Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Algis Mickūnas (g. 1933 m. lapkričio 29 d. Krikliniuose) - Ohajo (JAV) universiteto profesorius, vienas iškiliausių lietuvių išeivijos filosofų, tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, fenomenologas, Lietuvos mokslų akademijos narys (2008 m.).

Biografija

1944 m. Algis Mickūnas pasitraukė į Vakarus, o 1949 m. emigravo į JAV. Dalyvavo Korėjos kare (1950-1953 m.), buvo sužeistas. 1955-1964 m. studijavo inžineriją Ilinojaus technologijos institute. 1959-1964 m. studijavo filosofiją De Paulio universitete Čikagoje, 1964-1966 m. - Vokietijoje, 1967-1969 m. - Čikagos, vėliau - Emory (Atlanta) universitete.

Nuo 1969 m. dėsto Ohajo universitete, nuo 1986 m. - šio universiteto profesorius, vizituojantis profesorius Indijos, Japonijos, Jungtinių Arabų Emyratų, Gvatemalos, Lietuvos, Peru, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos ir kt. Profesoriaus emerito A. Mickūno nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams, ypač dideli. Nuo 1990 m. Lietuvių kalba išleistos A. Mickūno knygos.

A. Mickūnas vienas arba su bendraautoriais paskelbė per 1000 mokslinių straipsnių įvairių pasaulio šalių filosofijos moksliniuose žurnaluose, skaitė pranešimus daugelyje tarptautinių konferencijų ir simpoziumų.

Kadangi Amerikoje buvo sunku rasti pragyvenimo šaltinį, tad, savo noru tapo šauktiniu į kariuomenę. Tarnavo Korėjos kare, darbas ypač buvo sunkus. Į Jav jis grįžo įgudęs karys, kokių kariuomenei ir reikia. Perėjęs karo ugnį, patyręs gyvenimą ant mirties ribų, pradėjo studijuoti ,psichologiją, literatūrą ir folosofiją. Studijas pradėjo ,ne siekdamas aukštumų, o todėl, kad jam tai buvo įdomu.

Pasak A. Mickūno, nesidomėti niekuo, tai yra „Griekas“ senoviškai tariant.

Domėjimosi sritys:

  • Fenomenologija
  • Istorija
  • Sociologija
  • Antropologija
  • Kosmologija
  • Politinė filosofija
  • Rytų ir Vakarų civilizacijų lyginamieji tyrimai

Filosofijos Bruožai

A. Mickūnas - fenomenologijos atstovas. Jis nagrinėja, tik tai kas vyksta ištikrųjų, nieko neimprovizuoja. A. Mickūnas - kaip ir pasaulis margas. Žmogus mąstantis, tik apie tai kas yra ištikrųjų.

Save laiko paprastu kaimo vaikiu, nors gerų manierų ir elegantiškumo, jam galėtų pavydėti net inteligentai. Profesorius, žmogus, kuris klausia, abejoja, ir ironizuoja (Sokrato pobūdis). Nemoku nekęsti, tai neįdomu, atima daug energijos (viename interviu teigė Profesorius). Be mokslo, be išsilavinimo žmonės nėra demokratiški.

A. Mickūnas pasižymi idėjų universalumu, civilizacijų polilogu, skatina laisvą, nestandartinį, kartais provokuojantį mąstymą. Tokios charakterio ypatybės gali būti siejamos su sveika mąstytojo prigimtimi, atsinešta iš lietuviško kaimo, ir ši prigimtis A. Mickūnui leido įveikti visus gyvenimo išbandymus - nuo išeivio buitinių socialinių peripetijų, Korėjos karo patirties pakilti iki akademinio gyvenimo aukštumų.

Politikoje A. Mickūnas teigia, kad valstybę kuria tauta, žmonės yra ta kuriamoji jėga. A. Mickūnas kalbėjo įprasta tema „Politika ir mes“. „Politikai yra mūsų tarnautojai, išrinkti viešojoje erdvėje visų bendru sprendimu ir sutartomis taisyklėmis. Ir jei mūsų išrinktieji nesilaiko tų taisyklių, jų elgesys prilygsta kriminalui. Kiekvienas turime prisiimti atsakomybę už savo išrinktus politikus ir garsiai išreikšti pilietinę poziciją, kai jie nesilaiko susitarimo sąlygų“, - filosofavo A. Mickūnas.

