Mamomis tapusios moterys iš skirtingų Lietuvos vietų pasakoja dėl medikų kaltės gimdydamos išgyvenusios patirčių, palikusių labai gilius randus. Ir Aušra tokia ne vienintelė. Gimdymo metu jai, kaip pasakoja, teko patirti medikų patyčias ir užgauliojimus, net smurtą. Po pirmo gimdymo panevėžietė Aušra (vardas pakeistas, tačiau redakcijai žinomas) manė, kad dar vienam vaikeliui nesiryš.
Kas yra akušerinis smurtas?
Akušerinis smurtas - sąlyginai naujas terminas Lietuvoje ir dažniausiai naudojamas gimdyvių teisių gynėjų. Vis dėlto akušerinį smurtą, pasak jos, galima apibrėžti kaip fizinį, seksualinį ar žodinį piktnaudžiavimą, patyčias, ignoravimą, prievartą, pažeminimą ar net puolimą, kurį gimdyvė patiria iš medicininio personalo - gydytojų, akušerių ir/ar slaugytojų - per gimdymą. „Kiek tenka stebėti, medicininiame diskurse jis dar nėra plačiai naudojamas ir neretai sukelia gan gynybines reakcijas, lygiai taip pat jis nėra niekaip įtvirtintas metodikose bei įstatymuose ir kituose teisės aktuose.
Akušerinio smurto mastas Lietuvoje
Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atliktoje 2019-2020 metais Lietuvoje gimdžiusių moterų apklausoje apie akušerinį smurtą į klausimus atsakė 2,7 tūkst. moterų. „Tai yra labai svarbus pavojaus signalas, rodantis, su kokiomis patirtimis gali susidurti moterys vienu pažeidžiamiausiu savo gyvenimo laikotarpiu, kokioje atmosferoje gimdo“, - pastebi M. Dažniausiai be gimdyvės sutikimo atliekamos procedūros - tarpvietės kirpimas (epiziotomija) ir Cezario pjūvis. Iš beveik penkių šimtų moterų, kurioms buvo atlikta Cezario pjūvio operacija, dešimtadalis nebuvo informuotos, kad joms ši procedūra bus daroma, arba ji buvo atlikta be gimdyvės sutikimo. Iš kiek daugiau nei tūkstančio moterų, dalyvavusių apklausoje, kurioms buvo kirpta tarpvietė, 44 proc. tvirtino, kad procedūra buvo atlikta neinformavus moters arba negavus jos sutikimo.
13 proc. atsakiusiųjų teigė, kad ligoninėje patyrė personalo patyčias, 7 proc. - gąsdinimus, 8 proc. buvo verčiamos sutikti su intervencijomis, kurios joms buvo nepriimtinos, 4 proc. patyrė prievartą.Apklausos duomenys rodo, kad regioninėse ligoninėse gimdžiusios moterys rečiau nurodė patyrusios netinkamą personalo elgesį, nei gimdžiusios Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ligoninėse. Tik Kauno ligoninėse gimdžiusios moterys atskleidė patyrusios mažiau patyčių, gąsdinimų ir prievartos. Jos taip pat rečiau nei kitos nurodė, kad joms tarpvietė buvo kerpama be sutikimo.
