Alytaus pataisos namuose bausmę iki gyvos galvos atlieka 60 metų panevėžietis A.Vertelka, pravarde Pinčia. Jis teismo prašė nustatyti jam terminuotąją laisvės atėmimo bausmę, tačiau išgirdo neigiamą atsakymą. Tai buvo jau antras A.Vertelkos bandymas išeiti į laisvę.
Teismo sprendimas: kaltės nepripažinimas ir žalos neatlyginimas
Kalinio prašymą išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas konstatavo, kad pagal įstatymus A.Vertelka turi teisę prašyti įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti į terminuotąją bausmę, bet neatitinka pagrindinio reikalavimo, kad kalinimo laikas sutrumpėtų. Nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės dėl savo veiksmų, nejaučia kaltės, neapgalvoja kilusių itin sunkių padarinių nukentėjusiesiems, todėl būdamas laisvėje taip pat gali negerbti kitų visuomenės narių teisių ir gali vėl nusikalsti”, - nusprendė teismas.
Nenori atlyginti žalos. Neseniai Alytaus pataisos namai gavo antstolių vykdomąjį raštą, kuriame teigiama, kad Pinčios pravardę turintis A.Vertelka yra skolingas 932 eurus, tačiau šių pinigų net nesirengia mokėti, nors per tą laiką, kai kali Alytuje, į jo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 5212 eurų ir 31 centas.
„Tai rodo jo cinišką požiūrį į nukentėjusiųjų interesų tenkinimą ir akivaizdu, kad jam svarbiausia yra asmeninių poreikių tenkinimas“, - taip A.Vertelką įvertino teismas.
Elgesys už grotų: autoritetas ir taisyklių pažeidimai
Tulpinio prašymą nagrinėjusiems teisėjams užkliuvo ne tik jo požiūris į nukentėjusiuosius, bet ir elgesys už grotų. Nei Alytaus pataisos namų, nei tuomečio Lukiškių kalėjimo darbuotojai A.Vertelkos nė iš tolo negali pavadinti pavyzdingu kaliniu.
„Jis linkęs akcentuoti savo autoritetą, pabrėžia savo galios ir įtakos vertę, didžiuojasi savo ryšiais tam tikruose visuomenės sluoksniuose, pasižymi kontroliuojančiomis nuostatomis ir noru valdyti situaciją“, - rašoma A.Vertelkos charakteristikoje.
Per 20 metų, praleistų už grotų, Tulpinių vadeiva už gerą elgesį buvo skatintas keturis kartus, bet dėl įvairių nusižengimų ir įstaigos vidaus taisyklių pažeidimų yra baustas 16 kartų. Septynis kartus nuobaudos skirtos vien dėl to, kad kartu su kitais kaliniais atsisakė dirbti nemokamus darbus, pavyzdžiui, tvarkyti kiemą, į kurį nuteistieji išvedami pasivaikščioti.
Pastarąjį kartą Pinčia nusižengė šių metų lapkričio 24 dieną ir taip pats sumažino savo galimybes įkalinimą iki gyvos galvos pakeisti terminuotąja laisvės atėmimo bausme.
„Šių metų birželio 16 dienos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu A.Vertelkai buvo nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti, tad akivaizdu, kad net atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis nesugebėjo teigiamai pakeisti savo elgesio ir paklusti įkalinimo įstaigoje nustatytoms taisyklėms.
Aukų sąrašas ir žiaurūs nusikaltimai
Atgailauti A.Vertelka tikrai turi dėl ko. Nepriklausomybės atgavimo pradžioje Panevėžyje, Tulpių gatvėje, susibūrusi gauja netrukus tapo žinoma visoje Lietuvoje kaip viena kruviniausių grupuočių. Ji nevengė iš kelio šalinti nei konkurentų, nei saviškių, kurių ištikimybe būdavo suabejojama.
