Vilnius yra vienas sparčiausiai augančių miestų Baltijos šalių regione. Gražėja ir auga ne tik centras, bet ir kiti Vilniaus rajonai - Verkiai, Antakalnis, Lazdynai ar Pilaitė. Smagu, kad ir į toliau nuo centro įsikūrusius rajonus atsikrausto vis daugiau žmonių, kurie kuria gyvą ir jauną miestą.
Vilniaus Gyventojų Augimas Ir Rajonų Ypatumai
Labiausiai „išaugęs“ Vilniaus rajonas - Verkiai. Jame per 2016 metus savo gyvenamąją vietą deklaravo 1 655 gyventojai. Kiti labiausiai augantys sostinės rajonai - Naujoji Vilnia, Pašilaičiai, Antakalnis. Šiuo metu Vilniuje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau kaip pusė milijono gyventojų - 574 tūkst. Vadinasi, yra dar daugiau nei 48 tūkst. gyventojų, kurie savo gyvenamąją vietą deklaravę kituose miestuose, nors faktiškai gyvena Vilniuje.
Jeigu visi šie gyventojai gyvenamąją vietą deklaruotų Vilniuje, į miesto biudžetą per metus įplauktų apie 17 mln. eurų.
Geodemografinis Segmentavimas: Vilniečių Gyvensenos Atspindžiai
Darbo autorė R. Povilaitytė aiškino savo darbe vykdžiusi geodemografinį segmentavimą, kuris iš esmės yra smulkių teritorijų klasifikavimas į kategorijas, atsižvelgiant į gyventojų demografinius, socialinius, ekonominius, gyvenimo būdo ir vartojimo rodiklius. Vilniaus gyventojus ji suskirstė į 9 segmentus, kuriems buvo suteikti kodiniai miestiečių gyvenseną atspindintys pavadinimai: jauni ir veržlūs, individualistai, tušti lizdai, karjeros link, jaunos šeimos, daugiatautė kaimynystė, vidurinioji darbininkų klasė, viduriniosios klasės šeimos ir klestintis šeimų priemiesčiai.
Tyrimas parodė, kad Senamiestyje daugiausia gyvena jauni ir vežlūs asmenys, taip pat dalyje Žvėryno ir Šnipiškių mikrorajonų. Individualistai - Naujamiestyje, Vilkpėdėje, taip pat dalyje Žirmūnų ir Baltupių mikrorajonų. Ko gero, viena didesnių grupių - tuščių lizdų. Tai - Justiniškių, Viršuliškių, Karoliniškių, Lazdynų, Šeškinės ir Fabijoniškių teritorijos.
Tyrimo autorė aiškino, kad galima teigti, kad į šią grupę patenkančios teritorijos yra senstančios, ir nors šiuose kvartaluose šeimų, gyvenančių su vaikais, dalis yra viena mažiausių savivaldybėje, bet moterų dalis, kurios neturi vaikų, taip pat yra tarp mažiausių. „Todėl, tikėtina, jog šiuose kvartaluose lieka gyventi vyresnio amžiaus tėvai, o jų vaikai išsikelia gyventi kitur - palieka tuščius lizdus“, - sakė ji.
Kalbant apie segmentą, kuris pavadintas „karjeros link“, čia žemėlapis susiskaldo į mažesnes teritorijas. Tarp jų galima aiškiausiai matyti Žvėryno, Fabijoniškių mikrorajonus. Jaunos šeimos daugiausia įsikūrusios Pilaitės mikrorajone, o daugiatautė kaimynystė - Naujojoje Vilnioje. Kalbant apie vidurinają darbininkų klasę - ji taip pat daugiausia sukasi aplink Naująją Vilnią nei Naujininkus. Ten pat daugiausia įsikūrusios ir viduriniosios klasės šeimos, taip pat jos išsibarsčiusios miesto ribų pakraščiuose.
Pati autorė sako, kad 1 - 4 segmentai yra arčiau centro ir čia vyrauja daugiau išsilavinusių, aukštesnes pareigas užimančių asmenų, o link centro mažėja namų ūkių su vaikais, būsto vertė didėja. „Galima būtų teigti, jog tokią diferenciaciją sukelia ekonominės galimybės įsigyti būstą, tačiau išimtis yra 9 sociomorfotopas, kuris išsidėstęs daugiausia šiauriniuose miesto pakraščiuose. Šiame sociomorfotope vyrauja jaunos, pasiturinčios šeimos, kurioms, galimai, yra svarbu turėti nuosavą, didesnį būstą, nei sugebėtų įsigyti miesto centrinėje dalyje, bet tuo pačiu galbūt yra svarbu vaikus auginti žalioje, švarioje ir ramioje aplinkoje“, - svarstė ji.