Remiantis apklausos duomenimis:
| Netinkamo elgesio tipas | Procentas moterų |
|---|---|
| Patyčios | 13% |
| Gąsdinimai | 7% |
| Verčiamos sutikti su intervencijomis | 8% |
| Prievarta | 4% |
Motinystės patirtys ir akušerinis smurtas
„Pirmą kartą gimdyti atvažiavau apie 22-23 val. su skausmais. Gimdos kaklelis buvo atsivėręs 2 cm, todėl mane išvijo. Prasikankinusi visą naktį, nuvažiavau 10-11 val. - tuomet aprėkė, kur aš buvau, nes jau atsivėręs 7 cm. Paguldė į gimdyklą. Pasak Aušros, jos sutuoktinis iš medikų išgirdo, kad jo „b*b*s tikriausiai ne mažesnis, o ji čia rėkia“. „Akušerė vis vaikščiodavo į palatą, klausinėjo, kiek mano vyras uždirba, ką dirba, kur gyvena. Iš skausmo klykiau kaip gyvulys, iškankino mane iki pat noro stumti, bet viskas baigėsi ekstra Cezario pjūviu, po operacijos atėjusi akušerė paklausė, ko tikėjausi, jei nieko nedaviau. Patyrusi negyjančių emocinių žaizdų pirmo gimdymo metu, moteris bijojo vėl pastoti.
Atėjo noras stumti. Medikės ėmė sakyti, kad Aušra netinkamai tai daro. Ji pabandė dar kartą, tuomet išgirdo: „Nemoki - nestumk“. Medikės išėjo iš palatos. Aušra pasakoja rėkusi, maldavusi neišeiti. „Sako: stumk arba imsiu reples. Verkiu, rėkiu, maldauju, kad neišeitų, o jos vėl išėjo, nes nemoku stumt. Galiausiai jai pavyko išstumti vaikelį. Vilniaus gimdymo namuose gimdžiusi Loreta (vardas pakeistas, bet redakcijai žinomas) pasakoja: „Sulaukiau užgauliojimų iš seselės. Aš iš tų retų atvejų, kai nesigamino pienelis. Nepadėjo ir žindymo konsultantės, pačios liepusios šiek tiek duoti mišinuko. Atėjo tos seselės pamaina. Kai paprašiau pagalbos, ėmė kolioti mane, kokia aš mama, kad nemoku dirbt ir rūpintis vaiku, kad šiais laikais moterys geba tik karjeras ir vaikus daryti, bet jų auginti - ne“, - apie Vilniaus gimdymo namų medikę pasakoja Loreta. Jos teigimu, ji buvo nutildyta ir nuvaryta maitinti natūraliuoju būdu. Panašia patirtimi dalijosi ir vilnietė Agnieška (ji nepanoro nurodyti įstaigos, kurioje gimdė). Ji teigė, kad po gimdymo susidūrė su akušerės abejingumu, kai vaikas buvo išneštas nieko nepaaiškinus.
Ji paaiškino, kad man sąrėmiai kas 5-7 minutes jau nuo nakties. „Atvažiavau 6 val. ryto, paguldė į gimdyklą ir žiūrėjo vaiko tonusus. Sakė, kad sąrėmių nemato, siųs į patologinį. Aš paaiškinau, kad man sąrėmiai kas 5-7 minutes jau nuo nakties. Ji sako rėkusi iš skausmo. Gimdos kakleliui atsivėrus 4 centimetrus, paprašė epidūro. M. „Jie vis stiprėjo. Vaistų nebegalėjo leisti. „Verkdama nuėjau pas ginekologę, sakydama, kad jei nebus planinio Cezario, tikrai nenešiosiu vaiko, nenoriu patirti to paties. Ji nuramino, sakydama, kad randas dar violetinis, todėl tikrai neleis pačiai gimdyti. „Apžiūrėta nebuvau, įsidėjau į gimdyklą 600 Eur, nes aną kartą reikalavo kyšio, o rankoje turėjau siuntimą apžiūrai dėl planinio Cezario pjūvio, bet vos atvykus iš manęs tik pasityčiojo, ko aš čia prisigalvojau.