Grupuotės vadeivomis tapo buvęs sportininkas A.Vertelka ir Virginijus Baltušis. Manoma, kad Tulpiniai yra nužudę daugiau kaip 30 žmonių. A.Vertelka siejamas su 11, V.Baltušis - su 22 žmogžudystėmis.
Susidorojo itin žiauriai
Garsiausią nusikaltimą, po kurio ir buvo demaskuoti, Tulpiniai įvykdė 2000 metų liepos 6 dieną, kai pagrobė ir nužudė „Mažeikių naftos“ vadovą Gedeminą Kiesų, jo sūnų Valdą ir verslininko vairuotoją Alfonsą Galminą. Šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas.
Policijos pareigūnais apsimetę Tulpiniai sustabdė A.Galmino vairuojamą automobilį ir pagrobė visus tris juo važiavusius vyrus. Vėliau iš jų prievarta išgavo banko korteles ir jų kodus, o visas tris aukas nužudė. V.Galminas buvo pasmaugtas, o abu Kiesai nušauti į galvą.
Lavonai buvo išrengti, galvos atskirtos nuo kūnų ir užkastos atskirai. Jų iki šiol nerasta. Kaip teigiama, į plastikinius maišus sudėtas galvas į kitą vietą nuvežė ir užkasė pats A.Vertelka.
Vėliau nusikaltėliai prisipažino, kad nustebo automobilyje išvydę G.Kiesaus sūnų. Jie nebuvo numatę, kad G.Kiesus užsuks į Vilniaus oro uostą pasiimti iš užsienio grįžusio sūnaus, tačiau pasigailėti jaunuolio net neplanuota.
Kapojo, skandino, degino
Po šio nusikaltimo ant kojų buvo sukeltos ne tik Panevėžio, bet ir Vilniaus policijos pajėgos, o už grotų atsidūrę eiliniai gaujos nariai pradėjo pasakoti tokias savo nusikaltimų detales, nuo kurių kriminalistams šiaušėsi plaukai.
Taip išsiaiškinta, kad 1994 metais gaujos nariai nužudė tris savo bendrininkus, - iš laidotuvių Biržuose į Panevėžį važiavusius Gintarą Maskoliūną, Pavelą Sereikį ir Gintarą Tamošiūną. Jų automobilis buvo apsuptas ir apšaudytas kelyje.
1999 metais Tulpiniai susidorojo su kitu bendražygiu - Sauliumi Janoniu. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje, į kurį jau anksčiau buvo sumesta daugiau Tulpinių aukų.
Nužudytų žmonių kūnai būdavo ne tiktai skandinami, bet ir įbetonuojami, kad niekada neišplauktų į paviršių. Nupjauti galvą taip pat buvo išskirtinis šios gaujos bruožas. Taip buvo daroma tikintis, kad kūnus bus sunkiau surasti ir atpažinti.
Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, Tulpiniai sudegindavo. Teigiama, kad A.Vertelkai jau buvo nusibodę sukti galvą, kaip paslėpti vieno ar kito nužudytojo kūną, todėl jis buvo sumąstęs, jog reikia įsigyti didelę mėsos malimo mašiną, kuri galėtų sutraiškyti ir žmogaus kaulus. Bet šio sumanymo atsisakyta sužinojus, kad sumalti galima tik sušaldytus kūnus.
Niekada nepripažino kaltės
A.Vertelka buvo sulaikytas praėjus penkiolikai parų nuo Kiesų ir A.Galmino nužudymo. Per kratą pas jį buvo rastas maišelis su narkotikais. Nors vėliau įtarta, kad kvaišalai gaujos vadeivai galėjo būti specialiai pakišti, tąkart niekas dėl to nesuko galvos. Narkotikai tapo priežastimi laikyti A.Vertelką už grotų.
Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismuose gaujos vadeiva kaltu neprisipažino. Kad bylos jo atžvilgiu buvo suklastotos, Pinčia teigė ir savo retuose interviu žiniasklaidai.
