Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje - 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje, palaidotas Antakalnio kapinėse) - valstybinis ir politinis veikėjas, ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993-1998 m.), Kovo 11-osios Akto signataras, Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (2001-2006 m.).

Gimė tarnautojų šeimoje. Giminę A. Brazauskas kildino nuo Mikailiškių kaimo XVIII a.

Išsilavinimas ir Karjeros Pradžia

1951 m. baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą.

1956 m. - baigė Kauno politechnikos institutą (dabar - Kauno technologijos universitetas), inžinierius hidrotechnikas. 1956 m. baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę.

1956-1957 m. Kauno hidroelektrinės (nuo 2014 - Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė) statybos inžinierius, direkcijos vyriausiasis inžinierius.

Tapęs inžinieriumi, A. M. Brazauskas pradėjo karjerą kaip jaunas specialistas.

Karjera Sovietmečiu

1958-1962 m. - Energetikos statybos tresto valdybos inžinierius.

1958 - 1962 m.

1962-1965 m. - Lietuvos TSR statybinių medžiagų pramonės valdybos viršininkas.

1965 m. buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru.

1965-1966 m. - statybinių medžiagų pramonės ministras.

1967 m. pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju.

Nuo 1967 m.

1967-1977 m.

1974 m.

1977 m. tapo LKP CK sekretoriumi.

1977-1988 m. - Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką).

Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas A. Brazauskas sparčiai lipo komunistų partijos hierarchijoje ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje Lietuvoje vykdytoju - LKP CK I sekretorimi.

1988 m. spalio 21 d. buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė Lietuvos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“.

1988-1990 m. - išrinktas ir ėjo LKP partijos Centro komiteto pirmuoju sekretoriumi.

Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmasis sekretorius 1988 10 22-23 dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms.

Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę.

1989 m. - išrinktas TSRS liaudies deputatu Vilniaus Lenino teritorinėje rinkiminėje apygardoje.

1989 Sąjūdžiui pritarus išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys.

Politinė Veikla Nepriklausomybės Laikotarpiu

1990 m. sausio 15 d. - 1990 m. kovo 10 d.

1990 m. vasario 24 d. - išrinktas į Lietuvos Respublikos Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Kaišiadorių rinkiminėje apygardoje Nr.

Nuo 1990 m. kovo 11 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Respublikos Aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“.

Nuo 1990 m. kovo 16 d. - įgaliotas atstovas spręsti klausimus, susijusius su tarpvalstybinėmis derybomis tarp Lietuvos Respublikos ir TSRS.

Nuo 1990 m. balandžio 24 d. - Valstybinės komisijos priešblokadinių priemonių planui paruošti ir vykdyti narys.

1990 m. rugsėjo 20 d. - 1991 m. sausio 12 d. - apriboti Aukščiausiosios Tarybos deputato įgaliojimai apriboti.

Nuo 1991 m. vasario 14 d. - nuolatinės Ekonomikos komisijos narys.

Nuo 1992 m. sausio 16 d. - atstovas Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje vieneriems metams.

Nuo 1990 m. gruodžio mėn.

1990 savarankišką Lietuvos komunistų partiją pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją, A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 02).

Nuo 1990 03 11 Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys.

1990 03-1991 01 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas.

Vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS ūkio sistemos dalies į nepriklausomos valstybės ūkį, organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą.

Prezidento Kadencija

1992 m. spalio mėn. - išrinktas Lietuvos Seimo nariu, o Seime - jo Pirmininku, tą pačią - 1992 m. lapkričio 25 d.

1992 rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai, 1992 11 išrinktas Seimo pirmininku, tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas.

1992 m. išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą, ėjo Seimo Pirmininko pareigas, tai pat pagal Konstituciją laikinai ėjo Lietuvos Respublikos Prezidento pareigas, kol 1993 vasario 14 d.

1993 m. vasario 14 d. - tiesioginių visuotinių rinkimų metu penkeriems metams išrinktas Lietuvos Respublikos Prezidentu. Kaip reikalauja Lietuvos Konstitucija, A. Brazauskas sustabdė savo veiklą LDDP.

