Anafilaksinis šokas yra stipriausia ir dažniausiai gyvybei pavojinga imuninės sistemos reakcija, atsirandanti dėl kontakto su specifiniu alergenu, prie kurio organizmas jau anksčiau yra buvęs sensibilizuotas.
Kas yra anafilaksinis šokas?
Tai ūmi, gyvybei grėsminga reakcija, galinti kilti dėl organizmo atsako į įvairius alergenus. Anafilaksinis šokas sukelia greitą paciento būklės blogėjimą. Šokui būdingas sparčiai besivystantis sisteminis uždegimas, kuris gali paveikti keletą organų sistemų vienu metu. Dažnai reikia skubios medicininės pagalbos, kad būtų išvengta mirties.
Kaip tai veikia?
Ši reakcija vyksta mastocitų ir bazofilų aktyvacijos dėka, kurie, susidūrę su alergenu, pradeda masiškai išskirti įvairias medžiagas, tarp jų ir histaminą. Dėl sparčiai besiplečiančių kraujagyslių gali sumažėti kraujo tėkmė į svarbiausius organus, o tai gali sukelti jų nepakankamumą arba mirtį.
Priežastys ir rizikos veiksniai
Anafilaksijos priežastys yra labai įvairios: vaistai, vabzdžių įgėlimas, maistas, lateksas, alergenų ekstraktai (imunoterapija), vakcinos, šaltis, fizinis krūvis. Nors dažniausiai anafilaksinis šokas yra sukeliamas alergiją sukeliančių medžiagų, tokių kaip tam tikri maisto produktai, vaistai ar vabzdžių įgėlimai, kai kuriais atvejais gali būti sunku nustatyti tikslią priežastį. Tačiau, nepriklausomai nuo priežasties, greitas ir tinkamas gydymas yra gyvybiškai svarbus.
Anafilaksinio šoko atsiradimas yra organizmo imuninės sistemos reakcija į specifinius alergenus, su kuriais jis jau anksčiau susidūrė ir prie kurių sensibilizuotai reaguoja.
- Kai kurie maisto produktai, ypač riešutai, kiaušiniai, pienas, žuvys ir vėžiagyviai, yra labai dažni anafilaksinio šoko sukėlėjai.
- Keli vaistai, įskaitant kai kuriuos antibiotikus (pavyzdžiui, peniciliną), nesteroidinius priešuždegiminius vaistus ir chemoterapinius vaistus, gali sukelti anafilaksinį šoką.
- Kai kurie žmonės gali turėti alerginę reakciją į latekso baltymus, kurie randami natūralioje gumoje.
- Nors tai retesnė priežastis, tačiau kai kuriems žmonėms stiprus fizinis krūvis gali sukelti anafilaksinį šoką.
- Kai kuriems žmonėms gali kilti reakcija į kontrastines medžiagas, kurios naudojamos radiologiniuose tyrimuose.
Daugeliu atvejų anafilaksinio šoko sukėlėjas yra aiškiai identifikuojamas. Tačiau kai kuriems pacientams priežastis gali likti nežinoma, tokiu atveju tai vadinama idiopatiniu anafilaksiniu šoku.
Kodėl vieni žmonės alergiški, o kiti ne nėra tiksliai žinoma, tai susiję su imuninės sistemos padidėjusiu jautrumu, padidėjusiu Ig E kiekiu.
Alergiškų žmonių vis daugėja, manoma tai vyksta dėl didėjančio aplinkos užterštumo, gausybės konservantų maiste, gausaus buitinės chemijos vartojimo.
Simptomai ir požymiai
Pirmieji ligos simptomai dažniausiai pasireiškia praėjus kelioms sekundėms ar minutėms (15-30 min.) po kontakto su alergenu, tačiau gali atsirasti ir vėliau (per 2 valandas). Anafilaksinio šoko simptomai gali pasireikšti per kelias minutes po alergeno kontakto arba per kelias valandas. Simptomai gali būti lengvi arba labai sunkūs, priklausomai nuo asmeninio jautrumo ir alergeno kiekio. Reikėtų paminėti, kad šie simptomai gali sparčiai progresuoti, o jų nepastebėjimas ar neatsižvelgimas gali baigtis mirtimi.
Anafilaksija pasireiškia šiais simptomais:
- Oda: dilgėlinė (smulkus bėrimas, susiliejantis į didelius, paraudusius odos plotus ), angioedema ( staigus patinimas, ypač galvoje, kakle, galintis spausti kvėpavimo takus), generalizuota eritema ( odos bėrimas apimantis visą kūną, ar didelius plotus), odos niežulys.
- Kvėpavimo: apsunkintas alsavimas, dusulys, švokštimas, krūtinės suspaudimo pojūtis, kosulys, užkimęs balsas, stridoras (dėl kvėpavimo takų suspaudimo pasunkėjus įkvėpimui, atsiradęs švilpesys), sutrikęs kvėpavimas per nosį, čiaudulys.
- Širdies ir kraujagyslių: blyškumas, galvos svaigimas, bendras silpnumas, sąmonės praradimas, dažnas širdies plakimas (tachikardija), aritmijos, skausmai krūtinėje, silpnas periferinis pulsas, arterinio kraujospūdžio sumažėjimas.
- Virškinimo: pykinimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmai.
- Kita: balso pokyčiai dėl gleivinės patinimo gerklėje, ankstyvas įtariamas simptomas gali būti šaltkrėtis ar šaltis, pilvo skausmas, šlapimo nelaikymas.
Kiti galimi požymiai: akių niežulys, paraudimas, ašarojimas, galvos skausmai, traukuliai.
Labai išreikštais atvejais ištinka klinikinė mirtis.
Gyvybei pavojingos anafilaksinės būklės ir pradiniai jų požymiai (nestabili paciento būklė):
- Gerklų edema (Kvinkės edema gerklų srityje, angioedema viršutinių kvėpavimo takų srityje): patinsta veidas, kaklas, sunku įkvėpti, atsiranda stridoras.
- Bronchų spazmas (astminė būklė): dusulys, sunku iškvėpti, švokščiantis kvėpavimas.
- Plaučių edema: dusulys, padažnėjęs kvėpavimas.
- Anafilaksinis šokas: silpnumas, blyškumas, kolapsas, sumažėjęs arterinis kraujospūdis.
Anafilaksinės reakcijos trukmė įvairi - nuo kelių minučių iki dienos ar ilgiau. Ryškūs simptomai iki 0,5-5 val.
Jei asmuo patiria bet kurį iš minėtų simptomų, ypač po kontakto su žinomu alergenu, būtina skubiai kreiptis į gydytoją arba skubiai vykti į ligoninę. Anafilaksinis šokas yra gyvybei grėsminga būklė, o laiku suteikta medicininė pagalba gali išgelbėti gyvybę.
Diagnostika
Anafilaksijos diagnozė nustatoma pagal klinikinius ligos požymius. Specifinių diagnostinių testų nėra. Anafilaksijos diagnozė nustatoma kai stebime dviejų ar daugiau organų sistemų pažeidimo požymius. Ligoninėje nustatinėjimas Ig E, histamino kiekis kraujyje, atliekami odos jautrumo mėginiai.
Gydymas
Anafilaksija yra liga, reikalaujanti skubaus diagnozavimo ir gydymo. Anafilaksinio šoko gydymas yra skubus ir reikalauja greitos medicinos intervencijos, nes tai yra gyvybei grėsminga reakcija. Visi pacientai, kuriems išsivystė anafilaksija, turi būti gydomi ligoninėje ir jų būklė stebima ne mažiau kaip 24 valandas.
Skubios pagalbos veiksmai:
- Nutraukti kontaktą su alergenu.
- Įvertinti paciento būklę: sąmonę, kvėpavimą, širdies veiklą, arterinį kraujospūdį.
- Paguldyti pacientą, atstatyti kvėpavimo takų praeinamumą.
- Adrenalinas yra pagrindinis ir pirmasis anafilaksinio šoko gydymo metodas. Adrenaliną reikia įšvirkšti į vidinę šlaunies dalį kuo greičiau po pirmųjų anafilaksijos šoko simptomų atsiradimo.
- Suaugusiesiems - 0,1% tirpalo 0,3-0,5 ml į raumenis ar poodį.
- Vaikams - 0,1% 0,01 ml/kg į raumenis arba poodį.
- Injekcijas kartoti kas 15-20 min.
- Jei ištinka klinikinė mirtis - gaivinti.
Kiti gydymo metodai:
- Kvėpavimo palaikymas.
- Skysčių infuzija.
- Antihistamininiai vaistai.
- Kortikosteroidai.
- Beta adrenerginiai agonistai.
- Paciento stebėjimas.
Patarimai, kaip elgtis, atsiradus anafilaksijos požymiams:
- Nepasimeskite.
- Jeigu jaučiate silpnumą, svaigsta galva - atsigulkite ir pakelkite aukščiau kojas, nei jūsų galva.
- Susileiskite adrenaliną.
- Išgerkite antihistamininių vaistų.
- Jeigu yra dusulys ar švokščia krūtinėje - įkvėpkite salbutamolio.
- Kvieskite pagalbą.
Ligoninėje gydoma intensyvios terapijos skyriuje, gydoma pagal algoritmą (pagrindiniai vaistai - adrenalinas, gliukokortikoidai, antihistamininiai).