„Nebuvo jokių nužudymų. Kaltinamajame akte visur prirašytas žodis „galimai“. Kai teisme vieno ožio paklausiau, ar jis mane pažįsta, pasakė, kad ne, bet remiantis jo parodymais mane ir nuteisė.
Visur rašė, kad mano viloje vyko kažkas žiauraus, tačiau nieko ten nerado. Nuo tvenkinio, iš kurio ištraukė kažkieno kūnus, iki tos vilos yra bent trys kilometrai. Kas ten ką įmetė, tegul jų ir klausia. Turėjo nužudymus prie Tulpinių pririšti, ir tiek. Sukūrė legendą, pranešė spaudai - tiek ir tereikėjo“, - 2016 metais TV3 televizijai kalbėjo A.Vertelka.
Nuteistas du kartus
Nors A.Vertelka neigė savo kaltę, teisėsaugininkams pavyko įrodyti, kad jis asmeniškai dalyvavo keliose žmogžudystėse. Jam dviejose bylose buvo skirtas įkalinimas iki gyvos galvos už abiejų Kiesų ir jų vairuotojo A.Galmino nužudymą, Panevėžio apygardos prokurorės Vidos Kazlauskaitės ir Pasvalio policijos pareigūno Sergejaus Piskunovo sušaudymą 2000-ųjų lapkritį, Panevėžio verslininkų Juliaus ir Danutės Džiuvių nužudymą 2000-ųjų birželį ir Panevėžio nusikalstamo pasaulio veikėjo Virginijaus Marščionkos nužudymą 1997 metais.
Kartu su A.Vertelka iki gyvos galvos taip pat nuteisti V.Baltušis ir Audrius Andrušaitis.
Teismus užvertė skundais
V.Baltušis ir A.Andrušaitis tyliai atlieka bausmes, o A.Vertelka teisėsaugininkams ramybės neduoda ir sėdėdamas už grotų. Tiek anksčiau atlikdamas bausmę Lukiškėse, tiek dabar Alytuje A.Vertelka nuolatos rašo skundus teismams ir kaltina įkalinimo įstaigų administraciją pažeidžiant jo teises.
Pinčiai kliūva viskas - prižiūrėtojų nurodymai eiti dirbti, nes tai esą žemina jo orumą, tarnybinio šuns elgesys - esą jis per kratą ištepliojo jo švarią patalynę, per daug skurdus prekių pasirinkimas įkalinimo įstaigos parduotuvėse, krepšinio žaidimas su homoseksualiais asmenimis, per daug reti pasimatymai su buvusia mylimąja, 1992 metų Misis Lietuva Vilija Stankiuviene ir jųdviejų sūnumi Titu.
Netgi tada, kai jo kameroje buvo rasta kompaktinis diskas su erotiniu filmu, A.Vertelka parašė skundą teismui ir išvadino pareigūnus žiopliais, nes esą tame diske - ne erotika, o visiems gerai žinomas filmas „Karibų piratai“.
„Man skiria nuobaudas už viską. Esu gavęs ir už tai, kad pasivaikščiojimo metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos. Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, pasakei „laba diena“ - nuobauda, nepasakei „laba diena“ - vėl nuobauda“, - viename teisme skundėsi Pinčia.
Pastarąjį kartą žiniasklaidoje „tulpinio“ vardas pasirodė prieš mėnesį, kovo pabaigoje. Buvo paskelbta, kad teisme ir vėl atmestas jo prašymas. Nuo 2001 m. kalintis A. Vertelka atkakliai siekia perkėlimo iš Lukiškių izoliatoriaus-kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus. „Tulpinių“ vadas siekia laisvesnio gyvenimo ir ilgesnių valandų susitikimams su šeima. Pirmą kartą į teismą su prašymu perkelti jis kreipėsi praėjus dešimtmečiui nuo įkalinimo pradžios ir rankų nenuleidžia iki šiol.
