Koncentracijos stovyklos - tai politinių kalinių, tautinių, religinių, kitokių mažumų grupių internavimo centrai. Jos skiriasi nuo kalėjimų, kuriuose laikomi teismo nuteistieji, nuo karo belaisvių stovyklų, kur prisilaikoma karo teisės, ir nuo pabėgėlių stovyklų, kur įsikūrusiųjų buvimo laikas ribotas. Koncentracijos stovyklos atsirado 19 a. pabaigoje: 1895 Kuboje jų įrengė ispanai, per 1899-1902 Būrų karą Pietų Afrikoje - britai (jose laikyti kare nedalyvaujantys asmenys).
1918 koncentracijos stovyklų atsirado Rusijoje, jose bolševikai laikė politinius priešininkus, šios ir vėliau SSRS teritorijoje gyvavusios koncentracijos stovyklos vadintos lageriais. 1938 Prancūzijoje atsirado sulaikymo centrai pabėgėliams iš Ispanijos, vėliau ir iš nacių valdomos Vokietijos. Kilus Antrajam pasauliniam karui 1939 Didžiosios Britanijos vyriausybė internuotųjų stovyklose įkurdino potencialiai nelojalius savo piliečius ir pabėgėlius iš priešiškų šalių.
Vokietijoje koncentracijos stovyklos atsirado 1933 valdžią paėmus naciams. Į jas buvo siunčiami nacių politiniai priešininkai komunistai ir socialdemokratai, t. p. Jehovos liudytojai, žydai. Kriminalinė policija Kripo preventyviai suimdavo profesionalius nusikaltėlius ir vadinamuosius asocialius asmenis: čigonus, homoseksualus, valkataujančius, neįgaliuosius.
4 dešimtmetyje įkurtos 6 didžiosios koncentracijos stovyklos: Dachau, Buchenwaldas, Sachsenhausenas, Flossenburgas, Mauthausenas ir vien moterų - Ravensbrückas. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui koncentracijos stovyklų padaugėjo, jos plėtėsi. Vienos svarbesnių buvo Osvencimo, Natzweilerio, Neuengammės, Gross Roseno, Stutthofo, Majdaneko, Hinzerto, Vughto, Doros ir Bergen-Belseno koncentracijos stovyklos. Kaliniai jose buvo naudojami kaip pagalbinė darbo jėga.
Tolesnis nacių koncentracijos stovyklų sistemos tęsinys buvo žmonių naikinimo, arba mirties, stovyklos (žymiausios: Osvencimo, Majdaneko ir Treblinkos). Šios pirmiausia steigtos nacių okupuotoje Lenkijoje, kur A. Hitleris ketino galutinai išspręsti vadinamąjį žydų klausimą (Holokaustas). Kai kuriose koncentracijos stovyklose, pvz., Buchenwalde, su kaliniais buvo atliekami medicininiai eksperimentai: bandomi nauji nuodai ir priešnuodžiai, chirurginė technika, tiriamos dirbtinai sukeltos ligos.
Nacių stovyklose žuvo daugiau kaip 6 mln. Po II pasaulinio karo koncentracjos stovyklų buvo įsteigę komunistiniai režimai Azijoje, 7 dešimtmetyje Indonezijos vyriausybė salose įrengtose stovyklose laikė politinius oponentus, 8 dešimtmetyje slaptų koncentracijos stovyklų buvo Argentinoje. Lietuvoje su koncentracijos stovyklomis lygintinos iki II pasaulinio karo veikusios priverčiamojo darbo stovyklos.
1919-23 Kaune veikė Aukštosios Fredos stovyklos. Koncentracijos stovyklas per II pasaulinį karą Vokietijos okupuotoje Lietuvoje steigė naciai. Macikų koncentracijos stovykloje 1939-44 buvo kalinami britų ir amerikiečių karo lakūnai, t. p. lenkų, belgų, prancūzų, SSRS karo belaisviai (daug pastarųjų žuvo). Didžiausios SSRS karo belaisvių koncentracijos stovyklos veikė Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje, Naujojoje Vilnioje, Pagėgiuose, Bezdonyse, mažesnės - Kudirkos Naumiestyje, Panevėžyje, Kretingoje ir kitur. Nė vienoje šių stovyklų nebuvo laikomasi tarptautinių susitarimų (SSRS jų nebuvo pasirašiusi) dėl elgesio su karo belaisviais. Naujausiais duomenimis, nacių koncentracijos stovyklose buvo sušaudyta, mirė nuo bado, ligų, sušalo 168 000-172 000 žm., daugiausia sovietinių karo belaisvių.
Taip pvz. Niujorkas už kiekvieną šalpos reikalingą vaiką išleidžia po 10.28 dolerių per metus. Texas valstybei vienas vaikas kainuoja tik - 24 centai, o Idaho - 19 centų per metus. Sunku net bandyt įsivaizduoti, kokį “aprūpinimą” gautų tie apleistieji vaikai, jei neprisidėtų ir privačios pašalpos organizacijos. Šiuos duomenis pateikia J. H. New Castle, Pa., miestelis atrado labai efektingą būdą nusikaltėliams jaunuoliams pataisyti.
Šio miestelio savivaldybė įsteigė savanorišką patarėjų-auklėtojų grupę, kuri sudaryta iš oresniųjų gyventojų. Jaunuolis teismo pavedamas vieno iš tų patarėjų priežiūron. Kas savaitę po valandą jie praleidžia kartu, dažniausiai auklėtojo namuose. Tai trunka 12 savaičių, o reikalui esant, ir ilgiau. Tolimesnė auklėjimo eiga - pagal patarėjo rekomendaciją.
