Alerginis bėrimas - tai imuninės sistemos reakcija į aplinkos dirgiklius, alergenus. Kilus tam tikram pavojui, mūsų kūnas duoda ženklą reaguoti ir priešintis. Tai dažnai būna veido, kojų ar kitų kūno vietų odos bėrimai ir niežulys ar nemalonus dirginimas.
Alerginio bėrimo priežastys
Mokslininkams pavyko nustatyti daugelį veiksnių, kurie gali sukelti dilgėlinę. Tai apima maistą ir kitas medžiagas, su kuriais susiduriame ar vartojame, pavyzdžiui, vaistai. Be to, dilgėlinę gali sukelti ir kitos ligos. Štai keletas labiausiai paplitusių priežasčių:
- Kai kurie maisto produktai (ypač žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai, vėžiagyviai).
- Vaistai, tokie kaip antibiotikai (ypač penicilinas ir sulfonamidas), aspirinas ir ibuprofenas.
- Vabzdžių įgėlimai ar įkandimai.
- Fiziniai dirgikliai, pavyzdžiui, slėgis, šaltis, karštis, fiziniai pratimai ar saulė.
- Lateksas.
- Kraujo perpylimas.
- Bakterinės infekcijos, įskaitant šlapimo takų ir gerklės infekcijas.
- Virusinės infekcijos, įskaitant peršalimą, infekcinę mononukleozę ir hepatitą.
- Gyvūnų pleiskanos.
- Žiedadulkės.
- Kai kurie augalai, pavyzdžiui, nuodingasis ąžuolas ir nuodingoji gebenė.
Dažni fizinės dilgėlinės sukėlėjai:
- Trynimas ar kasimasis: simptomai atsiranda per keletą minučių toje vietoje, kuri buvo trinama ar kasoma, ir paprastai trunka mažiau nei valandą.
- Slėgis ar spaudimas. Lėtinė slėgio dilgėlinė gali atsirasti praėjus 6-8 valandoms nuo įvykio (diržų ar drabužių nuospaudos) ir pasireikšti raudonu patinimu. Tie patys simptomai gali pasireikšti ir laikytis tose kūno dalyse, kuriose jaučiamas pastovus spaudimas, pavyzdžiui, kojų paduose.
- Kintanti temperatūra. Paprastai šalčio dilgėlinė pasireiškia aukštai temperatūrai pasikeitus į žemą. Jeigu visa kūno temperatūra staiga atvėsta, ši dilgėlinės forma gali būti pavojinga gyvybei, pavyzdžiui, kai paneriama į baseiną.
- Aukšta kūno temperatūra. Cholinerginė (arba šilumos) dilgėlinė pasireiškia kūno temperatūrai staiga pakilus: dėl prakaitavimo, mankštinimosi, karšto dušo ir / ar nerimo padidėjimo.
- Saulės spinduliai.
- Kraujagyslių uždegimai (arba vaskulitas), taip pat gali sukelti dilgėlinę. Esant šiai dilgėlinei labiau skauda nei niežti, ant odos gali likti net mėlynės.
Alerginis kontaktinis dermatitas
Alerginis kontaktinis dermatitas yra tam tikra alergijos rūšis, kurią sukelia grynos ar tam tikros gaminiuose esančios medžiagos tiesioginis kontaktas su oda. Tokie alergenai gali būti kremuose, kosmetikos priemonėse, drabužiuose, papuošaluose ar kituose gaminiuose, kurie tiesiogiai liečiasi su oda. Taip pat medžiagos, esančios tatuiruočių dažuose.
Ištikus kontaktiniam dermatitui, pastebimas smulkus niežtintis bėrimas, odos paraudimas ir patinimas. Jeigu alergenas nėra pašalinamas, simptomai tik dar labiau sustiprėja ir maži spuogeliai gali virsti jau didesnėmis žaizdomis.
Odos bėrimų alergenai
Remiantis statistikos duomenimis, daugiau nei pusė pasaulyje gyvenančių žmonių yra alergiški kokiam nors alergenui. Alergenai - tai tam tikra aplinkoje esanti medžiaga, veikianti žmogų buityje, darbe ir gamtoje. Alergenai į mūsų organizmą patenka su maistu, per kvėpavimo takus ir odą. Dažniausiai bėrimai atsiranda dėl tokių alergenų kaip:
- Saulė: Alergija nuo saulės yra ganėtinai reta. Esant alerginei reakcijai į tiesioginius saulės spindulius, atsiranda ryškus alerginis bėrimas tose vietose, kurias aktyviausiai palietė saulė. Odos bėrimai nuo saulės būna įvairių formų ir intensyvumų. Turint šią alergiją svarbu nepiknaudžiauti buvimu saulėje ir pasirinkti tinkamą apsauginį kremą. Alergijos sukeltą niežulį galima raminti vėsiais kompresais su ramunėlėmis ar medetkomis.
