Įvairių tyrimų duomenys rodo, kad jaunesniųjų moksleivių asmenybės vystymuisi sėkmingi santykiai su bendraamžiais yra ypač svarbūs.
Pagal šių santykių sėkmingumą galima spręsti apie vaiko dezadaptaciją, jo asmenybės disharmoniją.
Šio tyrimo tikslas - panagrinėti jaunesniojo mokyklinio amžiaus moksleivių vidinės darnos ir santykių su bendraamžiais sąsajas.
Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų populiarumo tarp bendraamžių ir vidinės darnos tarpusavio ryšį;
- Palyginti moksleivių, turinčių skirtingą vidinės darnos lygį sociometrinį statusą ir populiarumą tarp bendraamžių.
Metodika
Tiriamieji. Tyrime dalyvavo 1040 Vilniaus m., Vilniaus r., Klaipėdos ir Birštono m. trečių (610, iš jų 304 berniukai, 306 mergaitės) ir ketvirtų (430, iš jų 211 berniukų, 219 mergaičių) klasių moksleivių (iš viso tyrime dalyvavo moksleiviai iš 10 mokyklų). Tiriamųjų amžiaus vidurkis-9,5 metų.
Tyrimo eiga Tyrimas buvo atliekamas klasėje grupinio eksperimento būdu - iš karto su visais klasės mokiniais.
Prieš atliekant tyrimą buvo gautas tėvų sutikimas, kad jų vaikas dalyvautų tyrime.
Rezultatai
Siekiant nustatyti vidinės darnos ir moksleivių socialinės kompetencijos (sociometrinio statuso, populiarumo tarp bendraamžių) tarpusavio ryšį, buvo atlikta koreliacinė analizė, taikant Pearsono koreliacijos koeficientą.
Koreliacinės analizės rezultatai pateikti 1 lentelėje.
Iš 1 lentelės duomenų matyti, kad jaunesniųjų moksleivių vidinė darna yra labiausiai susijusi su jų populiarumu tarp bendraamžių (r = 0,14, p = 0,0001), o ne su sociometriniu statusu.
Moksleivio populiarumas tarp bendraamžių yra susijęs su jo pasitikėjimu aplinka (r = 0,137,p = 0,0001) bei aplinkos reikalavimų priėmimu (r = 0,186, p = 0,0001).
Pasitikėjimas savimi ir susidomėjimas gyvenimu bei santykiais su bendraamžiais yra mažai susiję.
Rezultatai rodo, kad neigiamas sociometrinis statusas turi stipriausią atvirkštinį ryšį su pasitikėjimu aplinka (r = -0,15, p = 0,0001) ir aplinkos reikalavimų priėmi- mu (r = -0,16, p = 0,0001).
Teigiamas sociometrinis statusas turi labai silpną, bet statistiškai reikšmingą ryšį su „aplinkos reikalavimų priėmimo" vidinės darnos parametru (r =0,107, p =0,001).
Geriausias sėkmingos tėvystės įrodymas - geri santykiai su savo vaiku.
Žinoma, po tuo slypi daug kitų veiksnių, kurie daro poveikį tėvų ir vaikų santykiams.
Tėvai yra svarbiausi žmonės vaiko gyvenime ir jų elgesys veikia vaiko elgesį, emocijas ir gyvenimą.
Grįžimas į savo vaikystės prisiminimus, pačių gyvenimo ir šeimos istorijos analizė bei gebėjimas atsakyti į žemiau pateiktus klausimus, gali tapti įžanga į Jūsų sėkmingą tėvystę.
Pasitikėkite ir tikėkite savo vaiku, ugdykite jo savivertę.
Pateikite save kaip tinkamo elgesio modelį.
Pavyzdžiui, jeigu vaikas šalia matys nuolat verkšlenantį, viskuo nepatenkintą, apkalbantį kitus ir pykstantį ant viso pasaulio mamą ar tėtį, greičiausiai pats perims tokį elgesio modelį.
Vaikui tarsi transliuosite, kad pasaulis nėra saugus.
Raskite laiko išklausyti savo vaiką ir kalbėkitės su juo.
Vaikams svarbu paaiškinti, kodėl reikia elgtis vienaip ar kitaip.
Nustatykite aiškias taisykles ir paaiškinkite, ko tikitės.
Jei kyla problemų - jas įvardykite, išreikškite savo jausmus ir priimkite sprendimus.
Galite pateikti kelis sprendimų variantus ir leisti vaikams pasirinkti.
Pasirinkę patys, jie lengviau priims ir pasekmes.
Visada kalbėkitės su vaikais apie tai, kas vyksta, ko norėtumėte, kad vyktų.
Jei vaikas pykdamas rėkia ir trypia kojomis, padėkite jam pasakyti žodžiais, ko jis nori ar kas jam nepatinka.
Patarkite, kaip elgtis, užjauskite, kalbėkite, tik nenusisukite, netylėkite.
Atminkite, kad blogų vaikų nebūna, būna tik netinkamas jų elgesys.
Apsišarvuokite kantrybe ir nemoralizuokite vaikui, aiškindami apie netinkamą jo elgesį.
Atskirkite elgesį ar veiksmą, kurį jis atliko, nuo paties vaiko.
Svarbu padėti vaikui suprasti, kad ne jis Jums nepatinka, bet tam tikras vaiko elgesys.
Vaikui labai svarbu žinoti, kad yra mylimas besąlygiškai, nesvarbu, ką bedarytų.
Nepabijokite nubrėžti ribas ir taisykles.
Kai kurie tėvai klaidingai mano, kad laisvą mąstymą ir savarankiškumą ugdo ribų ir taisyklių atsisakymas.
Patikėkite, vaikai ieško jiems suprantamų ir patikimų autoritetų!
Jeigu Jūs nebūsite savo vaikams autoritetas, juo gali tapti vyresni vaiko draugai ar kiti ne itin tam kompetentingi asmenys.
Pastebėkitei tinkamą vaiko elgesį.
Dažnai tėvai linkę pastebėti netinkamą vaiko elgesį: „Neliesk“, „Neik ten“ ir pan., tačiau pastebėkite atvejus, kuomet vaikas padaro kažką gerai.
Užtikrinkite saugumą.
Svarbu užtikrinti vaikui savo buvimą šalia, ypač, kai jiems to labiausiai reikia, tačiau tai turi pasireikšti ne darbų atlikimu už savo vaikus.
Nebijokite kartais leisti vaikui patirti ir mažą nesėkmę.
Vaiko savarankiškumas ir geri santykiai be tvarkos ir atsakomybės yra neįmanomi.
Paskirkite vaikui pareigas pagal jo amžių ir ugdykite jo atsakomybę.
Būkite tvirti.
Vaikai turi ne tik jausti, bet ir patirti tėvų būdo tvirtumą.
Tuomet jie turi kuo sekti, didžiuotis, pasikliauti.
Asmeniniai poreikiai ir trūkumai. Nėra tobulų tėvų.
Normalu turėti stiprių ir silpnų pusių.
Stenkitės atpažinti savo gebėjimus („Aš dažnai pagiriu ir paskatinu savo vaiką“) ir įveikti silpnybes („Man reikėtų būti nuoseklesniam ir griežtesniam“).
Kelkite realius lūkesčius tiek sau, tiek sutuoktiniui, tiek vaikams.
Stenkitės, kad tėvystė Jums būtų įveikiamas darbas.
Susitelkite į tas sritis, kurioms reikia daugiausiai dėmesio ir nesistenkite visko keisti vienu metu.
Pripažinkite sau, kai jaučiatės pervargę.
Jei kreipiate dėmesį į savo poreikius, dar nereiškia, kad esate savanaudis.
Tai tik reiškia, kad rūpinatės savo gerove, kuri yra labai svarbi vertybė, demonstruotina vaikams.
Jei jūs jausitės gerai, tikėtina, kad gerai jausis ir jūsų vaikas.
Sunku būti gerais tėvais, jei patys esate nerimastingi, depresiški ar išgyvenate stresą.
Greičiausiai sutiksite su tuo, kad laimingi tėvai - laimingi vaikai - raktas į sėkmingą tėvystę.
