Šiame straipsnyje prisiminsime žymius Marijampolės krašto žmones, palikusius ryškų pėdsaką kultūroje ir sporte.
Aktorius Algirdas Grašys
Algirdas Grašys baigė Lietuvos konservatorijos (dabar Muzikos ir teatro akademija) aktoriaus meistriškumo katedrą 1957 m. (vad. J.Gustaitis, R.Senkutė, S.Čaikauskas). 1956-59 m. buvo Kapsuko (dabar -Marijampolės) dramos teatro aktorius, 1959-60 m. - Rusų dramos teatro aktorius, 1960-65 m. dėstė Vilniaus kultūros švietimo technikume, 1965-94 m. Jis sukūrė daugiau kaip 70 vaidmenų, daugiausia charakterinių.
Algirdo Grašio sceninį gyvenimą lydėjo vaidmenys, reikalaujantys ypatingo jautrumo ir organikos. Šios prigimtinės savybės lėmė tai, kad Grašys kiekvieną kartą scenoje sukurdavo įsimintiną ir įvairiai žiūrovų auditorijai suprantamą personažo portretą. Visiems aktoriaus Algirdo Grašio vaidmenims būdinga gyvenimo tiesa, didelė meilė žmogui. Aktorinės karjeros pradžioje aktorių lydėjo lyrinio herojaus amplua - iki lemtingojo Vytauto Čibiro spektaklio „Skapeno klastos" pastatymo Jaunimo teatre 1969 m.
Tąsyk Grašiui buvo skirtas tarno Silvestro vaidmuo. Jo herojus kalbėjo aukštaitiškai ir tai buvo vienas pirmųjų bandymų sovietiniais metais scenoje kalbėti tarmiškai. „Tai Čibiras pageidavo, kad tarnai kalbėtų tarmiškai, - tvirtino aktorius. - Mat kadaise pats Moliere´as to prašydavo",- sakė aktorius nesename interviu „Lietuvos žinioms".
Rytų aukštaičių tarmė smagiai skambėjo ir Algirdo Grašio humoro programose. Linksmose istorijose dažnai buvo girdėti žodelis „brač", tad žmonės aktorių pradėjo vadinti ponu Braču, ir tai ilgainiui tapo jo sceniniu vardu. Pasakojama, kad pravardė taip prilipo, jog ne visi prisimindavo ir tikrąją. Žmonės suprasdavo potekstę, kai po perkeltine prasme būdavo paslėpta tai, ko nevalia sakyti viešai. Publika perprasdavo ponu Braču vadinamo Algirdo Grašio humorą.
2009 metais leidykla „Žuvėdra" išleido knygą „Algirdo Grašio legendos". Aktorius Algirdas Grašys bus pašarvotas kovo 8 d. 14 val. Vilniaus laidojimo namuose „Nutrūkusi styga“. Lankyti bus galima taip pat ir kovo 9 nuo 8.30. 14 val. karstas išnešamas. Laidotuvės - Antakalnio kapinėse.
Aktorius Antanas Žekas
Vienas iškiliausių ir garbingiausių Kauno dramos teatro aktorių švenčia savo 80-metį. Jubiliato vaidmenų sąraše - arti pusšimčio vaidmenų, kurtų su režisieriais Jonu Jurašu, Henriku Vancevičiumi, Jonu Vaitkum, Valdu Lencevičiumi, Gyčiu Padegimu ir kitais. Nepaisant garbaus amžiaus, kūrybiškumu degančio aktoriaus vaidyba ir literatūrine kūryba - aktoriaus parašytais kupletais - iki šiol galime spektaklyje „Amerika pirtyje". O spektaklyje, kuris įvyks šeštadienį, gegužės 21 d. 16 val. KVDT Penktojoje salėje, vaidins ir spektaklio premjeroje 1975 m. vaidinę aktoriai Milė Šablauskaitė, Antanas Žekas, Regina Varnaitė, Albinas Budnikas, Algirdas Pintukas, Antanas Tarasevičius ir kiti.