- Vanduo: Alergija vandeniui itin reta ir dažniausiai pasireiškia akvagenine dilgėline.
- Dulkės: Įvairūs odos bėrimai atsiranda dėl tokių aplinkos veiksnių kaip dulkių, purvo ar kitų nešvarumų. Esant alergijai dulkėms, jautri oda sudirginama ir įvairiose kūno vietose atsiranda odos bėrimai ir niežulys, odos perštėjimas.
- Vabzdžiai: Alerginis bėrimas gali atsirasti nuo įvairių vabzdžių įkandimų. Alergiją dažniausiai sukelia uodai, vapsvos, bitės, širšės, skruzdėlės. Pavojingiausias yra vapsvos arba bitės įgėlimas. Jų nuoduose esančios medžiagos veikia kaip alergenai ir gali sukelti netgi gyvybei pavojingas reakcijas, pavyzdžiui, anafilaksinį šoką. Alergiją gali sukelti ir patalynėje esančios dulkių erkutės.
- Maistas: Odos bėrimai gali būti kaip reakcija į alergiją maistui. Kai kuriems tai gali būti riešutai, kiaušiniai, baltymų ar kviečių turintys produktai, pienas, netinkamas vanduo. Alergija maistui prasideda po kelių minučių, valandų ar dienų. Ji gali pasireikšti vėmimu, pykinimu, alerginiu berimu ant veido ar kitose kūno vietose, gali nukristi kraujospūdis.
- Vitaminai: Vitaminų ir mineralų perdozavimas ar perteklius taip pat gali pasireikšti alergine odos reakcija.
- Augalai: Augaluose esančios toksinės medžiagos dažniausiai sukelia vietinę odos reakciją. Dėl nuolat prie odos besiliečiančių augalų gali atsirasti alerginiai odos bėrimai ir niežulys.
- Gyvūnai: Alergija šunims ar katėms bei kitiems gyvūnams taip pat gali iššaukti alerginį bėrimą ar niežulį.
- Metalas: Dažniausiai alergines reakcijas sukelia nikelis, kuris naudojamas įvairių papuošalų gamyboje. Oda išberiama auskarų, kaklo papuošalų, kelnių metalinės sagties, apyrankių, laikrodžio nešiojimo vietoje. Ūmūs bėrimai, niežtinti, paraudusi, patinusi, šlapiuojanti, su šašais oda dažnai būdinga esant alergijai nikeliui.
Alerginis bėrimas nėštumo metu
Nėštumas moteriai - jautrus laikas, persitvarko hormonai. Tuo momentu gali „išlįsti” senos problemos. Vaikystėje ar kūdikystėje turėjusiems alergines ligas, žinoma, reikia būti budriems.
Specifinės nėščiųjų odos ligos:
Specifinės nėščiųjų odos ligos yra įvairialypė uždegiminių ir niežtinčių dermatologinių susirgimų grupė. Nėštumo metu atsiradęs odos niežulys gali būti tiek specifinių odos ligų požymiu, tiek ir fiziologinis reiškinys ar kitų, su nėštumu nesusijusių odos ligų simptomu (pvz., alerginio kontaktinio dermatito, rožinės dedervinės ir pan.). Jeigu Jūs esate nėščia ir Jus pradėjo varginti odos niežulys, nedelsdama kreipkitės į gydytoją dermatologą.
Nėščiųjų pemfigoidas
Tai reta autoimuninė pūslinė liga, galinti atsirasti antrame arba trečiame nėštumo trimestre. Be to, šis susirgimas yra susijęs su didesne nepageidaujamų vaisiaus reiškinių rizika. Kaip jau minėta, šia liga susergama antrame arba trečiame nėštume trimestre. Kartais, prieš išryškėjant pirmiesiems bėrimams, prasideda intensyvus niežulys. Iš pradžių bėrimai atsiranda liemens srityje, aplink bambą ir primena dilgėlinę. Kartais gali atsirasti pūslelių. Gali išberti delnus ir padus, tačiau veidas ir gleivinės lieka sveikos. Bėrimai greitai plinta, formuojasi pūslės.
