Lietuvos savivaldybių asociacija kartu su partneriais įgyvendina projektą „Vaiko teisių užtikrinimo ir pagalbos vaikui ir jo šeimai stiprinimas Lietuvos savivaldybėse: Ankstyvosios intervencijos modelis“, kurį iš dalies finansuoja Norvegijos finansiniai mechanizmai.
Kiekviena savivaldybė, susipažinusi su rezultatais, rekomendacijomis, galės įsivertinti teikiamų paslaugų apimtis, kokybę, pagalvoti apie tų paslaugų teikimo efektyvumą bei pokyčius.
Kodėl bijome pokyčių?
Gerbiama Aurelija, nepaisant, kad gyvename didžiuliais tempais vienas kitą vejančiais pokyčiais, kiekvienu atveju į juos atsakoma didesniu ar mažesniu pasipriešinimu.
Manau, kad žmonių pasipriešinimą naujovėms lemia tai, kad žmonės pilni nerimo dėl jiems nežinomų dalykų.
Kuo daugiau žmonės žino, tuo labiau tirpsta jų pasipriešinimas naujiems dalykams.
Tyrimas savivaldybėse
Tyrimas, kuriame dalyvauju, atliekamas penkiose savivaldybėse - Alytaus ir Kauno miestų, Alytaus ir Telšių rajonų ir Elektrėnų savivaldybėse.
Jo tikslas - išanalizuoti šiose savivaldybėse teikiamų socialinių paslaugų sunkumų turinčioms šeimoms kokybę ir prieinamumą ir veiksmingumą, nustatyti tiriamų savivaldybių tarpinstitucinio ir tarpsektorinio bendradarbiavimo mechanizmus, pasiūlyti būdus esamai situacijai gerinti.
Tai labai išsamus, platus ir daug apimantis tyrimas.
Baimė mokykloje
Po kelių dienų - Rugsėjo 1-oji.
Būkime atviri, ši šventė lydima ne vien tik džiaugsmų.
Vaikas ateina į mokyklą ir iškart jame sukyla baimė.
Baimę junta ir šeima, išleidžianti vaiką į mokyklą.
Šeimose, kuriose orientuojamasi į griežtą auklėjimą, vaikui atsiranda papildoma baimė, gavus prastesnį įvertinimą.
Išties, dažnai lankausi mokyklose, bendrauju su mokytojais ir ne taip retai išgirstu, kaip mokytojai su nostalgija kalba apie ugdymo sistemą, buvusią prieš kelis dešimtmečius, kai vaikai bijojo mokytojo.
Įsivaizduokite, kaip vaikas turi gyventi?
Jis turi bijoti mamos.
Bijoti mokytojo.
Jis gyvena nuolatinėje baimėje ir kada jis gali parodyti savo gebėjimus?
Taip, vaikas bijo būti nemylimas ir atstumtas.
Laimei, šių dienų mokykloje matau labai daug gerų pokyčių.
Atsiranda demokratinės ir humanistinės mokyklos.
Nors mokykla standartinė, bet didelė dalis mokytojų jau vadovaujasi kitomis nuostatomis.
Tad negąsdinkime vaikų mokykla.
Sakykime, kad tai yra galimybių vieta.
Ir atėjusio vaiko nepradėkime auklėti draudimais: negalima vaikščioti, negalima dairytis pro langą, negalima bėgioti.
Sakykime, čia yra tavo galimybių vieta.
Tu pažiūrėk, kiek daug mokykloje galima.
Dabar turime naujas rekomendacijas, kurios žodžio negalima supratimą truputėlį kitaip formuoja.
Pokalbio metu viena mama prasitarė, kad ji neįsivaizduoja, kas būtų buvę, jei jai augant namuose tėvai būtų radę kamuolį, nes juo galima išdaužti langą.
Visai kitoks poveikis būtų buvęs, jei tėvai vietoj draudimo butų su vaiku susitarę, paaiškindami, kad kamuolys - puikus daiktas, kai su juo žaidžiama kieme.
Ir tuo pačiu su vaiku aptarė, ką galime daryti kambaryje.
Tačiau kai reikia rinktis greitai ar efektyviai, dažniausiai pasirenkame greitai.
Ir paskui patys stebimės; kas čia su tuo mano vaiku, sakyk, nesakęs, vis tiek savo daro.
Suaugęs žmogau, išgirsk, ką tu sakai.
Tėvų susirinkimai
Labai dažnai mokyklos skundžiasi, kad tėvai nenori ateiti į mokyklą.
