Judesys yra proto, juslių ir raumenų veikimo rezultatas. Ir tik jo dėka gali įvykti asmenybės apsireiškimas. Jau nuo seno žmonės suprato judesio svarbą.
Mokslas irgi pripažįsta, kad tai būtinas dalykas normaliam žmogaus vystymuisi. Vaikui judėjimas yra biologinis poreikis pasaulio ir savęs pažinimo būdas. Judėjimo veikla padeda vystyti sąlyginiai refleksai, kurie savo ruožtu yra mokymosi pagrindas, sąmoningai atliekant judesius galima lavinti vaiko atmintį, kalbą, rengti organizmą protiniam krūviui.
Čekų pedagogas Komenskis (1986) pabrėžia, kad vaikus galima mokyti tik tada, kai jie yra sveiki. O tam reikalingas judėjimas ir aktyvus darbas. Prancūzų rašytojas, pedagogas Ž.Ž. Ruso tvirtino: „jeigu norite, kad jūsų mokinys būtų protingas, ugdykite jo jėgas be atvangos, lavinkite jo kūną. Tvirtas ir sveikas mokinys bus išmintingas žmogus.“
Specialiųjų poreikių vaikų fizinis pajėgumas
Nors specialiųjų poreikių vaikai ir paaugliai auga ir bręsta pagal bendrus vystymosi dėsningumus, daugumos jų atsilieka fizinės charakteristikos bei motorinis vystymasis. Tyrimai rodo, kad specialiųjų poreikių (protąškai atsilikusis) asmenų fizinis pajėgumas visose amžiaus grupėse (vaikų, paauglių ir suaugusiųjų) būna 20-40% mažesnis nei sveikų bendraamžių (Fernhall et al., 1998). Tai didėja priklausomai nuo protinio atsilikimo lygio (Pitetti, Frnhall, 1997). Tai labiau susiję ne su motorikos trūkumais, bet su pažinimo, veiksmų supratimo, gebėjimo sukaupti dėmesį atsilikimu (Lorenzi et al., 2000).
Tyrimo duomenys
Moksleivis fizinis pajėgumas paprastai vertinamas EUROFIT testais. Specialūs poreikiai vaikai, besimokantys bendrojo lavinimo mokykloje, fiziškai yra silpnesni, nei jų bendraamžiai.
Tyrimas vyko 2004-2006 m.m. Tyrime dalyvavo 181 Kučiūnų vidurinės mokiniai. Iš jų -29 (5-9 klasės) specialūs poreikiai mokiniai ir 152 Kučiūnų vidurinės mokyklos mokiniai, neturintys specialių poreikių. Tiriamieji buvo tiriami keturis kartus: 2004m. spalio mėnesį, 2005m. kovo mėnesį, 2005m. spalio mėnesį ir 2006m. Tyrimui naudoti fizinio pajėgumo testavimo metodai. Mokinys fizinis pajėgumas nustatytas kūno kultūros pamokose (tarp 8-14 val.) pagal EUROFIT testus (EUROFIT, 2002). Specialūs poreikiai mokiniai buvo testuojami kartu su sveikais bendraamžiais.
Tirtas mokinys judėjimo pajėgumas: bendroji pusiausvyra, lankstumas, jėga ir greitumas. Bendrajai pusiausvyrai atliktas Flamingo testas (N/1 min); lankstumui - sėstis ir siekti testas (cm); jėgai - šuolis į tolį iš vietos (cm), sėstis ir gultis testas (N/30s), kybojimas sulenktomis rankomis (s); greitumui - 10x5 m. Specialūs poreikiai mokiniams buvo taikomas eksperimentas. Jis vyko nuo 2005m. kovo mėnesio iki 2005m.
Pusiausvyros lavinimo užsiėmimai
Šis užsiėmimas, skirtas mokinis pusiausvyros lavinimui:
- Stovėdamas ant buomelio (pagal išilginę jo ašį) tiriamasis parankesnia koja, stengiasi kuo ilgiau išlaikyti pusiausvyrą.