Polimorfinis nėščiųjų bėrimas
Tai savaime praeinanti uždegiminė liga, pasireiškianti pirmojo nėštumo metu, dažniau paskutinėmis nėštumo savaitėmis ar tuoj pat po gimdymo. Tai ganėtinai dažnas odos susirgimas nėštumo metu. Kaip jau minėta, polimorfinis nėščiųjų bėrimas paprastai pasireiškia pirmojo nėštumo pabaigoje, tačiau gali išryškėti ir ankstyvuoju pogimdyviniu periodu. Strijų srityje atsiranda itin niežtinčios raudonos papulės. Pirmiausia išberia pilvo sritį (zona apie bambą lieka nepažeista), kadangi čia strijos būna ryškiausios. Bėrimai gali išplisti į galūnes, nugarą, krūtinę, bei susilieti tarpusavyje. Taip susiformuoja didelės dilgėlinę primenančios plokštelės.
Atopinis nėščiųjų bėrimas
Tai į egzemą panašus niežtintis bėrimas, būdingiausias nėščiosioms, praeityje sirgusioms atopiniu dermatitu. Susergama ankstyvuoju nėštumo periodu, 75% atvejų - pirmo ar antro trimestro metu. Tai pati dažniausia nėščiųjų odos liga - net 50% specifinių nėščiųjų odos ligų atvejų sudaro būtent atopinis nėščiųjų bėrimas. Liga pasireiškia ankstyvuoju nėštumo periodu. Po ilgo ramybės periodo, pacientei atsinaujina atopinis dermatitas (apie 20% atvejų). Būdingi išplitusi egzema, ypač veido, kaklo srityje, ant galūnių lenkiamųjų paviršių. Visgi išberti gali bet kurią kūno vietą. Beria dėmelėmis ar papulėmis, gali būti nukasymų.
Nėščiųjų niežulys
Kiek retesnė ligos forma, kuriai būdinga paraudę ir nukasyti mazgeliai ar papulės, išsidėstę liemens srityje, ant galūnių tiesiamųjų paviršių.
Niežtintis nėščiųjų folikulitas
Tai rečiausia atopinio nėščiųjų bėrimo forma. Būdingas bėrimas papulėmis ir pūlinukais, iš pradžių pilvo srityje, tačiau bėrimas gali išplisti į galūnes ar po visą kūną.
Intrahepatinė nėščiųjų cholestazė
Tai liga, kuriai būdingas niežulys ir kraujo tyrime padidėjusi tulžies rūgščių koncentracija. Susirgimas pasireiškia antrame arba trečiame nėštumo trimestre, ir greitai praeina po gimdymo. Tai vienintelė nėščiųjų dermatozė, kuriai nebūdingi odos pakitimai. Paplitimas siekia apie 28% pasauliniu mastu. Ši būklė pasireiškia įvairaus intensyvumo niežuliu - nuo silpno iki nepakeliamo. Niežulys apima visą kūną, bet dažniausiai niežėti pradeda delnus ir padus, o tik po to išplinta. Labiausiai niežti naktį.
Pustulinė nėščiųjų psoriazė
Itin retas išplitusios pustulinės psoriazės variantas, pasireiškiantis nėštumo metu, dažniausiai trečiajame trimestre. Būdingas simetrinis bėrimas paraudusiomis plokštelėmis, kurių periferijoje yra pūlinukų. Plokštelės susilieja tarpusavyje, o centre atsiranda erozijų, šašų. Pūlinukai būna sterilūs- mikrobiologiniame pasėlyje bakterijos neišauga. Bėrimas prasideda galūnių lenkiamuosiuose paviršiuose ir plinta link centro. Dažniausiai išberia liemens sritį ir galūnes, o veidas, delnai ir padai lieka nepažeisti.
Alerginis bėrimas vaikui
Alerginis bėrimas - raudoni niežtintys spuogeliai vaikui ant kojų, rankų ar galvos taip pat pasitaikantis reiškinys. Dažniausiai mažiems vaikams bei kūdikiams bėrimas pasireiškia nuo maisto. Dauguma greito tipo alerginių reakcijų į maistą pasireiškia kūdikiams ir vaikams ir šias alergijas vaikai dažniausiai išauga iki mokyklinio amžiaus. Pagrindiniai alergenai - pienas, uogos, kiaušiniai, žemės ir lazdyno riešutai, žuvis ir jūros gėrybės, kviečiai, sojos produktai. Visi šie alergenai gali sukelti alergines reakcijas.
Kaip nuspėti, kad vaikui gresia atopinis dermatitas ar alergija?
Jei bent vienas iš vaiko tėvų serga arba yra sirgęs atopiniu dermatitu, alergine sloga, kuri dar vadinama šienlige, arba astma, vaikui didesnė tikimybė turėti šią problemą. Epidemiologiniai tyrimai rodo: jei vienas iš tėvų turi atopišką odą, jį kankina rinitas ar konjunktyvitas, tikimybė, kad kūdikis taip pat turės atopišką odą siekia net 30 proc. Jei minėtomis problemomis skundžiasi abu tėvai, tikimybė išauga iki 70 proc.
Alerginių bėrimų gydymas
Norint paskirti tinkamą gydymą nuo alerginio bėrimo, reikia nustatyti, kam konkrečiai žmogus yra alergiškas. Apsilankę pas gydytoją alergologą bei imunologą, galite atlikti reikiamus testus bei alergenų tyrimus, kurie nustatys jūsų kūnui alergiškas medžiagas.
Kaip gydyti dilgėlinę:
- Maisto produktai: nevalgykite maisto produktų, kurie sukelia simptomus.
- Venkite kasymosi, odos dirginimo: nenaudokite intensyvaus muilo ar prausiklio, dažniau maudykitės, nes dažnas maudymasis gali sumažinti niežulį ir kasymąsi (pastarasis pablogina dilgėlinę).
- Venkite prigludusių drabužių: itin prigludę drabužiai trinasi į odą, ją dirgindami, todėl gali skatinti dilgėlinės simptomų sustiprėjimą.
- Tinkama temperatūra: jeigu dilgėlinę sukelia temperatūrų pokyčiai, pavyzdžiui, šaltis, venkite maudymosi šaltame vandenyje ir visada nešiokitės epinefrino autoinjektorių. Venkite kontakto su šaltu oru, o esant šaltajam periodui būdami lauke nosį ir burną pridenkite skarele ar šaliku, renkitės šiltais drabužiais.
- Saulė: dėvėkite apsauginius drabužius, nepraleidžiančius saulės spindulių.
- Vaistai: nedelsdami informuokite gydytoją ar vaistininką, jei įtariate, jog paskirtas vaistas sukelia dilgėlinės simptomus.
Ką daryti, jog kontaktinė alergija neūmėtų?
- Pastebėjus, jog nešiojami papuošalai, drabužiai ar naudojamos kosmetikos priemonės sukelia niežulį bei bėrimą, reikėtų jų nebenaudoti.
- Kontakto su alergenu vietą nuplaukite drungnu vandeniu su muilu.
- Venkite pakartotinio kontakto su alergenu arba naudokite apsaugos priemones, pavyzdžiui, pirštines.
- Naudokite gydytojo alergologo paskirtus vaistus alergijai malšinti.
Alerginių bėrimų gydymo būdai:
Pašalinus iš aplinkos dirgiklį, alerginiai odos bėrimai gali būti gydomi dvejopai: geriamaisiais arba tepamaisiais preparatais. Svarbiausias jų tikslas - panaikinti ligos simptomus. Bėrimo atveju oda pažeidžiama, sutrinka jos apsauginės ir gynybinės funkcijos, todėl yra svarbu atkurti barjerinę-apsauginę epidermio funkciją. Tuo tikslu, naudojami emolientai, drėkinamieji hidrogeliai, įvairios konsistencijos kremai, tepalai. Jie saugo odą nuo išdžiūvimo ir nepageidautinų išorės poveikių. Jei tepalai nepadeda, rekomenduojama gydytis sisteminiais antihistamininiais vaistais.
Atopiniam dermatitui gydyti:
- Pažeistas atopinio dermatito odos vietas reikia nuolatos tepti tam skirtais gydomaisiais tepalais.
- Vis dėlto, jei atopinio dermatito stadija yra sunki, gydytoja gali skirti tepalo su hormonais. Tiesa, hormoninis tepalas veikia greitai, bet tai neišsprendžia problemos, o kartais gali daugiau pakenkti nei padėti, nes oda labai suplonėja, tampa negyvybinga, nebegali atsistatyti pati. Kitaip tariant, hormoniniai tepalai yra tik gaisro gesinimo priemonė. Jais negalima piktnaudžiauti.
- Kai atopinio dermatito paūmėjimas praeina, pakanka naudoti drėkinamuosius tepalus - emolientus. Pažeista oda yra tarsi rėtis - iš jos lengvai pasišalina drėgmė, į organizmą iš išorės lengviau praeina virusai ir bakterijos. Todėl tokiai odai reikia padėti - keletą kartų per dieną tepti drėkinančia priemone.