1961 metais gimęs panevėžietis - buvęs sportininkas, galėjęs tapti klestinčiu verslininku. Prabangą laisvėje mėgęs „tulpinis“ kalėti iki gyvos galvos nuteistas už 12 žmonių nužudymą, kankinimus ir plėšimus. 17 metų kalinčio „tulpinio“ „sąskaitoje“ - jau daugiau nei dešimt kalėjimo administracijos skirtų nuobaudų, tačiau su jomis jis nesutinka, kaip ir su nusikaltimais, už kuriuos yra pasiųstas už grotų.
Gyvenimo sąlygos kalėjime ir skundai
Iki gyvos galvos nuteisto A. Vertelkos gyvenimo sąlygos kalėjime nesiskiria nuo kitų nuteistųjų, tačiau net ir tokiomis sąlygomis randa galimybių pasimėgauti taip laisvėje mėgta prabanga. Savo kameroje jis turi naujausią vaizdo techniką, jį nuolat lanko artimieji ir jis gali sau leisti apsipirkinėti kalėjimo parduotuvėje. Tačiau ir čia jam per mažai laisvės. A. Vertelka skundžiasi, kad parduotuvės lentynose neliko kai kurių prekių, o ir apribojo parduotuvėje išleidžiamų pinigų kiekį.
Apie prabangų „tulpinio“ gyvenimą net už grotų žiniasklaidoje buvo rašyta ne kartą, tačiau prieš kelerius metus jis bandė visa tai paneigti. Esą nutekėjo tiesos neatitinkantys pasakojimai.
„Vienas pareigūnas pasakė tokią nesąmonę, tiek ir tereikėjo. Tada spauda rašė, kad pas Vertelką kameroje konjakas upeliais teka, yra pristatomos laisvo elgesio merginos. Dabar tas pareigūnas pats jau nebedirba.
Galiu pasakyti tik tiek, kad buvo mano gimtadienis. Parduotuvėje nupirkau saldainių, sausainių. Tas pareigūnas, eidamas pro šalį, pamatė ir visiems priskiedė nesąmonių. Dar pasakė, kad ikrus valgėme, brangius gėrimus vartojome. Nesąmonė“, - 2016 m. portalui tv3.lt sakė A. Vertelka.
A. Vertelka dar 2012 m. garsiai išsakė skundą, kad nenori žaisti krepšinio ir tinklinio su „kitos pakraipos“ asmenimis tose pačiose komandose. Kalintys homoseksualai jam kliuvo ne kartą. Teisme jis skundėsi ir dėl to, kad turi kartu su „kitos pakraipos asmenimis“ tvarkyti bendrą vidinį kiemą.
Prieš šešerius metus jis skundėsi, kad kratą jo kameroje atlikę prižiūrėtojai esą sugadino jo muzikinį centrą. „Pinčia“ skundėsi ir kartu į kratą atsivesto šuns elgesiu. Esą tarnybinis šuo kratos metu „purvinas lakstė per patalynę“. „Taip juk negalima“, - sakė nuteistasis.
„Kita nuobauda buvo skirta už tai, kad pasivaikščiojimų metu kitam kaliniui palinkėjau geros dienos, - sakė „tulpinių“ lyderis. - Nuobaudos man skiriamos sąmoningai, nes pasakei „laba diena“ - nuobauda, nepasakei „laba diena“ - vėl nuobauda. Ar už tokias nuobaudas galima laikyti kalėjime?“.
"Tulpinių" gaujos veikla ir nusikaltimai
Į kalėjimą iki gyvos galvos „tupliniai“ pasiųsti už daugiau nei dvidešimt nužudymų, kurie buvo padaryti 1993-2000 metais. Gauja žudydavo net savus. 1999 metais jų auka tapo „tulpinis“ Saulius Janonis. Vyriškio kūnas buvo įkištas į metalinę statinę ir paskandintas Dubulių tvenkinyje.