- Kita, per kelį sulenktą, koją laiko vienvarde ranka už kelties ir stovi kaip flamingas.
- Kita ranka gali padėti laikyti pusiausvyrą.
- Kad užimtų taisyklingą padėtį tiriamasis gali įsikibti į pagalbininko ranką.
- Testas prasideda, kai tiriamasis paleidžia pagalbininko ranką.
Tokia padėtimi reikia išstovėti 1 minutę. Kiekvieną kartą, kai tiriamasis netenka pusiausvyros, testas nutraukiamas.
Lankstumo testas
Tiriamasis atsisėda. Pėdomis atsiremia į matavimo dėžės šoninį paviršių, o rankų pirštų galiukus padeda ant dėžės viršaus krašto. Slysdamas rankų pirštais, stumia kuo toliau į priekį liniuotę. Tolimiausiame taške, kurį tiriamasis gali pasiekti, jis turi išbūti maždaug 2 sekundes.
Jėgos testai
- Tiriamasis turi atsistoti taip, kad tarp pėdų būtų tarpas, o kojų pirštai būtų prie linijos. Šuolis į tolį iš vietos.
- Sėstis ir gultis testas: Tiriamasis atsisėda ant pakloto. Atsigula ant pakloto, ir grįžta į sėdimą padėtį taip, kad alkūnėmis paliestų kelius. Rankos visą laiką sunertos už galvos.
- Kybojimas sulenktomis rankomis: Tiriamasis atsistoja po skersiniu. Pagalbinis asmuo padeda pasikelti, kol smakras pakyla virš skersinio. Tiriamasis turi išlaikyti šią padėtį kuo ilgiau, neliesdamas smakru skersinio.
Greitumo testas
10x5 m. Tiriamasis atsistoja už linijos ir pasiruošia bėgti. Viena pėda prie pat starto linijos. Iš pradžių bėga prie finišo linijos, tada atgal prie staro linijos, peržengia ją abiem pėdomis, bėga prie finišo linijos, ir t.t.
Sąlyginiai refleksai ir motorinė veikla
Mokslas apie sąlyginius refleksus parodė, kaip teisingai suprasti svarbiausius fiziologinius dėsnius: kad judamojo įgūdžio susidarymas vyksta pagal pagrindinis nervinis procesų dinamikos dėsningumus. Motoriniai refleksai sudaro bet kurio organizmo, tame tarpe ir žmogaus organizmo, veiklos pagrindą. Žmogaus motorinė veikla, jo judesiai atsiranda kaip organizmo atsakymas į dirginimus iš išorinio pasaulio ir paties organizmo vidaus aplinkos.
Tai yra raumenyno darbas. Rusų materialistinės fiziologijos pradininkas I. M. Sečenovas (1947), nurodė, kad visi sąmoningi ir nesąmoningi žmogaus gyvenimo aktai pagal kilmę yra refleksai. Visi žmogaus judesiai išauga gyvybinės reikmės įtakoje. Matomieji žmogaus išoriniai judesiai, kaip nurodė I. M. Sečenovas (1947), yra išoriniai smegenų veiklos pasireiškimai. Be raumenų judesių neįmanoma yra įvairiapusiška praktinė žmogaus veikla, gamtos pažinimas ir jos keitimas darbo procese.
Iš pradžių nežinomi ir sunkūs judesiai, daug sykių pakartoti, atliekami lengvai ir laisvai. Valingo judesio atsiradimo procese, svarbiausią vaidmenį atlieka motorinis receptorinis aparatas. Visa be išimties smegenų veikla, būdama reflektorinė, baigiasi raumenų judesiais, nors daugelyje atvejuose ir mažai pastebimais.