Visgi, kaip teigė, Pietinėje miesto dalyje yra susitelkę mažiau išsilavinę, žemesnes pozicijas profesinėje veikloje užimantys asmenys.
Ekonomisto Įžvalgos: Miesto Zonos Ir Šeimų Iššūkiai
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas kalbėjo, kad bendrai Vilniaus miestą galima padalinti į tris zonas: Vilniaus centrą ir aplink jį išdygusius naujų namų kvartalus, pusžiedį sovietinių daugiabučių teritorijos ir miesto priemiesčius. „Po Nepriklausomybės atgavimo jauni pasiturintys žmonės labiau kėlėsi į miesto periferiją, bet, pastaruoju metu, išaugus pasiūlai, žmonės daugiau keliasi į centrinę miesto dalį. Ypač aktualus čia pasidarė ir tam įtakos turėjo spūsčių klausimas, kai iš rajono įvažiuoti į miestą žmonės kamčiuose stovi ilgiau nei pačiame mieste. Lenkijoje taip buvo prieš 30 metų“, - kalbėjo ekonomistas ir tikino, kad šeimos su vaikais, kurie gyvena priemiesčiuose, šiuo metu yra atsidūrę tarp kūjo ir priekalo.
„Jie nori daugiau vietos, daugiau gamtos, bet spūstys - didžiulės. Nėra darželių, mokyklų“, - sakė Ž. Mauricas. Jis bendrai svarstė, kad tuose miesto rajonuose, kuriuose infrastruktūra - prasta, susisiekimas - nepatogus, o namai - statyti seniai, ateityje daugiau kursis žemų pajamų gyventojai, o teritorijos praras savo potencialą, nes mažės ir siūlomų paslaugų.
„Nenoriu įvardyti tų rajonų“, - teigė Ž. Mauricas ir net aiškino, kad tokiuose vietose, nors Vilniuje NT kainų lygis ir didės, bus stebimas NT kainų mažėjimas. Į centrą gyventojai, anot jo, taip pat taip sparčiai nebesikraustys, nes jis, kaip teigė, ne guminis. Gyventojai grįš į priemiesčius. „Reikia kalbėti, kaip valdyti Vilniaus plėtrą. Priemiesčiai bus pagrindinis augimo šaltinis, nes didžioji dalis centro jau užstatyta. Priemiesčiuose reikia kurti mini bendruomenes, mini miestelius, kad jie turėtų pilną savo infrastruktūrą ir gyventojams net nereikėtų važiuoti į miesto centrą“, - svarstė jis.
Nacionalinė Konferencija "Auginu Lietuvą": Demografija Ir Emocinė Sveikata
Praėjusį penktadienį LR Prezidentūroje pirmą kartą Lietuvoje įvyko iš esmės demografijos problemas ir emocinės sveikatos iššūkius nagrinėjanti nacionalinė „Auginu Lietuvą“ konferencija, skirta šeimoms, ekspertams ir institucijoms. Joje ekspertai ir tėvai kėlė klausimus, diskutavo ir bandė rasti bent preliminarius atsakymus dėl Lietuvą ištikusios demografinės krizės, galimas to priežastis ir išeities taškus. Taip pat konferencijos dalyviai kalbėjosi apie tai, kiek šalies demografijai svarbūs žmogaus emociniai svertai.
„Valstybė turi padėti kiekvienam tėčiui, mamai ir kiekvienam vaikui. Mes visi turime stengtis, kad nesvarbu kokioje šeimoje - labiau ar mažiau pasiturinčioje - būtų gimęs vaikas, tai neturėtų įtakos jo ateities pasiekimams. Skatinkime save ir kitus augti laimingais žmonėmis. Auginkime Lietuvą kartu“, - sako konferencijos ir nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ globėja pirmoji ponia Diana Nausėdienė.
Vaikai Ir Vargai Ar Karjera Ir Pinigai?
Anot šią konferenciją organizavusios A. Speičytės-Radzevičienės, šalies demografinei situacijai pranokus pačius blogiausius scenarijus, svarbu kalbėtis apie gimstamumo krizės priežastis, galimus išeities taškus ir kaip išsaugoti bei neišbarstyti to, ką turime.