- Atopiniam dermatitui gydyti netinka priemonės iš prekybos centrų. Paprasti kremai, kurie sudėti prekybos centrų lentynose, nebūna aukštos kokybės, jie prikvėpinti, su parabenais.
- Kūdikio drabužėlius, patalynę reikėtų skalbti antialerginiais milteliais arba ūkiniu muilu, nenaudoti jokių minkštiklių ir kvapų. Jei mėgstate vaikelį pasiguldyti į savo lovą, tai ir savo patalynę turite skalbti tais pačiais milteliais.
- Drabužėliai, ypač tie, kurie liečiasi prie odelės, turėtų būti medvilniniai ir šviesių spalvų.
- Kambaryje, kur vaikutis miega, neturėtų būti kilimų, gėlių, grindis reikia dažnai valyti drėgna šluoste.
Kaip nustatyti alergiją kūdikiams?
- Pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, kuris duos siuntimą pas vaikų alergologą. Prieš atliekant tyrimus, bus prašoma rašyti mitybos dienyną ir laikytis eliminacinės dietos. Tai trunka apie 2 savaites, kol alergijos simptomai susilpnėja arba išnyksta. Po to atliekamas provokacinis mėginys duodant kūdikiui nedidelį įtariamo produkto kiekį, prižiūrint gydytojui ir po truputį didinant produkto kiekį. Jei atsiranda alergijos simptomų, alergija įtariamam maisto produktui patvirtinama.
- Odos dūrio mėginiai greito tipo alerginėms reakcijoms - tai specialia adatėle vidinio dilbio paviršiaus odoje atliekami dūriai, ant jų lašinamas standartizuotas alergeno ekstraktas (arba atliekami dūrio-dūrio mėginiai, kai nereikia lašinti, o jau dūrio metu alergenas patenka į organizmą), po 15 minučių vertinamas susidaręs spuogelis.
- Galima kreiptis į privačias laboratorijas ir atlikti bendro Imuglobulino E (IgE) ir specifinių IgE tyrimą kraujo serume.
- Galima atlikti odos lopo mėginius (lėto tipo alerginėms reakcijoms) - ant nepažeistos nugaros odos 48 valandoms klijuojamas specialaus hipoalerginio pleistro lopas su hipoalerginio metalo dubenėliais, kuriuose yra įdėti natūralūs maisto alergenai. Reakcija vertinama po 48 valandų ir po 72 valandų.
Nustačius alergizuojantį produktą, jis pašalinamas iš vaiko (ar žindančios motinos) raciono 6-12 mėnesių, po to vėl bandoma pamažu sugrąžinti produktą į dietą.
Statistika:
Tikroji alergija kūdikiams patvirtinama tyrimais gana retai - apie 10 proc. Mažyliams augant tik 3-6 proc. iš jų lieka alergiški iki 3-4 metų, vadinasi - 90-95 proc. kūdikių alergija praeina. Vos 2-3 proc. lieka alergiški iki mokyklinio amžiaus ir tik 1-2 proc.
Vaikams iki 3 metų net 90 proc. alerginių reakcijų sukelia karvės ar ožkos pienas (90 proc. alergiškų karvės pienui vaikų yra alergiški ir ožkos pienui, 35 proc. Vyresniems vaikams ir suaugusiesiems 85 proc. alerginių reakcijų sukelia žemės riešutai, žuvys, vėžiagyviai, lazdyno riešutai, šokoladas.
Kūdikiams iki metų 90 proc. atvejų alergija pasireiškia odos simptomais ir tik 6-8 proc. kvėpavimo takų ar virškinamojo trakto simptomais.
Pseudoalergija pasireiškia ne dėl suvalgyto produkto, o dėl suvalgyto per didelio to produkto kiekio.
Pagrindiniai alergenai:
- Pienas
- Žuvis
- Kiaušiniai
- Riešutai
- Sojos
- Kviečiai
- Vėžiagyviai
žymės: #Nestumo
Panašus:
- Alerginis kosulys vaikui: kaip atpažinti ir gydyti
- Neįtikėtina Tiesa Apie Alerginį Rinitą Vaikams – Sužinokite Gydymo Būdų, Simptomus Ir Priežastis!
- Atopinis dermatitas kūdikiui: kaip atpažinti simptomus ir veiksmingai gydyti
- Atpažink Pogimdyvinę Depresiją: Pagrindinės Priežastys, Simptomai Ir Efektyvūs Gydymo Būdai
- Iššutimai kūdikiams ir suaugusiems: efektyvūs gydymo būdai ir patikima prevencija