I. Pavlovas sukūrė nervizmo, nervų sistemos vaidmens organizmui teorijas, nuo išorinės ir vidinės aplinkos, nuo išorinio pasaulio ir smegenų veiklos teoriją. Darydamas bandymus, jis priėjo išvados, kad valingo judesio atsiradime svarbiausią vaidmenį atlieka motorinis analizatorius. Raumenyse ir sąnariuose mažėliuose yra ypatingos labai jautrios nervų galūnės, nuo kurių į centriniai laidai yra nukreipti į galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės priekinio centrinio vingio aferentines ląsteles. Šios ląstelės ir sudaro motorinį arba kinestetinį centrą - kinestetinio jautrumo centrą.
I. Pavlovas nurodo, kad motorinė sritis, kaip ir kitos (regėjimo, klausos ir kt.) motorinio centro sudėtį įeina aferentinis ir aferentinis elementai. Aferentinio kelio elementai - sąlyginiai, bet visam gyvenimui susiję su tam tikrais eferentinio kelio elementais. I. Pavlovo daryti bandymai parodė, kad iš žievės motorinės srities kinestetinis dirgiklis galima padaryti tokius pat sąlyginius dirgiklius, kaip ir iš visų išorinis dirgiklis. Kaip pavyzdį jis nurodo ėjimą. Vaikui pradedant ėjimą ankstyvojoje vaikystėje, motoriniai refleksai, sudarę ėjimo procesą, yra įgyti gyvenant, yra sąlyginiai, bet ne paveldimi.
Valingo judesio mechanizmas yra sąlyginis asociacinis procesas, pajungtas visiems aukštosios nervinės veiklos dėsniams. Yra raumenų grupėse (motorinės žievės sritis). Pašalinus tas vietas, įvyksta atitinkams raumenų grupis normalios veiklos sutrikimas. Judesių susidarymo proceso fiziologinis mechanizmas yra sąlyginis - reflektorinis ryšys pobūdžio. Valingus judesius reguliuoja ir jiems duoda kryptį galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievė. Ji fiksuoja ištirtą patyrimą, analizuoja ir sintetina naujus dirginimus iš objektyvaus pasaulio ir organizmo vidaus aplinkos, susieja šiuos dirginimus su organizmo veikla, tame tarpe ir su raumenų veikla, paruošia ir vykdo organizmo išorinius pasireiškimus.
Fizinis ugdymas
Visus su fiziniais pratimais susijusius klausimus reikia nagrinėti, žiūrint į žmogų kaip į vieningą tiek fiziologiniu, tiek ir socialiniu požiūriu, būtybę, turint galvoje tai, kad fizinis pratimų atsiradimo žmonių visuomenės vystymosi istorijoje priežastis, jų kryptingumą sąlygoja objektyvi žmonių visuomenės vystymosi eiga, materialinio gyvenimo ir darbinės veiklos sąlygos. Tos sąlygos, pirmiausia, yra socialinės. Fiziniai pratimai, įjungti į tikslingą ir kryptingą, sąmoningai organizuotą veiklą, tampa priemone užsibrėžtam, aiškiai įsisąmonintam tikslui pasiekti - visapusiškai išvystyti fizinius gebėjimus, išugdyti gyvenime reikalingus įgūdžius ir mokėjimus. Tas ar kitas motorinis įgūdis fiziologiniu požiūriu yra sudėtingas, kompleksinis, grandininis refleksas.
Judesių, kaip išorinių smegenų veiklos pasireiškimų, atitinka dinaminis stereotipas - laikiniai ryšiai, atsiradę smegenų žievėje motorinio akto, kaip ištisinio, sąmoningai vykdomo kryptingo veiksmo, formavimosi ir tobulėjimo procese. Žmogaus judesiai didžiulį vaidmenį vaidina organizmo sąveikoje su aplinka. Vystant žmogaus sugebėjimus judėti, reikšmingą vietą užima fiziniai pratimai. Įvairūs žmogaus judesiai formuojasi ir tobulėja individualaus gyvenimo, žaidimų, mokymosi ir darbinės veiklos procese.
Fizinio ugdymo teorija
Fizinio ugdymo teorija- mokslas apie žmogaus fizinį tobulumą, fizinis galias plėtotį. Fizinio ugdymo teorija nagrinėja fizinio ugdymo tikslus, ryšius su kitomis ugdymo sritimis (protinio, estetinio, darbinio ir kt.). Šiais kaupiasi ypatinga fizinio ugdymo patirtis, kurią visuomenė perduoda kitoms kartoms. Kuo pažangesnė visuomenė, tuo naujesnę, tobulesnę ugdymo sistemą ji stengiasi sukurti. Labai svarbu perduoti jaunajai kartai visuomenės patirtį, kad bręstantis žmogus pats galėtų pasirinkti priemones ir būdus, kurie stiprintų jo sveikatą, darytų jo kūną atsparesnį neigiamiems aplinkos reiškiniams ir sudarytų tvirtą pamatą sėkmingai pasirengti darbinei veiklai, plėtotis įvairioms galioms bei siekti aukštesnių gyvenimo tikslų.
Fizinis ugdymas - viena iš sudedamųjų visapusiškos asmenybės ugdymo dalių. Jau nuo antikos laikų gvildenami žmogaus fizinės ir dvasinės egzistencijos, jo abiejų pradų sąveikos ir tobulinimo klausimai. Žymiausi žmonijos mąstytojai amžius amžiais fizinį ugdymą laikė būtina visapusiškos asmenybės sąlyga. Kad tobulėtų siela, kūną miklino dar senovės graikai. Jie gerai suprato, kad sveiką, stiprų ir gražų žmogų galima išugdyti tik sutartinai ugdant abu žmogaus pradus - kūną ir sielą. Graikų supratimu, judesys ne tik užgrūdina kūną, kuria jo harmoniją ir judesių grožį, bet ir savotiškai nuteikia sielą, ugdo charakterį. Graikijoje gimnastika buvo organišką, aiškaus dorovinio pobūdžio žmogaus ugdymo dalis. Ji tarnavo ne tik gražioms kūno formoms, bet ir sielai ugdyti. Ritmingi judesiai turėjo sukurti ir taurių sielą. Graikų statulos rodo, kad žmonių kūnai buvo pasiekę nuostabios harmonijos, nepaprastai gražiai išsivystę. Senovės graikų filosofai Platonas, Aristotelis ir kiti gynė visapusiškos asmenybės ugdymo idėją.
Šis klasikinės filosofijos pradininkas, pedagogas klasikas Imanuelis Kantas. Jo nuomone, žmogus gali tapti žmogumi tik per ugdymą. Iš prigimties žmogus yra silpna būtybė. Šis jo užuomazgos ir padaryti taip, kad žmogus pasiektų savo paskirtį. Žmogaus ugdymo klausimus jis grupuoja į dvi pedagogikos problemas: į fizinio ir praktinio ugdymo. Fizinis ugdymas laikomas individo fizinės prigimties plėtojimas, kurią anot I. Kanto, sudaro ne tik kūnas, bet ir siela (ji esanti fizinė). Fizinis ugdymas iš esmės yra auginimas, priežiūra, maitinimas, grūdinimas, kurį I. Kantas laiko lepinimo priešaingybe. Kietas guolis yra daug sveikesnis negu minkštas.