1993 pirmą kartą tiesioginiais visuotiniais rinkimais išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.

Sukūrė prezidento instituciją, iš Seimo partijų atstovų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas.

Būdamas Lito komiteto pirmininku 1993 vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui.

1993 m. vasario 25 d.

1994 NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare.

1996 pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui dėl ekonominių sunkumų.

1997 su Lenkijos prezidentu A. Kwaśniewskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo.

1998 m. vasario 26 d. - Prezidentas Algirdas Brazauskas baigė savo kadenciją.

1998 m. vasario 26 d. dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus.

Politinė Veikla Po Prezidento Kadencijos

2000 m. - Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose - LSDP ir LDDP „A. Brazausko socialdemokratinės koalicijos“ vadovas.

Per Seimo rinkimus 2000 vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijai (ji gavo daugiausia vietų Seime), šioms partijoms susijungus išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (buvo iki 2007).

2001 m.

2001-2006 m. - Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas.

Jam vadovaujant Vyriausybei sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai.

2002 Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą.

2000 m. liepos 1 d.

2001-2007 m. - Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas (LSDP), nuo 2007 m.

2001 metais grįžo į politiką. Sausio mėnesį jis išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. Postą politikas išlaikė ir po 2004 m. parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 m. birželio 1 d.

2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai.

Šeima

A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933-2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę.

Su žmona gydytoja Julija Brazauskiene išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę.

Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935 m.) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas.

Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse.

Mirtis ir Atminimo Įamžinimas

Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d.[1] Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.[2]

2010 m. birželio 26 d.

2011 m. birželio 26 d.

2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 22), atidengta memorialinė lenta.

2010 09 30 Kaišiadorių centriniam miesto parkui suteiktas prezidento A. M. Brazausko vardas.

2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant LSDP centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 9) atidengta memorialinė lenta.

2011 07 02 tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus.

2014 11 24 Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.

2017 m. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) fojė atidengta memorialinė lenta.

Kontroversijos

Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas, kartu su A. Brazausko žmona Kristina Brazauskiene, susiję su viešbučio „Draugystė“ privatizavimu.

Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I. Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K. Brazauskienei naudinga plėtojant „Draugystės“ verslą, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I. Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K. Brazauskienei įsigyti „Draugystę“.

Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausku buvo deklaruoti.

Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei.

A. Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 m. gruodžio 24 d. leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos.

Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską apie galimas neigiamas pasekmes.

2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų.

Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja „AMB“ perduodamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB - tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai.

Teikiant juodąją buhalteriją Seimui nagrinėti, šios eilutės buvo kupiūruotos. A. M. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto.

Pomėgiai

Jaunystėje A. Brazauskas sportavo (stūmė rutulį), vėliau buriavo, buvo Lietuvos buriuotojų sąjungos garbės narys.

Aistringas medžiotojas, turėjo didžiulę medžioklinių peilių kolekciją.

Bibliografija

  • 1988: Стратегия развития строительного комплекса на примере Литовской ССР (bendaautorius: V. Matulaitis). Leidykla: „Стройиздат“.
  • 1990: Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24 (bendaautoriai: Benediktas Rupeika, Edvinas Butkus, Algimantas Budrys), leidykla: LKP CK leidykla.
  • 1992: Lietuviškos skyrybos.
  • 1998 m. „Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno sudarytą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas - Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993-1998“.
  • 2000: Penkeri Prezidento metai.
  • 2004: Apsisprendimas: 1988-1991. „Vaga“.
  • 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį. „Šviesa“.
  • 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai. „Knygiai“.

Apdovanojimai

  • 1997 m. skirta Santarvės premija
  • 1998 m. apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi
  • 1999 m. - Baltijos taikos premija
  • 2000 m. - Lietuvos nepriklausomybės medaliu
  • 2003 m. - Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine
  • 2010 m. - „Lietuvos tūkstantmečio žvaigždės“ apdovanojimu.

Taip pat apdovanotas apie 20-čia kitų užsienio valstybių apdovanojimų.

žymės: #Gimimo

Panašus: