankstyvojo Nėštumo Galvos Skausmo Priežastis – Svarbiausi Faktai!
- Top Vasaros Darbeliai Vaikams iš Popieriaus – Kūrybinės Idėjos, Kurios Įkvėps Jūsų Mažylius!
- Padvarių globos namai: pagalba ir rūpestis kiekvienam vaikui