XVII-XIXa. Pedagogai J. Komenskis, Ž. Ruso, J. Pestalocis, A. Dystervėgas, J. Herbartas ir kt., vienu svarbiausių ugdymo uždavinių laikydami fizinį ugdymą, glaudžiai siejo jį su protiniu, doroviniu, darbiniu ir estetiniu ugdymu. J. A. Komenskis „Didžiojoje didaktikoje“ rašo: „Mes įpareigoti saugoti kūną nuo ligų ir nelaimingų atsitikimų pirmiausia dėl to, kad jis yra sielos namai, ir dar vieninteliai. Jiems nugriuvus, siela iš šio pasaulio turi tuoj pat išeiti. O jeigu jie yra palengvėle, plyašinėdami vienoj ar kitoj vietoj, tai viešniai sielai tenka gyventi nepatogiame bute. Taigi, jei pasaulio rėmuose, į kuriuos įleido mus Dievo maloningumas, norime išbūti kuo ilgiausiai ir kuo patogiausiai, turime uoliai rūpintis šiąja lūšnele“. Pedagogas teigia, kad būtina saugoti sveikatą, uoliai ja rūpintis, nes sveikas kūnas reikalingas protiniam tobulėjimui. Jis cituoja garssjį graikų posakį, kad sveika siela tegali būti tik sveikame kūne. Veikale „Motinos mokykla“ Komenskis rašo, kad vaikus galime mokyti tik tada, kai jie yra sveiki. Jo nuomone su ligoniais ir silpnais vaikais nepasieksi jokių laimėjimų. Šio, J. Komenskis nurodo, kad kaip medžiui, taip ir žmogaus kūnui „būtinai reikia judėjimo ir darbo, rimtų pratimų ir žaidimų“ (Komenskis, 1986).
Apie vaiko fizinį ugdymą, jo sveikatos stiprinimą, kūno ir sielos harmoniją rašė ir Lietuvos visuomenės atstovai: filosofai, psichologai, pedagogai. Pasak A. Maceinos, kūnas ir siela yra tarsi du dievai, kurie valdo žmogaus gyvenimą. Fizinio ir psichinio tobulumo ryšį, kūno ir dvasios sąveiką pedagoginiuose darbuose akcentuoja ir profesorius S. Šalkauskis. „Žmogus nėra nei vienas kūnas, nei tik dvasia, bet sudaro vieną psichofizinę substanciją, kurioje kūnas turi įtakos dvasios reiškimuisi, iš kitos pusės dvasia veikia kūną. Kitaip tariant, žmogui kūnas ir dvasia turi vienas antram grįžtamosios įtakos“. Pasak S. Šalkauskio, lavinant kūną negalima nesidairyti į sielą. Šiuo jis turi būti palenktas aukštesnėms žmogaus galioms (Šalkauskis, 2002). Unikalus Lietuvos kultūros reiškinys buvo A. Maceinos filosofinė- pedagoginė teorija. A. Maceina akcentuoja tris žmogaus vidinio vystymosi sferas: fizinę, psichinę ir dvasinę. Fizinio ir dvasinio pradų sąveikos rezultatas yra psichinė sfera. Originalią sveikatos filosofiją sukūrė vienas žymiausių XX a. pradžios Lietuvos filosofų ir rašytojų Vydkūnas.
Sveikata- tai vidinė darna, kurią žmogus turi kurti savyje. Tik stipri dvasia tegali suteikti jėgs kūnui, tinkamai sureguliuoti jo gyvybinius procesus. Pasak Vydkūno, dvasią galima apibūdinti kaip šeimininką, o kūną, gyvybę, psichiką, mintis- kaip tarnus jo valiai vykdyti. Vienas uoliausių Vidkūno pasekėjų buvo žymus kūno kultūros Lietuvoje puoselėtojas Karolis Dineika. Jis toliau plėtojo sveikatos saugojimo ir stiprinimo, sveiko gyvenimo būdo idėjas. Nepaprastai daug Lietuvos vaikų fizinio ugdymo...
žymės: #Vaiku
Panašus:
- „Vaikai iš Amerikos viešbučio“: Filmas, kuris amžiams pakeitė Lietuvos kino veidą!
- Vaikai iš Amerikos viešbučio: siužeto paslaptys ir jų reikšmė Lietuvos kinui
- Amerikos Vaikų Pataisos Stovyklos: Šokiruojanti Istorija ir Šiuolaikinės Realijos
- Buto Pardavimas Nepilnamečiams: Svarbiausi Teisiniai Aspektai Lietuvoje, Kurių Negalite Praleisti!
- 10 Mėnesių Kūdikio Mityba: Nepakeičiamas Išsamus Vadovas Tėvams