Kai kurias aukas tame pačiame ežere skandindavo įbetonuodami kojas į indus, kad neišnirtų. 2000 m. Panevėžyje buvo susprogdintas stomatologijos kabinetas. 1994 metų rugsėjo 21 dieną kelyje Pasvalys-Panevėžys buvo apšaudytas važiuojantis automobilis. Juo iš laidotuvių Biržuose vyko keturi vyrai. Nuo kulkų žuvo trys - Gintaras Maskoliūnas, Pavelas Sereikis ir Gintaras Tamošiūnas.
Kirsdami galvas „tulpiniai“ įsivaizdavo, kad taip kūnus, jei juos rastų, bus sunkiau identifikuoti. „Mažeikių naftos“ vadovas G. Kiesus bei jo sūnus buvo nušauti šūviais į galvą. Į duobę miške lavonai buvo sumesti išrengti nuogai ir be galvų.
Kai kuriuos lavonus, norėdami sunaikinti įrodymus, degindavo. 1993-2000 metais įvykdyti „tulpinių“ nusikaltimai buvo aprašyti 62 baudžiamosios bylos tomuose.
Planai įsigyti "mėsmalę lavonams"
Žiaurias egzekucijas savo sodyboje vykdę „tulpiniai“ planavo įsigyti mėsmalę, kurioje galėtų traiškyti lavonus, rašoma žurnalistinių tyrimų cikle „Įvykiai, sukrėtę Lietuvą“.
Kaip įsigyti mėsmalę, tinkančią malti nužudytiems žmonėms, ne kartą buvo aptarinėjama „tulpinių“ lyderių susibūrimuose. Tokį įrenginį jie būtų įsigiję, jei ne kažkurio konsultanto praktiška pastaba: mėsos perdirbimo įmonėse malama atvėsinta skerdiena. Jeigu ne, mėsmalės stringa.
Idėjos įsigyti žmonių mėsmalę buvo atsisakyta tik dėl per ilgo paruošimo proceso ir nenoro sukelti įtarimų perkant didelį šaldytuvą.
"Mažeikių naftos" vadovo nužudymas
2000 m. liepos 6 d. tris vyrus pagrobę Tulpinių gaujos nariai prievarta iš jų išgavo banko korteles ir jų kodus, vėliau pasmaugė A. Galminą, o G. ir V. Kaip paaiškėjo, nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto - Tulpiniai apsimetė policijos ekipažu ir sustabdė G. Kiesaus ekipažą.
Nusikaltėliai tikėjosi, kad G. Kiesus važiuos tik su vairuotoju, tačiau verslininkas iš oro uosto buvo pasiėmęs iš užsienio grįžusį sūnų.
Kai Kiesus pagrobė ir atvežė į miško namelį, visi pagrobtieji buvo su maišais ant galvų. Pagrobėjams pradėjus kalbėti, G. Kiesus iš balso atpažino A. Vertelką ir iš karto paklausė: „Ko tau reikia? Pinigų? Aš tau jų duodu. Tik palik mus gyvus, nežudyk.“
Kai vienas smogikų pasmaugė A. Galminą, G. Kiesus mėgino išsipirkti, siūlydamas banditams milžinišką sumą - apie 0,5 milijono JAV dolerių. Bet A. Vertelka nesutiko, liepė juos nušauti. Dar kurį laiką banditai dvejojo, bet A. Vertelka nesileido į kalbas. Liepos 7-osios rytą maždaug 9 valandą iš pradžių tėvą G. Kiesų, stovintį prie gaujos sėbrų iškastos duobės nušauna V. Baltušis, o po kelių minučių į tą pačią vietą atvestą sūnų V. Kiesų pistoleto šūviu pakerta R. Čeponis.
Anot pareigūnų, jie buvo nužudyti tuo metu, kai A. Vertelką pasiekė gaujos narių žinia apie nuo Kiesų kortelių, iš bankomatų Latvijoje ir Lenkijoje išimtus pinigus - 120 tūkstančių litų.