Antanas Žekas gimė 1931 m. gegužės 17 d. Kėdainių apskr., Šėtos valsčiuje, Kirdeikių kaime. Baigė Kauno „Aušros" gimnaziją. Teatro meno A. Žekas mokėsi Vilniaus valstybinėje dramos studijoje jos 2-oje laidoje (pedagogai Juozas Gustaitis, Regina Senkutė, Jonas Kavaliauskas). 1953-1957 m. studijavo aktorystę Vilniaus valstybinėje konservatorijoje. Teatrinę karjerą pradėjo dar 1956 m. Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre. 1958 m. vaidino Kauno jaunojo žiūrovo teatro trupėje, su kuria kartu nuo 1959 m.
Privalu paminėti ir tai, kad greta darbo KVDT aktorius entuziastingai skleidė teatro meno idėjas, puoselėjo poezijos teatro idėją radijo ir televizijos laidose, kurioms rašė scenarijus, kūrė personažus, taip pat režisuodamas poetinius vakarus Kauno menininkų namuose, spektaklius Kauno profsąjungų rūmų dramos kolektyve. Pastarajam Žeko vadovavimo metu 1972 m. Baigęs aktyvią karjerą teatre, aktorius pasinėrė į literatūrinę kūrybą. 2003 m. jis tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu.
Svarbiausi A. Žeko vaidmenys
- 2000 Feliksas. A.Žekas. Slankų medžioklė. Režisierius A.Lebeliūnas.
- 1999 Džonsonas. W. B. Yeats. Žodžiai lango stikle. Režisierius G. Padegimas.
- 1999 Dželubis. T. Stoppard. Arkadija. Režisierius Valius Tertelis.
- 1998 Bangstonas. A. Strindberg. Šmėklų sonat. Režisierius G. Padegimas.
- 1998 Ževakinas. N.Gogol. Vedybos. Režisierius V. Tertelis.
- 1995 Tardytojas. K. Miyamoto, M. Fukazawa. Japonijos Naktys. Režisieriai S.Yamada ir J. Ohmine.
- 1994 Dažytojas. Pilyje prie pat giraitės. Režisierius A.Lebeliūnas.
- 1993 Karalius. B.Pūkelevičiūtė. Aukso žąsis. Režisierė B. Marcinkevičiūtė.
- 1991 Viršininkas. Kalnų kalba. Režisierius J. Jurašas.
- 1991 F. Dürrenmatt. Romulus Didysis. Režisierius G. Padegimas.
- 1991 A.Čechov. Vyšnių sodas - Režisierius J.Dautartas.
- 1991 Tėvas. J.M. Synge. Šaunuolis iš vakarų pakrantės. Režisierius H.Vancevičius.
- 1990 Kankelotas. Jurašienė. Smėlio klavyrai. Režisierius J.Jurašas.
- 1989 Rimaldis. K. Saja. Dialogai. Režisierius V.Žilėnas.
- 1988 G. Jankus. Amžinas keleivis. Režisierius J. Ivanauskas.
- 1987 Č. Aitmatov. Golgota Režisierius J. Vaitkus.
- 1986 Užeigos šeimininkas. A.Strindberg. Kelyje į Damaską. Režisierius G. Padegimas.
- 1985 Sachsė. J. Grušas. Herkus Mantas. Režisierius V.Balsys.
- 1983 J. Marcinkevičius. Erelnyčia. Režisierius V. Balsys.
- 1982 A. Camus. Kaligula. Režisierius J.Vaitkus.
- 1982 S. Zlotnikov. Scenos prie fontano. Režisierius G.Rudenko.
- 1982 Leitenantas. J. Glinskis. Kristibaba. Režisierius V.Valašinas.
- 1982 Policininkas. T. Wailder. Mūsų miestelis. Režisierius G. Padegimas.
