Ilgalaikės socialinės globos įstaigose gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės Lietuvoje sudaro vieną iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių. Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Socialinio darbo katedros lektorė dr. U. L. Orlova atliko tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kas vyresnio amžiaus žmonėms suteikia laimės.
Gyvenimo Kokybę Lemiantys Veiksniai
Atlikusi tyrimą, mokslininkė išskyrė septynis gyvenimo kokybę globos įstaigoje nurodančius veiksnius:
- Savarankiškų sprendimų priėmimas
- Gyvybingų ryšių puoselėjimas
- Reikšmingų momentų atkūrimas
- Vitališkumo išlaikymas
- Dalyvavimas pagalbos procese
- Netikėtas asmens sąlytis su nežinia
- Nematomi sprendimai, užtikrinantys socialinės globos procesą
Svarbiausi Aspektai Vyresnio Amžiaus Žmonėms
Anot dr. U. L. Orlovos, vyresnio amžiaus žmonėms, gyvenantiems ilgalaikės socialinės globos įstaigose, svarbiausia yra gebėjimas priimti pagalbą ir savarankiškumas. Tai galėjimas būti savarankiškiems, stipriems bei gražiems, galėjimas turėti ir išlaikyti ryšius, priimti pagalbą.
Fizinis aktyvumas senatvėje slopsta. „Žmonės jaunystėje gali įkopti į kalną, vėliau dviračiu nuvažiuoti iki bažnytėlės, nueiti iki savo tvartelio, apsikuopti virtuvėlėje, paskiau - tik atsikelti iš lovos.
Kitas itin reikšmingas aspektas - tai galimybė puoselėti ryšius. „Kai žmogus papuola į senelių namus, akivaizdu, kad aplinkiniai jį vertina kaip nebesugebantį savarankiškai gyventi. Vieni į pagalbos procesą įsijungia, kiti jį visiškai ignoruoja. Kaip manote, kurie laimingesni?
Dr. U. L. Orlova atkreipė dėmesį, jog gyventojai, patyrę skurdą bei neturintys išsilavinimo, sunkiau priima pagalbą, dažniau vengia dalyvauti institucijos gyvenime. „Jiems atrodo, kad nieko negalima pakeisti. Yra, kaip yra.
Klausydamasi pagyvenusių žmonių istorijų ir analizuodama interviu įrašus, mokslininkė suprato, kad jiems, nors apie tai kalbėti ir vengiama, aktualūs dar du dalykai. Tai mirtis ir socialinės globos kaip paslaugos (ne)suvokimas.
„Panašu, kad tie, kurie moka apie mirtį pajuokauti, yra laimingesni. Tačiau taip nutinka retai. Seni žmonės dažniausiai mirtį ignoruoja, nors ji senelių namuose praktiškai yra kasdienybė“, - pasakoja dr. U. L. Orlova.
Integracijos Iššūkiai
Tapimas socialiai globotinu kiekvienam vyresnio amžiaus žmogui reiškia pasikeitimą. Asmuo iš savo aplinkos perkeliamas į vietą, kurioje reikia gyventi pagal tam tikras taisykles, daryti tai, ką daro visi, priprasti prie kambario draugų ir kaimynų.
„Lietuva išgyveno sovietmetį. Vieni buvo ištremti, kiti padarę sovietinę karjerą, treti - niekur nesikišo. Ir senatvėje visi šie žmonės turi gyventi drauge“, - teigia mokslininkė.
Priežastys, Kodėl Žmonės Atsiduria Globos Įstaigose
Esti keturios pagrindinės priežastys, kodėl vyresnio amžiaus žmonės atsiduria ilgalaikės socialinės globos įstaigose.
- Asmenys patys nusprendžia keliauti į senelių namus. Pasak dr. U. L. Orlovos, tokie žmonės labai greitai ir noriai integruojasi.
- Tokį sprendimą, negalėdami jais tinkamai pasirūpinti, priima senolių artimieji.
- Trečia priežastis - socialinių darbuotojų iniciatyva. Jie pasirūpina, kad vieniši ir savarankiškai gyventi nebesugebantys asmenys galėtų apsistoti socialinės globos įstaigoje.
Socialinės globos įstaigos vis dar traktuojamos gan neigiamai. „Ta karta tikrai žino, ką reiškia tokie žodžiai kaip „ubagynas“ ir špitolė. Senelių namai paversta tokia siaubo vieta, į kurią patenka visiški nelaimėliai, socialiniai lūzeriai ir panašūs žmonės. Jie to nenori, nes gėda. Gėda ir vaikams“, - situaciją apibūdina dr. U. L.
Apgyvendinat senolį globos įstaigoje, galima manyti, kad jam toje vietoje bus geriau - jis bus aprengtas, pamaitintas, vyks kultūriniai renginiai, profesionali medicininė priežiūra visuomet prieinama, gausu įvairiausių kitų užsiėmimų, dirba jauni ir atsidavę darbuotojai.
Tačiau dalis žmonių tokį sprendimą vertina kaip negarbingą naštos nusikratymą. „Šios įstaigos susijusios su socialine vienatve. Jei į jas patenki, vadinasi, esi neturtingas. Ir nebūtinai pinigais. Tai labiau dvasinė kategorija.
Dr. U. L. Orlova tvirtai tiki, kad laisvė yra prigimtinė vertybė, todėl žmogaus ir jo šeimos sprendimas, kad ir koks jis bebūtų, turi būti gerbiamas. Jei artimieji turi finansinių, emocinių ir psichologinių išteklių iki pat mirties slaugyti žmogų namuose, idealu. Tačiau ne visi būtinai privalo savo būstą paversti slaugos ligonine.
Mokslininkė pasakojo, kad viena šeima, gėdydamasi seną moterį atiduoti į senelių namus, laikydavo ją uždarytą kambaryje, neleisdavo būti bendrose erdvėse, bendrauti su namiškiais.
„Ne to reikėtų gėdytis. Svarbu, kad seni žmonės kuo ilgiau savarankiškai gyventų savo namuose. Galėjimas būti laisvu, savimi ir su artimaisiais yra vertybė.
Dr. U. L. Orlova yra savanoriškos pagalbos senelių namams iniciatyvos „Senučiukai“ idėjos autorė ir moderatorė.
žymės: #Globos
Panašus:
- Marijampolės gyvūnų globos namai: Padėkite beglobiams gyvūnams!
- Ylakių senelių globos namai: kainos, atsiliepimai, kontaktai
- Utenos gyvūnų globos namai: rekvizitai, kontaktai ir kaip galite padėti
- Neįtikėtinos dainelės vaikams su judesiais – smagus ir aktyvus laikas su mažaisiais!
- Vaiko auklės valandinė kaina Lietuvoje – kiek mokėti ir nuo ko priklauso?