Magistrinio darbo pedagoginio tyrimo tikslas - atskleisti ikimokyklinio amžiaus skirtingų gebėjimų vaikų tarpusavio santykių ypatumus.
Tyrimo uždaviniai:
- Išanalizuoti pedagoginę- psichologinę literatūrą apie skirtingų gebėjimų vaikų tarpusavio santykius.
- Ištirti skirtingų gebėjimų vaikų tėvų požiūrį į vaikų tarpusavio santykių ypatumus.
- Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų tarpusavio santykius bendro lavinimo ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų grupėse.
- Atskleisti ikimokyklinės ugdymo įstaigos bendro lavinimo ir specialiųjų poreikių turinčių vaikų bendravimo ypatumus.
Tyrimo metodika:
- Literatūros šaltinių ir dokumentų analizė.
- Ikimokyklinės įstaigos pedagogų ir skirtingų gabumų vaikų tėvų anketinė apklausa.
- Pokalbis- interviu su ikimokyklinės įstaigos bendro lavinimo grupių vaikais.
Tyrime dalyvavo 218 respondentų: 64 ikimokyklinės įstaigos bendro lavinimo grupes lankančių vaikų tėvai; 55 ikimokyklinės įstaigos spec. poreikių turinčių vaikų grupes lankančių vaikų tėvai; 32 ikimokyklinės įstaigos bendro lavinimo vaikų grupėse dirbantys pedagogai; 17 ikimokyklinės įstaigos spec. poreikių turinčių vaikų grupėse dirbantys pedagogai; 50 ikimokyklinės įstaigos bendro lavinimo grupes lankančių vaikų.
Tėvams ir pedagogams buvo pateiktos užpildyti anketos, o vaikai atsakinėjo pokalbio- interviu metodu.
Gauti rezultatai parodė, kad bendro lavinimo grupių vaikų ir spec. poreikių turinčių vaikų bendravimas reikšmingai nesiskiria.
Tai įtakoja negalės forma ir sunkumo laipsnis.
Kuo negalė lengvesnė, tuo bendravimas tarp negalę turinčių vaikų yra panašesnis į bendravimą tarp vaikų, neturinčių sutrikimų.
Didžioji dalis tyrime dalyvavusių bendro lavinimo grupių vaikų tėvų ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpusavio santykius vertina teigiamai, nes pasak jų, šiame amžiaus tarpsnyje vaikai tik mokosi bendravimo įgūdžių.
Tačiau pastebi ir negatyvių poelgių.
Mažai matyti švelnumo, užuojautos vienas kitam, jaučiamas sumaterialėjimas, grubumas.
Apie ikimokyklinio amžiaus vaikų tarpusavio santykius spec. grupių vaikų tėvai teigia, kad mažyliai bendrauja visi vienodai - sveiki jie ar ne, jie dar tik mokosi gerų tarpusavio santykių palaikymo, svarbu juos tinkamai mokyti.
Didžiausia blogybe spec. poreikių turinčių vaikų tarpusavio santykiuose laiko atsiribojimą nuo draugų su sunkia negale.
Skirtingų gebėjimų grupių pedagogai mano, kad ikimokyklinio amžiaus vaikų bendravimas nėra dar labai plačiai įtakojamas neigiamų aplinkos poveikių ( televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų, spaudos ir kt.).
Rodant reikiamą pavyzdį, tinkamai ugdant šio amžiaus vaikus galima koreguoti jų tarpusavio santykius.
Panašus:
- Vaiko piešinio analizė: ką atskleidžia vaiko kūryba?
- Kaip Tėvų Švietimas ir Partnerystė Gali Transformuoti Specialiųjų Poreikių Vaikų Gyvenimus!
- Atsakingumas už vaiko analizę: svarbiausi aspektai, kuriuos privalote žinoti!
- Vaikiški Keturračiai: Atraskite Tobulą Ratų Dydį ir Nepamirštamus Patarimus Renkantis
- Vaikų Konfliktai Darželyje: Efektyvūs Sprendimo Būdai ir Priežastys, Kurias Turite Žinoti