Antakalnis - Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Neries krante, į šiaurės rytus nuo miesto centro, aukščiau Vilnios žiočių. Jis ribojasi su Verkių, Žirmūnų, Senamiesčio, Rasų, Naujosios Vilnios seniūnijomis ir tęsiasi iki miesto ribos link Nemenčinės. Antakalnis turi seniūnijos statusą.
Antakalnio Seniūnijos Apžvalga
Antakalnio seniūnija yra viena didžiausių Vilniaus miesto seniūnijų. Į seniūniją įeina Antakalnis, Valakampiai, Turniškės, Antaviliai, Dvarčionys, Kalnai, Veržuva, Pylimėliai, Kairėnai, Aukštagiris, Smėlynė, Pupojai ir kitos vietovės. Seniūnijos teritorijoje yra 64 gatvės. Viena iš pagrindinių - centrinė Antakalnio gatvė, kurioje yra įsikūrę dauguma prekybinės ir komercinės paskirties objektų.
Antakalnio seniūnija yra antra pagal teritorijos dydį tarp kitų Vilniaus miesto seniūnijų. Seniūnijos plotas 77,2 km² arba 19,3% visos Vilniaus teritorijos.
Gyventojų Skaičius
Gyventojų skaičius Antakalnyje - 38940 (2011 m.).
Antakalnio Istorija
Antakalnio pavadinimas yra lietuviškos kilmės. Jis kilęs nuo seno priešdėlio „anta“ (dabar „ant“) plius „kalnas“.
Antakalnis, net iki XIX a. pabaigos buvęs priemiestis, yra vienas seniausių Vilniaus rajonų, susiformavęs jau XV a. Nuo senų laikų per Antakalnį ėjo svarbus traktas, vedantis link šiaurinių valstybės sienų. Šiuo keliu žygiavo daugelis kariuomenių. 1956 m. Kalnų parke archeologai atrado XIV-XV a. sodybvietę. Antakalnyje kūrėsi turtingesni gyventojai, kilo ištaigingi gyvenamieji namai, kulto pastatai. Ypač gražiais ir jaukiais dvareliais bei ramiu gyvenimu Antakalnis garsėjo XVIII - XIX amžiuje.
Antakalnis tapo pirmuoju dideliu gyvenamuoju rajonu. Nuo 1960 m. čia pradėti kompleksiškai statyti nauji daugiabučiai namai. Dauguma jų išsirikiavo abipus Antakalnio gatvės - centrinės rajono ašies. 1960 m. Antakalnyje buvo pastatytas didingas dabartinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos pastatas (archit. Levas Kazarinskis). 2012 m. buvo baigtas statyti originalios architektūros Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras arba Vilniaus universiteto biblioteka (archit.
Transportas
Nors Antakalnis yra Vilniaus miesto pakraštyje, tačiau per jį nutiesti septyni troleibusų (2, 3, 4, 10, 11, 14 ir 19) ir 8 autobusų maršrutai, užtikrinantys labai gerą susisiekimą viešuoju transportu, žinoma, neproblematiškas judėjimas ir nuosavu automobiliu.
Kultūros Paveldas ir Architektūra
XX a. Antakalnis žymus savo architektūra. Vienas žymiausių šios vietovės meno kūrinių yra valstybinės reikšmės architektūros paminklas - barokinė, gausiai dekoruota lipdiniais Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia (1668 m. pradėta statyti pagal archit. J. Zaoro projektą; vėliau darbams vadovavo archit. G. B. Frediani, skulpt. G. P. Perti, G. M. Gali). Bažnyčios fundatorius ir sumanytojas LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. Šalia yra Laterano kanauninkų vienuolynas. Tai vertingas XVII a. baroko architektūros ir skulptūros sintezės pavyzdys.
2024 m. šalia Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios atstatyta ir pašventinta istorinė Viešpaties Jėzaus koplyčia.