Todėl to amžiaus jaunuoliams yra gerai vasarą padirbėti. Gali tai būti įvairūs didesni darbai namuose ar pas gimines. Jei šeimos sąlygos to reikalauja - tesusiras jaunuolis apmokamų darbelių pas kaimynus, o jei vyresnis - tepabando kasdieninę tarnybą. Pasiturinčios šeimos jaunuolis gali gauti neapmokamo, savanoriško darbo ligoninėje ar prieglaudoje, tyrinėjimų centre ar kurioj kitoj iš daugelio institucijų.
Amerikos Ligoninių Sąjungos direktorius Edwin L. Crosby labai pataria tėvams, kad jie ragintų savo paauglius imtis šios rūšies savanoriško darbo. Ši sąjunga yra išleidusi brošiūrėlę “Twenty Questions About Volunteer Services for Teen Agers in Hospitals”, kurią išsiuntinėja dykai.
Šiuo atžvilgiu daugiausia dėmesio kreipiama į vadinamą “neužimtąją”' smegenų dalį, esančią kairiojoje smegenų pusėje. Ir iš tikrųjų, gimimo metu ji yra lyg tas dar nepradėtas dienoraštis. Su kiekviena kūdikio išgyventa diena, jon įrašomi visi pergyvenimai ir patyrimai. Iki 10-tų ar 12-tų vaiko amžiaus metų ta “neužimtoji” zona galutinai pasiskirsto į veiklos dalis ir po to jau taip lengvai nebepriima naujų impresijų. Kaip matome, ši teorija ypač svarbi mums, kurie kartais nesijaudiname, jei vaikas nemoka idiomatiškai gyvos lietuvių kalbos. Galvojame, kad vėliau bus lengviau. Pagal dr. Nėra pagrindo baimintis, kad abi kalbos pradės maišytis, jei mes patys darkytais išsireiškimais ar ištisais sakiniais vaikų neklaidinsime. Vaikai turi nuostabų persijungimo mechanizmą - teigia dr. Penfield.
Dantų gydytojai įsakmiai ragina tėvus, kurių vaikai grįžta namo su išmuštais dantimis, kuo greičiausiai surankioti juos, ir drauge su vaiku nuvykti dantų gydytojo kabinetan. Juo jaunesnis vaikas, tuo lankstesnis kaulas, kuriame dantys įaugę. Tad, jei vaikas susižeidžia burną, jo priekiniai dantys daugumoj atvejų iškrenta su visomis šaknimis. Patariama tuoj suieškoti išmuštus dantis, juos įdėti pasūdyto vandens indelin ir, iš anksto pranešus dantų gydytojui, su vaiku vykti jo kabinetan. Dantų įsodinimas nėra skaudus ir neužima daug laiko. Tai, žinoma, darytina tik su nuolatiniais dantimis.
Žaliojo ežero stovyklos sumanytojai, spėju, irgi yra jį girdėję. Stovyklos esmė labai paprasta. Kiekvienas naujai atvykęs vaikas gauna kastuvą ir užduotį - iškasti vieną duobę per dieną. Kastuvo gilumo ir kastuvo platumo. Paprasta. Padėtį apsunkina tai, kad „Žaliojo ežero“ stovykloje niekada nelyja. Net jokio ežero ten nėra. Suprantama, vaikai atsidūrė šiame rojuje ne savo noru. Tokiame kontekste rutuliojasi istorija apie praeities nuodėmes, skolų grąžinimą ir tikrą draugystę.
Praeitis šioje istorijoje itin glaudžiai susipynusi su dabartimi. Atrodo, autorius kartkartėmis užsimiršta, kad knyga yra skirta vaikams (Alma littera išleido ją serijoje „10+“). Beje, lietuviai vaikai, neišklausę Amerikos istorijos kurso, vargu ar supras kai kuriuos knygos siužeto vingius. Mama, mama, kodėl baltoji amerikietė negalėjo bučiuotis su juodaodžiu? Na, bet gana apie politiką. Knyga, kaip jau minėjau, bando įpiršti nuomonę, kad už praeities klaidas reikia mokėti. Ir - praeities klaidas galima išpirkti. O tai, pripažinkime, džiugina. Knyga, kaip ir pridera vaikams skirtiems kūriniams, baigiasi gerai.
Valstybių išlaidos šalpos reikalingiems vaikams išlaikyti:
| Valstybė | Išlaidos vienam vaikui per metus (doleriais) |
|---|---|
| Niujorkas | 10.28 |
| Texas | 0.24 |
| Idaho | 0.19 |
žymės: #Vaiku
Panašus:
- „Vaikai iš Amerikos viešbučio“: Filmas, kuris amžiams pakeitė Lietuvos kino veidą!
- Amerikos sporto koledžo patarimai: kaip efektyviai ugdyti vaikų fizinį pajėgumą
- Vaikai iš Amerikos viešbučio: siužeto paslaptys ir jų reikšmė Lietuvos kinui
- Kremas nuo dermatito vaikams: nuraminkite odą ir sumažinkite niežulį!
- Emocingi Atsisveikinimo Žodžiai Darželio Auklėtojams, Kuriuos Prisimenate Visam Gyvenimui!