Jei padedama laiku visiškai išgyjama, tačiau alerginė reakcija gali pasikartoti, ir kitą kartą greičiau ir stipriau. Ligonis visą laiką su savimi turi turėti dokumentą, nurodantį, kam jis jautrus, adrenaliną. Turi būti ribotas fizinis krūvis, nesportuoti iki 4 val. po valgio. Įkandus vabzdžiams - specifinė imunoterapija.
Prevencija
Anafilaksinio šoko prevencija yra labai svarbi žmonėms, kurie yra rizikos grupėje, nes ši būklė gali būti gyvybei grėsminga. Kiekvienam pacientui, kuriam gresia anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti sudarytas individualus veiksmų planas, kurį parengia alergologas ar kitas specialistas.
- Labai svarbu identifikuoti ir vengti medžiagų, kurios gali sukelti alerginę reakciją.
- Pacientams, kuriems yra žinoma anafilaksinio šoko rizika, turėtų būti paskirti ir mokomi naudoti adrenalino autoinjektoriai (pavyzdžiui, EpiPen).
Pacientams, kuriems buvo diagnozuotas anafilaksinio šoko rizikos veiksnys, turėtų būti mokoma, kaip elgtis ištikus anafilaksiniam šokui, įskaitant autoinjektoriaus (pavyzdžiui, EpiPen) naudojimą. Pacientui, kuriam yra žinoma anafilaksijos šoko rizika, gydytojas gali paskirti adrenalino autoinjektorių, kuris turi būti nešiojamas visur.
Įprastinė dozė 15-30 kg svorio vaikui skubiais alergijos gydymo atvejais yra 0,15 ml adrenalino. Pavartojus „EpiPen“, nedelsiant turi būti suteikta medicinos pagalba. GMP reikia kviesti visada, jei alerginė reakcija sukėlė sunkesnį kvėpavimą, sutriko kraujotaka arba stipriai išbėrė.
Anafilaksija: ką svarbu žinoti tėvams
„Apie itin sunkias alergines reakcijas ir skubią pagalbą joms ištikus turime žinoti visada. Tačiau pavasarį turėtume būti itin dėmesingi: prasideda medžių žydėjimas, ima skraidyti vabzdžiai, taigi alergijas sukeliančių veiksnių padaugėja“, - sako VUL Santaros klinikų Pediatrijos centro vadovė, gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė.
Pasak prof. dr. O. Rudzevičienės, sunkios anafilaksijos riziką didina gretutinės alerginės ligos, pavyzdžiui, sunkios formos, blogai kontroliuojama bronchų astma ar tokie veiksniai, kaip infekcija, karščiavimas, tam tikri vaistai, fizinis krūvis.
Vaikams dažniausia anafilaksijos priežastis yra maistas: „Mažiems vaikams - pienas, kiaušiniai. Vyresniems - riešutai, žuvis, kiti maisto alergenai. Net labai mažas maisto alergeno kiekis gali sukelti sunkias anafilaksines reakcijas. Ir mes savo praktikoje turime tokių atvejų, kai itin sunkias anafilaksines reakcijas sukėlė bučinys žmogui, kuris buvo valgęs alergizuojančio produkto. Turėjome ir labai liūdną anafilaksinės reakcijos baigtį - paauglio mirtį“.
Pacientams, kurie serga alerginėmis ligomis ir yra turėję anafilaksinių reakcijų, gydytojai specialistai arba šeimos gydytojas išrašo skubios pagalbos priemonę - adrenalino injektorių. Tai yra adrenalino tirpalu užpildytas švirkštas - paprasta naudoti, net vyresnieji vaikai puikiai išmoksta jį panaudoti. Vaistas sušvirkščiamas į išorinę šlaunies pusę. Poveikis greitas, per keletą sekundžių vaistas ima veikti, per keletą minučių simptomai sumažėja. Jei nesumažėja, sušvirkščiama antroji adrenalino dozė. Pacientams įprastai yra išrašomi 2 injektoriai. Gydytoja vaikų alergologė ir klinikinė imunologė prof. dr. Odilija Rudzevičienė sako, jog ir sušvirkštus adrenalino reikia kviesti greitąją medicinos pagalbą. Patyrusįjį anafilaksinę reakciją gali pykinti - reikia jį paguldyti ant šono, jei dūsta - pasodinti.
Panašus:
- Anafilaksinis Šokas Nėštumo Metu: Kaip Atpažinti Simptomus ir Skubiai Padėti
- Elektros šokas vaikams: kaip greitai suteikti pirmąją pagalbą ir išgelbėti gyvybę!
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Neįtikėtina tuno užtepėlė su kiaušiniais – gardūs receptai ir sveikatos nauda!
- Nepraleiskite: Svarbiausi patarimai, kaip apsaugoti vaikus nuo žiemos pavojų lauke!