Manau, turėtume pakeisti tėvų susirinkimo organizavimą.
Nustokime į susirinkimą atėjusiems tėvams sakyti, kad vaikas kažko nepadarė, neparašė, nedalyvavo, nesistengė.
Tegul bent kartą per ketvirtį mokytojas pasirengia pokalbiui draugiška tema ir kartu su tėvais ta tema praveda diskusiją, per kurią tėvai galėtų pasidalinti savo patyrimais.
Taip susikurtų savipagalbos grupė.
Tėvai labai vertina vienas kito patirtis.
Jei vaikai eina į tą pačią klasę, vadinasi, ir problemos panašios.
Tai būtų viena iš galimybių tėvams tobulėti.
Vesti vaiką
Neretai teigiate, kad vaiką norint vesti, reikia žinoti, kur jį vedi.
Daugelis tėvų manosi tai labai gerai darantys.
Ir taip atsiranda terminas: stumiu vaiką.
Tačiau ar tai nėra vėl ta pati baimė, apie kurią anksčiau kalbėjome?
Ir nuvilti tėvus jis bijo.
Gal net tėvai jam ir pasakė: koks tu nedėkingas, kiek mes į tave dedame pastangų, o tu kuo užsiimi.
Ir to rezultatas - po pirmo-antro kurso vaikas išeina iš universiteto ir kurį laiką bijo apie tai tėvams net pasakyti.
Tempia laiką, kol tėvai sužino iš kažkokio kito šaltinio.
Labai didelė tikimybė, kad tuo laiku jaunas žmogus gali įklimpti į alkoholį, narkotikus.
Labai didelė problema - lošimai.
Manau, tėvai su vaikais turėtų vystyti partneriškus santykius.
Organizacija „Gelbėkit vaikus“ atliko labai puikų tyrimą „Jaunas balsas“.
Šio visame pasaulyje atliekamo tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kiek vaikas yra girdimas.
Ir pirmiausia vaiką reikia išgirsti šeimoje.
Išgirskime, ko nori vaiko širdelė.
Tai nereiškia, kad reikia vaikui pataikauti, vykdyti jo kaprizus.
Kai kalbuosi su tėvais, labai dažnai išgirstu jų teiginį, kad jie su vaiku kalbasi.
Tada klausiu, ar jūs priimate vaiko nuomonę?
Ar vaikas ją gali išsakyti?
Įstrigo vienos mamos pasakojimas.
Ji tvirtino, kad vaikas gali išsakyti savo nuomonę.
Tačiau kalbantis labai greitai paaiškėjo, kad mama išsakė savo poziciją, bet kai savo poziciją bandė išsakyti vaikas, mama pasakė: kai čia padėsi šimtą litų, tada buvo litai, va tada savo nuomonę ir išsakysi.
Tuo ir pasibaigė šeimos demokratija.
Tai nereiškia, kad mama, derindamasi su vaiku, vietoj skalbyklės ar viryklės turi pirkti naują kompiuterį.
Yra puiki Maslovo piramidė.
Jos apačioje yra žmogaus fiziologiniai poreikiai.
Didžiosios dalies mūsų žmonių šie poreikiai patenkinami: ir pavalgę, ir apsirengę.
Lyg ir viskas gerai.
Aukščiau prasideda saugumo poreikis.
Vaikas aiškinasi, kiek jis yra saugus, ar jis savo artimiesiems gali pasakyti apie savo nesėkmes, ar bus suprastas.
Dar aukščiau atsiranda meilės ir priklausomybės poreikis.
Ir tas poreikis yra labai reikšmingas: aš priklausau šitai mamai, šitam tėčiui, šitai sesei, šitam broliui, šitai močiutei, šitai šeimai, klasei, miestui, valstybei ir t.t.
Tas identitetas prasideda nuo vaiko santykių su suaugusiuoju.
Ir kai vaikas pasitiki suaugusiuoju, mes turime brandžią asmenybę.
Vaikui lengvai galima daryti įtaką, o suaugusieji vaikui atrodo pakankamai draugiški.
Ir tada pereiname į dar aukštesnę Maslovo piramidės pakopą: vaikas turi atitinkamą savivertę ir gali sakyti: ne, aš su jumis to nedarysiu, ne, aš to alkoholio nevartosiu ir pan.
Ir pačiame piramidės smaigalyje yra saviaktualizacija.
Tai yra žmogaus planai, žinojimas, kaip juos pasiekti, o jų nežinantis gali tai sužinoti iš artimų žmonių.
Jis gali paprašyti pagalbos, pasitarti.