„Jei norime siekti pokyčio ir gelbėti šalies demografiją, reikia garsiai kalbėti apie sąlygas, leidžiančias suderinti šeimą su profesine veikla ir asmeniniais saviraiškos poreikiais ir reikalauti, kad šeimos auginančios vaikus neturėtų kovoti su skurdu ir išsemtomis finansinėmis galimybėmis. Privalome diskutuoti apie adekvačią šeimos politiką, lygių santykių tarp lyčių skatinimą, šeimos bei visuomenės palaikymą ir visiems drauge ieškoti atsakymų į svarbiausią klausimą - ką galime pakeisti, kad gyventojai Lietuvoje norėtų kurti šeimas, auginti Lietuvą ir susilaukti vaikų“, - sako A. Speičytė-Radzevičienė.
Tėvai Ieško Balanso
Keturis vaikus auginantis tėtis Mindaugas Žiupsnis į tėvystės atostogas išėjo gimus trečiam vaikui. Jis pabrėžia, kaip svarbu garsiai kalbėtis apie šeimos gerovę bei galimybes ją kurti geriausiomis sąlygomis.
„Gimus trečiam vaikui nusprendžiau pats išeiti tėvystės atostogų. Juk vaikai - abiejų tėvų atsakomybė. Nors, neslėpsiu, sulaukiau įvairių reakcijų iš aplinkinių. Pavyzdžiui, kartu su vaiku atsigulus į ligoninę sulaukiau nemalonių komentarų, neva esu „supertėvelis“. Mūsų visuomenėje priimta, kad moteris turi aukoti savo karjerą, auginti vaikus ir rūpintis šeima. Būtent dėl tokių įsisenėjusių įsitikinimų ir neigiamų reakcijų į rūpinimąsi vaiku reikia kalbėti garsiai apie lygius lyčių santykius šeimoje“, - mintimis dalijasi M. Žiupsnis.
Pasak Astos, užklupus sunkumams šeimoje svarbu žinoti, kur gali kreiptis ir ieškoti pagalbos.„Be demografijos ir tėvystės temų, svarbu kalbėti ir apie bendruomenių, valstybės vaidmenį bei pagalbą šeimoms emociniame lygmenyje. Emocinė sveikata gali lemti žmogaus pasirinkimą auginti vaikus. Rūpinantis mažyliais prireikia daug kantrybės ir šaltų nervų - ne kiekvienas pasiryžta šiam gyvenimo iššūkiui. Kalbant apie emocinę pagalbą, paskiruose informacijos šaltiniuose jos, atrodo, lyg turėtų užtekti. Vis didėjančią emocinės pagalbos problemą spręsti imasi nevyriausybinės organizacijos, savivaldybės įstaigos, valstybės institucijos. Tačiau kalbant apie pagalbą „čia ir dabar“ - taip greitai jos nerasime. Reikia gerai pamąstyti, o paskui ir paieškoti kas teikia tikslinę pagalbą konkrečiai problemai spręsti ir kur kreiptis. Turime kurti tokią gerovės valstybę, kuri įsipareigotų kiekvienai šeimai garantuoti orų gyvenimą“, - teigia A. Speičytė-Radzevičienė.
Pasak jos, dėl to privalome ne tik garsiai kalbėti apie tėvystės iššūkius bei emocinę sveikatą, bet ir pasitelkdami įvairiausius praktinius įrankius edukuoti tėvus ir padėti jiems šioje svarbioje misijoje. Vienas tokių praktinių įrankių, kuriame tėvai ir specialistai gali vienoje vietoje rasti patikimą, mokslų grįsta informaciją - nacionalinės iniciatyvos „Auginu Lietuvą“ sukurta nuotolinė, edukacinė platforma tokiu pačiu pavadinimu.
Platformos turinio plėtojimas, šeimų ir medicinos darbuotojų informavimas, įgalinimas bei įtraukimas vykdomas per Aktyvių piliečių fondą (APF). Projektą „Nuotolinės mokymo priemonės neišnešiotų naujagimių prevencijai sukūrimas“ iš dalies finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansų mechanizmai. Paramos vertė siekia 144 tūkst.
Panašus:
- Vaikų Antakalnio Poliklinika: Kaip Užsiregistruoti ir Gauti Pagalbą?
- Antakalnio ligoninės vaikų priėmimo skyrius: viskas, ką reikia žinoti
- Šokiruojanti Antakalnio Vaikų Psichiatrijos Ligoninės Istorija ir Jos Paslaptinga Dabartis
- VšĮ "Vaikų ateitis": parama, projektai ir veikla vaikams
- Stasys Povilaitis: Nežinoma Gimimo Vieta, Įkvepiantis Gyvenimas ir Kūrybos Kelias