Neatsakyta į klausimą, kodėl reikėjo nupjauti aukoms galvas, kurios nerastos iki šiol. Viena versijų - nusikaltėliai tikėjosi, kad suradus ir atkasus kūnus, bus neįmanoma atpažinti lavonų.
Sulaikymas ir teismo procesas
Liepos 21-ąją, prabėgus lygiai penkiolikai dienų nuo Kiesų pagrobimo, A. Vertelka buvo sulaikytas. Policininkai apieškojo sulaikytojo kišenes ir kelioniniuose krepšiuose sudėtus rūbus. Vienoje kišenėje buvo surastas nedidelis maišelis su narkotikais. Už Už tai jam buvo skirti trys įkalinimo mėnesiai. Vėliau Aukščiausiasis Teismas jį išteisino. Buvo pripažinta, kad byloje nėra įrodymų, jog tie narkotikai buvo jo.
Antras A. Vertelkos sulaikymas buvo galutinis. Į spaudą nutekėjus informacijai apie egzekucijos dalyvius, kuomet pagrindiniai šalies dienraščiai išspausdino egzekucijų dalyvių nuotraukas, tai tapo mirties nuosprendžiu jauniesiems „tulpiniams“.
E. Bučys, G. Liubartas, A. Lebedevas ir R. Narbutas buvo nušauti, išrengti nuogai ir užkasti netoli vandenvalos, Panevėžio rajone.
Sūnaus požiūris į tėvą
Titas Vertelka ne kartą prašė tėvo paaiškinti, dėl ko reikėjo žudyti, kankinti, plėšti. „Tai buvo gyvenimo klaidos, jis tai pripažįsta“, - LRT TELEVIZIJOS laidoje „(Ne)emigrantai“ teigia į Kiprą emgiravęs Algimanto Vertelkos sūnus.
Iki gyvos galvos sėdėdamas belangėje Pinčia nevengia patarti sūnui, kaip gyventi. „Jis leidžia man suklysti ir suprasti, kad tai yra klaida“, - sako T. Pinčia nusikaltėlių pasaulyje vadinamas A. Vertelka prieš 20 metų, dar prieš sėsdamas į kalėjimą iki gyvos galvos, mezgė artimus santykius su tituluota gražuole, „Mis Lietuva 1992“ Vilija Stankiuviene.
Vis dėlto jis pažymi, kad kitoks nesijaučia, nors į gyvenimą galbūt ir žiūri kiek kitaip. Vertelkos pavardė Lietuvoje žmonėms kelia šiurpą, ir pats T. Vertelka neslepia, kad tai jis jaučia visą gyvenimą.
„Dažniausiai žmonės tiesiog paklausdavo: girdėta pavardė, gal tu čia tas? Aš niekados to neslėpiau, nors ir pats tėtis kartais sakydavo: tavo pavardė gali kai kur duris atverti, kai kur - ne tik uždaryti, bet ir padaryti daug blogų dalykų. Čia faktas, bet aš tikrai nesigėdiju, kas aš esu ir kas yra mano tėvai.
Visuomenės akyse 20-metis žiauraus nusikaltėlio sūnus yra toks pat blogas, kaip ir jo tėvas, nors vaikinas niekada nenusikalto. Atvirkščiai - T. Vertelka prisiekia, kad jo reputacija ir sąžinė visiškai švari.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Algimantas Jablonskas – Lietuvo Šokolado Kultūros Revoliucijos Pradininkas!
- Algimanto Tamelio Biografija: Įdomiausi Faktai ir Karjeros Kelias
- Algimantas Masaitis: Įkvepianti biografija ir neįkainojama veikla lietuvybės puoselėjime
- Neatpažinti Faktai apie Socialinės Globos Namus Bažnyčiose XIX Amžiuje Lietuvoje, Kurių Negalėjote Įsivaizduoti!
- Negalite Praleisti! Svarbiausi Vaikų Žaidimų Kambario Įrengimo Reikalavimai, Kuriuos Turite Žinoti