Tačiau tai yra pačiame smaigalyje.
Ir kad vaikas jį pasiektų, mums viską, kas žemiau, reikia duoti.
Stiprinti galias
Yra toks senas anekdotas.
Mokytojas tėvą pasikviečia į mokyklą ir rekomenduoja įvairiems dalykams samdyti korepetitorius, nes vaikas pratai moka ir istoriją, ir chemiją, ir fiziką, ir kalbas, ir kitus dalykus.
Tada tėvas klausia, ar yra dalykas, kurį vaikas gerai mokėtų.
Mokytojas sako: jis gerai moka matematiką.
Šiame anekdote gili tiesa - stiprinti vaiko galias ir ugdyti jo gabumus.
Mes visada esame linkę matyti žmogaus rizikos veiksnius, kas jam nesiseka.
Visą šį pavasarį kartu su organizacija „Gelbėkit vaikus“ važinėjau po Lietuvą, lankiausi darželiuose ir aiškinomės, kaip padėti vaikui valdyti pyktį, kaip formuoti dalykus, kurie padėtų bręsti vaiko asmenybei.
Ir pastebėjau, kad jau darželiuose visi nori labai greito rezultato.
Atėjusiam tėčiui ar mamai skuba pasakyti: jūsų vaikas šiandien spardėsi, neklausė.
Tačiau jei vaikas spardėsi, tu, kaip specialistas, padėk jam, kad jis nesispardytų, o tėvo paklausk, kaip vaikas namuose valdo pyktį.
Mes, suaugusieji, pirmiausia norime vaiką pakeisti.
Partnerystė
Kalbate apie vaiko ir tėvų partnerystę, bet ne taip retoje šeimoje tos partnerystės nėra tarp mamos ir tėčio.
Yra tik buvimas kartu.
Kaip tai atsiliepia vaikui?
Kada mokykla atkreipia dėmesį į vaiką?
Tada, kai vaikas blogai elgiasi.
Kai spardosi, kai neruošia pamokų, kai neateina į mokyklą, kai valkatauja.
Mokykla orientuota į akademinius pasiekimus.
Gal tapdami vis labiau pilietiški, sugebėsime matyti ir nelaimingus vaikus?
Visada, kai mokykla kreipiasi į mane dėl vaiko problemų, pasiteirauju, ar pirma man galima susitikti su to vaiko tėvais.
Nėra blogų vaikų, yra tik netikusios aplinkybės, kurias mes sukuriame savo vaikams ir į kurias įmetame savo vaiką.
O vaikas net nežino tų algoritmų, kaip tose aplinkybėse jam elgtis.
Situacija darželiuose
Sparčiai augančioje Raudondvario gyvenvietėje vieno iš dviejų veikiančių vaikų darželių tėvai sunerimę dėl susidariusios situacijos.
Tėvai tikina, o kai kurie auklėtojai antrina, kad darželyje kuriama itin slogi atmosfera tarp darbuotojų, sąlygota ugdymo įstaigos vadovės.
Dėl susidariusios situacijos antradienio vakarą susirinkę tėvai tikėjosi išgirsti atsakymus ir siūlymus, tačiau direktorės nesulaukė.
Skundą tėvai dėl Raudondvario lopšelio darželio „Riešutėlis“, kuriame ugdomi 112 vaikų pateikė, nes neapsikentė direktorės Janinos Motiejūnės vadovavimo.
„Aš tikrai direktorę gerbiau iki susirinkimo, rytoj jei reikės parašysiu pareiškimą ir išeisiu.
Bet aš netylėsiu.
20 vaikų - 20 kvadratinių metrų grupė.
Kai pasakoma, kad nėra jokių lėšų grupės būklės pagerinimui, ir kai sužinai, kad tvora, trinkelės, įrenginiai kainavo per 30 tūkst.
Pastarosiomis dienomis tėvų rūpestis tik didėja, mat šią savaitę sužinojo, kad nuo kovo 10 dienos darželį palieka viena iš ugdymo įstaigos vadovių, direktorės pavaduotoja Evelina.
Tėvai tikina, kad ji neatlaikė direktorės spaudimo, o savo darbą, tėvų požiūriu, atliko gerai, mat visas ugdymas darželyje sukosi aplink ją.
„Mūsų vienintelis žodis - direktorės turi čia nelikti“, - į darželį atvykusios specialiai Kauno rajono savivaldybės sudarytos komisijos prašė vaikų tėveliai.
Tėvų pateiktuose skunduose Švietimo ir mokslo ministerijai bei Kauno rajono savivaldybės administracijai rašoma apie įstaigos direktorės nesitaikstymą su kitų nuomone, psichologinio spaudimo naudojimą, nepagarbų elgesį su auklėtojomis.
Sulaukęs tėvų reakcijos apie susidariusią padėtį, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas sudarė specialią komisiją, kuri šiuo metu tiria darželio veiklą.
Tėvai komisijai perdavė įrodymus, kad ugdymo įstaigai pirko higienos priemones, kaltino direktorę psichologinio spaudimo naudojimu prieš auklėtojas, netinkamu jos bendravimu su tėvais, personalu.
„Vaikai bijo į tualetą pasiprašyti, kai nuolat keičiasi žmonės.
„Prasideda gamtinių reikalų darymas lovoje ir kiti dalykai.
Šiuo metu, kai vedu ir atsiimu vaiką, aš matau kaip vaikai laiko apsikabinę auklėtojus, tai yra pats geriausias pavyzdys, kokia yra atmosfera grupėje.
Keturis mėnesius vyko vaikų traumavimas, kai prieš tai jau buvo nusistovėjusi tvarka.
Dabar jos vėl išeina, tad vaikai vėl bus traumuojami“, - pasakojo vaiko tėtis.
Jo žodžius patvirtino ir kiti susirinkime dalyvavę tėvai, komisijos nariams pasiteiravus, kiek tėvų yra žinomi atvejai, kai jų vaikai dėl nuolatinės auklėtojų kaitos buvo traumuojami.
Nors pagal Kauno rajono savivaldybės patvirtintą tvarką rinkliavos iš tėvų renkamos negali būti, nebent jos yra savanoriškos ir juridiškai įformintos, tėveliai susirinkime tikino, kad pati direktorė aiškiai tėvams pasakė nupirkti tualetinio popieriaus: „Nes pirštu auklėtojos nevalys ir viskas.
Nes vaikas ne vieną, o penkis lapelius atsiplėšia“, - direktorę citavo susirūpinę raudondvariečiai.
Nors tėvai pripažino, kad tualetinį popierių visais laikais darželyje reikėjo pirkti, tai nėra pagrindinė problema.
Tėvai tikina, kad buvo priversti sumokėti darželyje dirbančiam darbuotojui asmeniškai, kad jų grupėje per savaitgalį būtų pakeista grindų danga.
Tėvai pasakojo, kad turėjo ne tik užmokėti, bet ir kilnoti baldus, mat to paprašė grupės auklėtoja, gavusi direktorės nurodymą.
Komisija jau nustatė, kad darželyje dirbo asmenys be pedagoginio išsilavinimo, o į tėvų tarybą išrinkti nauji atstovai buvo paskirti pažeidžiant taisykles.
Teigiama, kad ne vienos įstaigos grupėje buvo nustatyta rinkliava, kuri nebuvo registruojama pagal dokumentus.
Kaip anksčiau naujienų portalui 15min.lt teigė apie kaltinimus ir pateiktus skundus išgirdusi mokyklos direktorė, esą tai vykdomas kelių darželyje dirbančių auklėtojų sąmokslas.
„Stengiausi juos suprasti, kai reikia, duoti leidimus kelioms valandoms susikeisti ir išvykti, kur reikia.
O dabar taip atsidėkojama.
Išvadina despote.
Kas mėnesį vyksta metodinis susirinkimas - niekad jokių skundų nebūta.
Kodėl iki šiol aš nesulaukiau jokio skundo?
Esu kalta tik dėl to, kad įvyko nesusišnekėjimas, kad kažkas liko įskaudintas.
Štai Evelina Mačionytė, mano pavaduotoja, atvyko iš kito rajono, dirba dvejose pareigose ir nesiskundžia.
J.Motiejūnė darželio direktorės pareigas užėmė 2014-ųjų rudenį, kai laimėjo skelbtą konkursą.
Panašus:
- Šokiruojančios Priežastys, Kodėl Gali Gimti Anksčiau Nei Tikėtasi!
- Kaip Ankstinti Kūdikio Miegą Naktį: Efektyvūs Patarimai Tėvams Ramiai Naktiai
- Darbuotojo Grįžimas iš Vaiko Priežiūros Atostogų Anksčiau – Svarbiausi Teisiniai Patarimai Lietuvoje
- Atskleiskite Kūdikio Temperamentą: Psichologijos Paslaptys ir Efektyvūs Auklėjimo Patarimai
- Nijolė Kepenienė – Vaikų Literatūros Ikona, Kurios Knygos Pavergia Širdis!