A. Mickūnas: „Savaime suprantama, klysti yra žmogiška. Tačiau jei žmogus pareigingas, jis klaidas privalo ne tik pripažinti, bet ir ištaisyti. Turime atrasti savyje drąsos sakyti tiesą. Ir ją privalome skleisti viešojoje erdvėje. Man juokingai skamba žodžiai, kai žmogus sakosi esantis apolitiškas. Nėra ir negali būti apolitiškų žmonių.

„Išrinktieji į valdžią turi nepamiršti, kad jie - mūsų tarnai. Užmiršusiesiems apie savo tarnystę reikia priminti. O tas priminimas turi nuskambėti viešojoje erdvėje, kad jį girdėtų visi. Jei nėra viešosios erdvės - nėra ir filosofijos. Šitos tezės, kurias viešai deklaruoju, buvo žinomos jau senovės Graikijoje. Jei Lietuvoje to nėra, vadinasi, nėra ir demokratijos. Už laisvę, demokratiją, viešąją erdvę atsakome visi. Laisvi būsime tik tada, kai atsakingumo reikalausime iš politikų. Jei to nėra dabar, tai nereiškia, kad nebus. Turime iš valdžios reikalauti ir jai priminti, kad išrinktieji turi rūpintis ne savo siaurais interesais.

Summa Erotica

A. Mickūnas yra knygos "Summa Erotica" autorius. Summa erotica - tai knyga, kurioje filosofiškai apmąstoma erotinė patirtis. Skirtumas tarp erotikos, ugningo gyvenimo ir paprasto lytiškumo - didžiulis.

Bibliografija

Svarbiausi A. Mickūno veikalai:

  • Tyrinėjant fenomenologiją (Exploring Phenomenology 1974 21990, su D. Stewartu, lietuvišku pavadinimu Fenomenologinė filosofija 1994)
  • Prasmė, dialogas ir įkultūrinimas: Ugdymo fenomenologinė filosofija (Meaning, Dialogue and Enculturation: Phenomenological Philosophy of Education, su J. R. Scudderiu, 1986)
  • Komunikacijos mokslas: Jo fenomenologiniai pagrindai (Science of Communication: Its Phenomenological Foundation 1990)
  • Technokratija prieš demokratiją: Komunikacijos politikos problemos (Technocracy vs. Democracy: Issues in the Politics of Communication 1997, abu su J. J. Pilotta)
  • Demokratija šiandien: Straipsniai ir esė, Pastovumas ir tėkmė: Kultūros fenomenologijos apybraižos (abu 2007)
  • Filosofijos likimas (su A. Šliogeriu, 2009)
  • Summa erotica (2010)
  • Estetika: menas ir pasaulio patirtis (2011)
  • Civilizacijos, kultūros, gyvenamieji pasauliai (Civilizations, cultures, lifeworlds)
  • Dieviškasis kompleksas ir laisvas mąstymas (The divine complex and free thinking)
  • Per fenomenologiją į dzenbudizmą, Socialinė vertybė ir individuali vertė (Social value and individual worth, visi 2012)
  • Šiuolaikiniai Vakarai: du gyvenamieji pasauliai (Modern West: two life worlds 2013)
  • Fenomenologinė filosofija ir jos šešėlis (su D. Jonkumi)
  • Kultūros logika (The logic of culture)
  • Mokykla, mokytojai, mokiniai, Visuomenė, aplinka ir pasaulis (Society, environment and world, visi 2014)
  • Europos projektas (The project Europe 2015)
  • Lietuva ir globalizacija (Lithuania and globalization 2016)
  • Kosminė sąmonė, Socialinės teorijos gyvenamas pasaulis ir metodas (The Lived World of Social Theory and Method, abu 2017)
  • Istorija, kalba, suvokimas (2018)

žymės: #Vaikai #Vaika

Panašus: