Brazáuskas Algirdas Mykolas gimė 1932 m. rugsėjo 22 d. Rokiškyje, mirė 2010 m. birželio 26 d. Vilniuje (palaidotas Antakalnio kapinėse). Jis buvo Lietuvos valstybės ir politikos veikėjas, ketvirtasis Lietuvos Respublikos prezidentas (1993-1998 m.) ir Kovo 11 Akto signataras.
A. Brazauskas buvo socialinių mokslų daktaras (ekonomikos mokslų kandidatas 1974 m.). Jis buvo penkių universitetų, tarp jų Vilniaus Gedimino technikos universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos, garbės daktaras.
Ankstyvoji Karjera ir Darbas Sovietų Lietuvoje
Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas sparčiai kilo komunistų partijos hierarchijoje. 1956-1957 m. dirbo Kauno hidroelektrinės (nuo 2014 m. - Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinė) statybos inžinieriumi, direkcijos vyriausiuoju inžinieriumi. 1958-1962 m. dirbo Energetikos statybos tresto valdyboje, 1962-1965 m. - Liaudies ūkio tarybos Statybinių medžiagų valdybos viršininku, 1965-1966 m. - statybinių medžiagų pramonės ministru, 1966-1977 m. - Valstybinės plano komisijos pirmininko pirmuoju pavaduotoju.
1967-1990 m. kovo 11 d. buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas (nuo 1990 m. sausio 15 d. Prezidiumo pirmininkas). 1977-1988 m. buvo Lietuvos komunistų partijos centro komiteto sekretorius (kuravo pramonę ir ekonomiką), 1988-1990 m. - pirmasis sekretorius.
Dalyvavimas Tautiniame Atgimime
1988 m. dalyvavo tautinio atgimimo procese. Būdamas Lietuvos komunistų partijos centro komiteto pirmuoju sekretoriumi, 1988 m. spalio 22-23 d. dalyvavo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime, pritarė jo skelbiamoms idėjoms. Kaip faktinis LSSR vadovas, kontaktuodamas ir su SSRS vadovais, ir su Sąjūdžio vadovybe, stengėsi neutralizuoti Maskvos spaudimą Lietuvai siekiant taikiai atkurti nepriklausomybę.
1989 m. Sąjūdžiui pritarus, buvo išrinktas SSRS liaudies deputatu, buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos Sąjungos Rūmų narys.
Politinė Veikla Nepriklausomoje Lietuvoje
1990 m. savarankišką Lietuvos komunistų partiją pertvarkius į Lietuvos demokratinę darbo partiją, A. M. Brazauskas tapo jos pirmininku (buvo iki 1993 m. vasario mėn.). Nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys.
1990-1991 m. buvo Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pavaduotojas. Vadovavo Lietuvos ūkio pertvarkymui iš SSRS ūkio sistemos dalies į nepriklausomos valstybės ūkį, organizavo jo funkcionavimą per SSRS ekonominę blokadą.
1992 m. rinkimus laimėjus Lietuvos demokratinei darbo partijai, 1992 m. lapkričio mėn. buvo išrinktas Seimo pirmininku, tapo laikinai einančiu Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. 1993 m. pirmą kartą tiesioginiais visuotiniais rinkimais išrinktas Lietuvos Respublikos prezidentu.
Prezidentūra (1993-1998 m.)
1993 m. vasario 25 d. A. Brazauskas pradėjo eiti Lietuvos Respublikos prezidento pareigas. Sukūrė prezidento instituciją, iš Seimo partijų atstovų sudarė Politinę konsultacinę, Valstybės gynimo, Užsienio politikos koordinavimo tarybas. Būdamas Lito komiteto pirmininku, 1993 m. vadovavo nacionalinės valiutos įvedimui. Dėl ekonominių sunkumų 1996 m. pareiškė nepasitikėjimą ministrui pirmininkui. 1993 m. inicijavo Valdovų rūmų Vilniuje atstatymą.
A. M. Brazauskas formulavo Lietuvos užsienio politikos tikslus, principus ir prioritetus, ypač iškėlė gerų santykių su gretimomis valstybėmis, glaudaus bendradarbiavimo su Baltijos šalimis (Latvija, Estija) ir Lenkija svarbą, sėkmingai vedė dvišalių santykių normalizavimo dialogą su Rusija (1997 m. pasirašyta Sutartis dėl Lietuvos ir Rusijos sienos). 1994 m. NATO generaliniam sekretoriui įteikė prašymą priimti Lietuvą šios organizacijos nare. 1997 m. su Lenkijos prezidentu A. Kwaśniewskiu inicijavo Vidurio ir Rytų Europos šalių, siekiančių įstoti į tarptautines ir Europos valstybių organizacijas, vadovų Vilniaus konferenciją ir jai vadovavo.
Ministro Pirmininko Pareigos (2001-2006 m.)
2000 m. per Seimo rinkimus vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos demokratinės darbo partijos koalicijai. Šioms partijoms susijungus, išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku (buvo iki 2007 m.). 2001-2004 m. ir 2004-2006 m. buvo Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas. Jam vadovaujant Vyriausybei, sustiprėjo šalies ūkis, pagerėjo makroekonomikos rodikliai. 2002 m. Lietuva pakviesta į NATO, priimtas Europos Sąjungos šalių vadovų sprendimas dėl Lietuvos pakvietimo į Europos Sąjungą.
Iš aktyvios politikos A. Brazauskas pasitraukė 2006 m. birželio 1 d.
Asmeninis Gyvenimas ir Mirtis
Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933-2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 m.): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 m. vedė Kristiną Butrimienę. Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935 m.) buvo Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės Lietuvoje vadovas.
Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 m. birželio 26 d. Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.
Atminimo Įamžinimas
- 2010 m. rugsėjo 24 d. Rokiškyje, ant namo (Laisvės g. 27), atidengta memorialinė lenta.
- 2011 m. vasario 14 d. Vilniuje ant LSDP centrinės būstinės (Barboros Radvilaitės g. 8) atidengta memorialinė lenta.
- 2011 m. liepos 2 d. tėvų namuose Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26) atidarytas Brazauskų namai-muziejus.
- 2014 m. lapkričio 24 d. Kauno hidroelektrinei (T. Masiulio g. 22A) suteiktas Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės vardas.
- 2017 m. KTU Kultūros ir renginių centro (Laisvės al. 13) vestibiulyje atidengta memorialinė lenta.
- 2010 m. A. M. Brazausko vardu pavadintas Kaišiadorių miesto parkas.
Bibliografija
- 1988: Стратегия развития строительного комплекса на примере Литовской ССР (bendaautorius: V. Matulaitis). Leidykla: „Стройиздат“.
- 1990: Interviu Lietuvos radijui: 1989.01.14-1989.11.24 (bendaautoriai: Benediktas Rupeika, Edvinas Butkus, Algimantas Budrys), leidykla: LKP CK leidykla.
- 1992: Lietuviškos skyrybos.
- 1998 m. „Baltųjų lankų“ leidykla išleido G. Ilgūno sudarytą knygą-albumą „Algirdas Brazauskas - Lietuvos Respublikos Prezidentas, 1993-1998“.
- 2000: Penkeri Prezidento metai.
- 2004: Apsisprendimas: 1988-1991. „Vaga“.
- 2004: Lietuvos galia: atlikti darbai ir mintys apie ateitį. „Šviesa“.
- 2007: Ir tuomet dirbome Lietuvai. „Knygiai“.
žymės: #Gime
Panašus:
- Algirdo Brazausko gyvenimo paslaptys ir įspūdinga veikla, kurią verta žinoti
- Algirdas Brazauskas: Įspūdinga Biografija ir Politinės Karjeros Paslaptys
- Algirdas Grudinskis: Įdomiausia Biografija, Karjeros Aukštumai ir Asmeninio Gyvenimo Paslaptys
- Knygos 7 metų vaikams: įdomiausios ir populiariausios knygos!
- 7 Metų Vaikų Darbeliai: Kūrybiškos Idėjos, Kurios Įkvėps Kiekvieną