Antakalnyje yra rūmų, priklausiusių garsioms giminėms. Beveik vienu metu pastatyti žymių žemvaldžių, ilgą laiką tarpusavyje nesutarusių - Sapiegų ir Sluškų - rūmai. Antakalnio pradžioje, ant Neries kranto, stovi didingi, manierizmo stiliaus Sluškų rūmai, pastatyti apie 1700 m. Rūmus projektavo italų architektas ir skulptorius Pjetras Perti. Tuo metu rūmai priklausė Polocko vaivadai Dominykui Mykolui Sluškai. Vėliau juos valdė Potockiai, Puzinai, pijorai, Mykolas Kleopas Oginskis, pirklys D. Zaikovskis. 1831 m. carinė vyriausybė buvo pritaikiusi juos karinei tvirtovei (čia veikė kareivinės, amunicijos sandėliai, lazaretas). 1872-1940 m. rūmai naudoti kaip kalėjimas.
Kiek toliau stovėjo neišlikę rokokiniai Pliaterių rūmai, kurių vidus ir parkas buvo sutvarkyti tuo metu madingu „kinišku“ stiliumi. XIX a. pr. šiuose rūmuose veikė restoranas „Kinija“. Dabar šioje vietoje 1826 m. statytuose rūmuose įsikūrusi Danijos karalystės ambasada.
Tarp Šv. Petro ir Povilo bažnyčios ir Antakalnio kapinių plyti didelis netaisyklingas sklypas su senoviniais Sapiegų rūmais. Rūmai buvo pastatyti 1689-1692 metais. Šiuos rūmus projektavo tas pats architektas Pjetras Perti. Šie rūmai ir parkas yra vienintelis Lietuvoje išlikęs iki šių dienų baroko laikotarpio didikų užmiesčio rūmų ir parko ansamblis, išsaugojęs daugelį svarbiausių elementų. 2012 m.
Į šiaurę nuo Sapiegų rūmų, buvusiose Sapiegų valdose, yra Išganytojo (Viešpaties Jėzaus) arba Trinitorių bažnyčia ir greta išlikę XVII a. pab. - XVIII a.
Unikalūs neobarokinio stiliaus Vileišių rūmai, pastatyti 1904-1906 m. Projekto autorius - inžinierius Augustas Kleinas, statybą prižiūrėjo pats inžinierius Petras Vileišis. Šis pastatas yra vienas pirmųjų betoninių statinių Vilniuje. Ansamblis yra išlaikęs pirminę eksterjero ir interjero architektūrą bei dekorą ir įrašytas į vietinės reikšmės architektūros paminklų sąrašą. 1907 m. šiuose rūmuose buvo surengta pirmoji lietuvių dailės paroda, 1932-1938 m. veikė Jono Basanavičiaus iniciatyva įsteigta Lietuvių mokslo draugija, o 1930-1931 m. - lietuvių švietimo draugija „Rytas“. Kaip teigiama, tai yra pirmoji lietuvių tautinio judėjimo rezidencija Vilniuje, tai ne tik gražūs pastatai, bet ir atminties vieta, simbolinis kompleksas, kurį reikia pažinti ir suprasti. Yra žmonių, manančių, kad čia galėjo būti paslėptas, o gal yra iki šiol, Lietuvos nepriklausomybės aktas.
Dabar čia įsikūręs Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.
Lankytinos Vietos ir Gamta
Antakalnio paviršius kalvotas, apsuptas pušynų, miškų ir parkų, jo teritorijoje - keturi ežerai (Baldžio, Antavilių, Tapelio, Juodžio). Viename iš Neries pakrantės paplūdimių yra įspūdinga Valakampių atodanga, driekiasi Antakalnio-Sapieginės kalvos. 2009 m. buvo įsteigtas Antakalnio valstybinis kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas apie 67 ha. Draustinio tikslas - išsaugoti Sapieginės atragį su eglynų ir plačialapių miškų bendrijų kompleksais.
Verta aplankyti Sapiegų parką, įveistą XVII-XVIII a. pradžioje prie reprezentacinių rūmų. Šis parkas, išsaugojęs barokinio komponavimo bruožus Vilniuje yra vienintelis. Parkas buvo aptvertas aukšta mūrine tvora su nišomis skulptūroms. Buvę įrengti treji vartai. Parke daugiausia auga vietinių rūšių medžiai ir krūmai. Čia ošia mažalapė, 1,25 cm skermens liepa, kuri laikoma storiausia mieste.
Antakalnio pietuose, prie Vilnios, yra aukštos kalvos, seniau vadintos Altarijos kalvomis, kur dabar yra Kalnų parkas. Verta pamatyti ir seną gluosnį, esantį prie Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės. Galima nusileisti į 1924 - 1926 metais pastatytus, dabar apleistus gynybinius bunkerius (Šilo g.) po Sapieginės kalnu, kur dabar įsikūrę šikšnosparniai.
Antakalnyje verta apsilankyti Šv. Faustinos (Helenos Kowalskos) namelyje (V. Grybo g. 1999 m. Sapiegos ligoninės parke (Antakalnio g. 17) pastatytas paminklas Černobylio atominės elektrinės avarijos aukoms atminti „Černobylio motina“ (skulpt. Lionginas Virbickas). 2000 m. Antakalnio klinikų sodelyje (Antakalnio g. 57) atidengta dekoratyvinė skulptūra „Motinystė“ (skulpt. Leonas Žuklys). 1967 m. Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės (buv. Respublikinės ligoninės kieme) atidengta skulptūra „Moteris“ (skulpt.
Galima taip pat pasivaikščioti po XIX a. pirmojoje pusėje įsteigtas Antakalnio kapines, kuriose palaidoti kariai, žymūs Lietuvos menininkai, mokslininkai, politikai. Palei saulės ir M. K. Paco gatves yra Saulės kapinės. Nustatyti tikslią kapinių įkūrimo datą yra sudėtinga, nes kapinių dokumentų nerasta. Manoma, kad jose pradėta laidoti jau nuo XVIII a. pr., maro metu. Iki 1945 m. kapinės priklausė Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiai. XIX a. pirmoje pusėje čia laidojo Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojus. Vėliau laidojo žmones, mirusius Antakalnio karo ligoninėje (iki Antakalnio kapinių atidarymo). XX a. pradžioje kapinėse laidojami įvairių luomų atstovai. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 m., taip pavadintos pagal greta esančią gatvę.
Žymūs žmonės
2008 m. Aleksandras Čyras - inžinierius statybininkas (∆ prie Vilniaus Gedimino technikos universiteto centrinių rūmų, Saulėtekio al. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis - dailininkas, kompozitorius (∆ prie Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, T. Kosciuškos g. Jonas Paulius II - popiežius (∆ Apaštališkosios nunciatūros kieme, T. Kosciuškos g. Normundas Valteris - vyr. leitenantas (∆ Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kieme, Šilo g. gydytojui pediatrui Petrui Baubliui (Šilo g. fizikui, akademikui, prof. Povilui Brazdžiūnui (B. Sruogos g. poetui Vytautui Aleksandrui Cinauskui (Meškeriotojų g. inžinieriui statybininkui Aleksandrui Čyrui (Karių kapų g. ekologui Kaziui Ėringiui (Nemenčinės pl. poetui Antanui Jonynui (Antakalnio g. fizikui teoretikui Adolfui Juciui (Karių kapų g. gydytojui higienistui Vladui Kvikliui (Šilo g. literatūrologui Jurgiui Lebedžiui (Tverečiaus g. kalbininkui Antanui Lyberiui (Antakalnio g. poetui Antanui Miškiniui (Antakalnio g. operos solistui Virgilijui Kęstučiui Noreikai (Šilo g. kalbininkui Juozui Pikčilingiui (Antakalnio g. keliautojui, antropologui Antanui Poškai (Smėlio g. bibliotekininkui Pranui Razmukui (Antakalnio g. dailininkui Piotrui Sergijevičiui (Antakalnio g. matema...
Panašus:
- Atskleista Antakalnio Demografijos Paslaptis: Vaikai Ir Šeimos Augančiame Mieste!
- Kaip "Globos Namų" Gyventojai Sėkmingai Integruojasi Į Socialinį Gyvenimą – Atraskite Įkvepiančias Istorijas!
- Kaip Įveikti Gyventojų Apatiją Globalizacijos Epochoje: Atraskite Veiksmingus Sprendimus!
- Vaikiškos dainelės su žodžiais: linksmos ir edukacinės
- Šilčiausi Sveikinimai Mokytojai Gimimo Dienos Proga – Nuoširdžiausi Linkėjimai Ir Įkvepiantys Žodžiai