- 1982 Daktaras. Šatrovas. Mėlynieji žirgai raudonoje pievoje. Režisierius J.Vaitkus.
- 1982 Kritikas. V. Palčinskaitė. Kristijano Anderseno rožė. Režisierius G. Padegimas.
A. Žeko scenarijai
- 1959 „Mergelė gulbelė".
- 1967 „Žaislai pyksta".
- 1972 „Gulbė karaliaus pati".
- 1992 „Kalėdų nakties vaiduokliai" (pagal Č. Dikensą).
- 1995 „Miegančioji gražuolė" (pagal Pero).
- 1967 „Stebuklingas žodis" premjera.
- 2000 „Slankų medžioklė".
- „Kauno TV plius" serialui penki scenarijai „Kriminalinės istorijos".
- Du eiliuoti scenarijai IV - jų (1991m.) ir V -jų (1995m.) Pasaulio lietuvių sporto žaidynių uždarymui.
Marijampolės gydytojai - senjorų futbolo entuziastai
Spalio 23 dieną Plungėje įvyko Lietuvos senjorų futbolo turnyras, skirtas miesto garbės piliečiui, buvusiam ilgamečiui Plungės rajono futbolo rinktinės, 1956 metais iškovojusios Lietuvos čempiono vardą, treneriui, vienam iš Plungės sporto mokyklos įkūrėjų, pedagogui Antanui Jadziauskui ( 1931-2021m.m.) atminti.
Šiame turnyre, gindamas Lietuvos medikų - senjorų futbolo rinktinės spalvas dalyvavo ir žinomas Marijampolės ligoninės gydytojas, didelis futbolo entuziastas, beje, šį žaidimą žaidžiąs nuo jaunų dienų, o senjorų futbolą žaidžiantis nuo 55 metų, jau aštuntą gyvenimo dešimtmetį pradėjęs, Albertas Sanulaitis. Lietuvos medikų -senjorų rinktinės garbę gina ir kitas marijampoliečiams pažįstamas gydytojas, Aivaras Dovydaitis.
Pasak Alberto, Lietuvos medikų - senjorų futbolo rinktinė kasmet dalyvauja Europos bei pasaulio senjorų futbolo čempionatuose vykstančiuose įvairiuose kraštuose. Malonu, kad 2017 metais Austrijoje vykusiame pasaulio čempionate, Lietuvos medikų senjorų futbolo rinktinė tapo net vicečempione.
Komandos dalyvavimas turnyruose dalinai finansuojamas iš įvairių šaltinių, tačiau didžioji dalis lėšų, vis tik yra pačių medikų asmeniniai pinigai. Grįžtant prie turnyro Plungėje reiktų pastebėti, jog be šalies medikų senjorų futbolo rinktinės jame, taip pat dalyvavo Plungės, Šiaulių, Kretingos, Žagarės ir Klaipėdos senjorų futbolo komandos.
Žaidžiama buvo ne tradicinėje, bet perpus sumažintoje futbolo aikštėje, kamuolys mušamas į mažesnius, panašius į rankinio vartus, o rungtyniaujama du kėlinius trunkančius po 15 minučių. Medikų - senjorų komanda nugalėtoja, 2021 m.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Algio Kriščiūno Įkvepianti Kelionė: Nuo Muzikos Scenos Iki Unikaliojo Meno Pasaulio
- Algirdo Ramanausko Biografija – Įspūdingi Faktai apie Jo Gyvenimą ir Karjerą
- Įspūdinga Algio Mickūno Biografija ir Unikalūs Filosofijos Bruožai, Kuriuos Privalote Žinoti!
- Utenos Gyvūnų Globos Namai: Naujausi Darbo Skelbimai ir Įdomi Veikla
- Kaip Efektyviai Atpažinti ir Valdyti Vaikų Emocijas Darželyje: Ekspertų Patarimai