Akušerinio smurto priežastys
„Problema, kuri aktualesnė būtent regionų ligoninėms - tai atsisakymas suteikti gimdyvei jos prašomą nuskausminimą, tikriausiai tai galime sieti su anesteziologų trūkumu mažesnėse ligoninėse. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad apklausoje klausėme moterų jų subjektyvaus vertinimo. Kadangi akušerinis smurtas dažnai vis dar nėra atpažįstamas net pačių moterų, jos ne visada net pačios sau gali įvardinti, kad tai, kaip su jomis elgtasi, buvo netinkama“, - sako M. „Tai yra didesnių iššūkių mūsų visuomenėje atspindys. Akušerinio smurto apraiškose susipina moterų teisių problematika, mobingo ir patyčių problema tiek visuomenėje, tiek medicinos įstaigose. Pasak S. Valevičienės, reikia nepamiršti ir paties personalo, kuris ypač pirmo karantino metu buvo labai išsigandęs. Buvo didžiulis nuovargis dėl bendro nerimo, dėl padidėjusio darbo krūvio, nežinios, kaip perorganizuoti darbą, kaip laikytis naujų higienos reikalavimų. Anot psichologės, tokioms žaizdoms užgydyti prireikia laiko - vienoms daugiau, kitoms mažiau. Žmonės labai skirtingi, turi skirtingus vidinius ir išorinius resursus ir dėl to labai sunku pasakyti, kiek užtrunka gijimas. Pasak S. Valevičienės, veikė ir personalo dėvimos apsaugos priemonės, kurios nužmogina, trikdo santykį. Vienas iš tokių pavyzdžių, pasak specialistės, kai moteris jaučia, kad dūsta nuo kaukės, bando prakvėpuoti sąrėmius ir nesąmoningai nusiiminėja kaukę, o personalas bando ją sulaikyti, grasinti, kad ji liktų su kauke. Tokiame jautriame patyrime, kaip gimdymas, moteris šitą procesą patiria kaip prievartą.
Akušerinio smurto pasekmės
Psichologė Sigita Valevičienė sako, kad svarbu suvokti, jog gimdymas - ne tik fiziologinis procesas, bet ir emocinis patyrimas. Randasi moterų, kurios po tokių patirčių ieško pagalbos. Anksčiau jos dažniau kreipdavosi dėl depresijos po gimdymo, o paaiškėdavo, kad už to slypi potrauminis streso sutrikimas. „Ir to jautrumo reikia tam, kad mama su vaikučiu užmegztų jautrų, emocinį santykį. Dėl to gimdymo metu įvykę emociniai sunkumai veikia ne tik pačios moters tolesnį gyvenimą, bet ir jos santykį su vaikeliu, požiūrį į save kaip mamą. Tyrimai rodo, jog gimdymo emocinė patirtis lemia bus depresija pagimdžius ar ne“, - komentuoja specialistė. Pasak jos, gimdanti moteris visada nori savo vaikui geriausia ir ypač su pirmu vaikeliu neretai ji bando susivokti, ar yra gera mama. Dėl to personalo nejautrumas, kandžios replikos, emocinis šaltumas, moters poreikių negirdėjimas, kaltinimai, raginimai „susiimti“, nes „kokia jūs mama“, anot pašnekovės, paveiks ne tik moters gimdymo, bet ir motinystės patirtį.
Tokios pasekmės moteriai, pasak M.Pukelienės, palieka ilgą problemų, kurios gali sumažinti jos savivertę, trukdo džiaugtis lytiniu gyvenimu ir t.t., šleifą. Kai kurių intervencijų pasekmės būna ir fizinės - tarkime, blogai susiūta, diskomfortą lytinio akto metu keliantis randas. Maža to, jei gimdymas patiriamas kaip trauma ir kartais ne dėl paties gimdymo proceso, bet dėl santykio su personalu, moteris gali vengti panašių patirčių. Po truputį daugėjant galimybių ir žinių apie psichologinės sveikatos svarbą, moterys turi galimybių apie šias patirtis pasikalbėti su psichologais ar psichoterapeutais. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad šiuo atveju viskas atsiremia į pačios moters resursus, o neretai ir finansines galimybes bei galėjimą išsigryninti problemą“, - atkreipia dėmesį M. Dar rečiau, pasak jos, moterys bando kelti akušerinio smurto klausimą, bendraudamos su įstaiga, kurioje jis įvyko.
„Tai yra labai suprantama: moteris po gimdymo nori kuo greičiau pamiršti tokią patirtį ir judėti toliau. Pasak jos, čia pat iškyla ir kitas aspektas - baimė, jog negalima abejoti personalo elgesiu, kad jie yra savo srities profesionalai, vadinasi, viskas, kas buvo padaryta, buvo atlikta taip, kaip reikėjo. Ji pabrėžia du aspektus: pirmiausia verta pasiruošti galimam nemaloniam ligoninės darbuotojų atsakymui, tačiau tik taip personalas sužino, kad jų elgesys ydingas. Ir tai iš dalies, anot pašnekovės, kyla iš to, kad dauguma įstaigų neturi efektyvios atgalinio ryšio sistemos, o moterys dažnai nesiryžta atvirai vertinti stacionaro veiklą dar būdamos jame. Pasak jos, ne kartą teko stebėti, kad ligoninių atstovai tarsi nustemba, išgirdę akušerinio smurto liudijimus savo įstaigoje.
Kaip kovoti su akušeriniu smurtu?
„Toks elgesys neturi būti toleruojamas, tai negali būti nutylima, reikia su tuo kovoti ir daryti reformas. To medicinoje negali būti. Viešindama noriu, jog ligoninės vadovas pradėtų kažką daryti, keisti, kad nekentėtų pirmakartės būsimos mamos, kurios ten gimdys“, - teigia moteris. „Įvairiapusis saugumas privalo būti užtikrintas ne tik „ant popieriaus“, o taip, kad pačios gimdyvės iš tiesų jaustųsi tiek fiziškai, tiek emociškai saugios. Kiekviena akušerinį smurtą patyrusi moteris turi sulaukti pagalbos ir teisingumo“, - sako M. Jei stacionaro atsakymas ir reakcija netenkina, M. Po praėjusiais metais nuskambėjusio vienos gimdyvės atvejo Kaune, M. Pukelienė su kolegomis parengė siūlymus, kurie būtų naudingi sprendžiant šią problemą.
„Įvairiapusis saugumas privalo būti užtikrintas ne tik „ant popieriaus“, o taip, kad pačios gimdyvės iš tiesų jaustųsi tiek fiziškai, tiek emociškai saugios. Kiekviena akušerinį smurtą patyrusi moteris turi sulaukti pagalbos ir teisingumo. Šiuo metu tai užtikrinti trukdo problemos nesupratimas, kompetencijų trūkumas, nesama ar neprieinama pagalba, atsakomybės už smurtinius veiksmus nebuvimas ir nebaudžiamumas“, - vardija M. Visada, anot jos, norisi pabrėžti, kad akušerinis smurtas nėra uždara problema. Žinių trūkumas apie psichologinius gimdymo aspektus, žmogaus teises ir orumą, įgūdžių, padedančių dirbti pagal patvirtintas metodikas, trūkumas, akušerių ir kito medicinos personalo darbo sąlygos“, - teigia pašnekovė.
Panašus:
- Atpažinkite Seksualinį Smurtą Prieš Vaikus: Efektyvios Pagalbos Ir Prevencijos Strategijos
- Smurtas prieš vaikus Lietuvoje: šokiruojantys tyrimų rezultatai ir aktualiausios tendencijos
- Šokiruojančios Statistinės Faktai apie Fizinius Smurto Prieš Vaikus Lietuvoje – Sužinokite Tendencijas!
- Geriausios Kūdikio Galvytės Formavimo Pagalvės: Išsamūs Atlikti Testai ir Tikros Tėvų Apžvalgos
- Neįtikėtina Indrės Kavaliauskaitės Biografija: Sužinokite Visa apie Jos Karjerą, Šeimą ir Asmeninį Gyvenimą!