Praėjusiais metais Lietuvoje nuo smurto galimai nukentėjo virš 3 tūkst. vaikų - t. y. vienas iš 155. Fizinį smurtą patyrė 2626 vaikai, seksualinį smurtą - 375, psichologinį smurtą - 402, o nepriežiūrą - 249 vaikai. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių.
Vaiko teisių pažeidimų pobūdis keičiasi
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad keičiasi pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus pobūdis, daugėja skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimų dėl bendravimo su vaiku tvarkos, auga su skaitmenine erdve susijusių vaiko teisių pažeidimų.
„Skyriumi gyvenančių tėvų nesutarimai tampa vis sudėtingesni, pavyzdžiui, turime atvejį, kai dėl vienos šeimos esame gavę 48 pranešimus, dėl kitos per pusantrų metų laikotarpį teko reaguoti 32 kartus, o išsiskyrusių porų pranešimų turinys pats įvairiausias - vaikas buvo atvežtas be šaliko, vaikas savaitgalį nevalgė sriubos, vaikas buvo apkirptas ne taip, kaip norėjo kitas iš tėvų ir pan. Į visus šiuos atvejus taip pat turime reaguoti, vykti į šeimą, kalbėtis su vaiku, tėvais ir vertinti vaiko situaciją“, - sako vaiko teisių gynėjas Deivydas Aidukas.
Kita auganti problema - su skaitmenine erdve susiję vaiko teisių pažeidimai. Vaiko teisių gynėjai sulaukia pranešimų apie tai, jog be tėvų sutikimo yra viešinamas vaiko atvaizdas, apie patyčias elektroninėje erdvėje t. y. vaizdo įrašų su patyčių, įvairių formų smurto vaizdais. Pasitaiko atvejų, kai gaunama pranešimų apie socialiniuose tinkluose vykstančių transliacijų metu vaikų išsakomas suicidines mintis, savižalos atvejus. Pasitaiko atvejų, kai tarp vaikų plinta pornografinio turinio vaizdo įrašai, ar platinami įrašai, kuriuose užfiksuoti apsinuoginę vaikai.
„Tad norisi atkreipti visų tėvų dėmesį - mes vis dar per mažai dėmesio skiriame vaikų saugumui internete. Taip, kaip mokome vaiką prieš einant per gatvę pasižiūrėti į abi puses, lygiai taip pat turime juos mokyti saugaus elgesio internete“, - sako D. Aidukas.
Alkoholio vartojimas ir vaiko saugumas
„Deja, bet alkoholio vartojimo tendencijos nesikeičia taip greitai, esame vis dar nesaikingai alkoholį vartojanti tauta. Praėjusiais metais saugią aplinką reagavimų metu teko užtikrinti beveik 6 tūkst. vaikų, dauguma atvejų tėvai buvo apsvaigę nuo alkoholio ar kitų medžiagų ir negalėjo pasirūpinti savo vaiku. Laimei, beveik visais atvejais laikiną saugumą ir priežiūrą vaikams suteikė jų giminaičiai ar kiti artimi žmonės“, - teigia vaiko teisių gynėjų vadovė.
Pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus
2024 m. daugiausia pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus perdavė policijos pareigūnai - iš jų buvo gauta 65 proc. visų pranešimų. Augo iš vaikų gaunamų pranešimų skaičius. „Iš vaikų gautų pranešimų daugiau nei 80 proc. pasitvirtino, tad vaikas yra pats patikimiausias pranešėjas. Matome, kad vaikai labai saugo savo šeimos duomenis, tačiau tais atvejais, kai jais pasidalina, aplinkybės tikrai būna skaudžios“, - sako I. Skuodienė.
Globojamų vaikų skaičius mažėja
Praėjusiais metų pabaigoje Lietuvoje buvo globojama 5540 vaikų, tačiau sekant statistines tendencijas matyti, jog globojamų vaikų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažėja: lyginant su 2023 m., - sumažėjo apie 4 proc., o su 2022 m. - apie 6 proc. „Globos srityje vyksta reikšmingi pokyčiai - praėjusių metų pabaigoje uždaryti paskutinieji instituciniai vaikų globos namai, nuosekliai auga pasiruošusių vaikus globoti žmonių skaičius, tačiau jis vis dar nėra pakankamas, nes apie 1000 vaikų vis dar auga bendruomeniniuose globos namuose“, - sako I. Skuodienė.
Įvaikinimo situacija
Per praėjusius metus buvo įvaikinti 67 vaikai, iš kurių 9 vaikai buvo įvaikinti vieno iš tėvų sutuoktinio, o 5 vaikai savo šeimas atrado užsienio šalyse. Šiuo metu galimybės būti įvaikintiems vis dar laukia 328 vaikai, o norinčiųjų įsivaikinti sąraše skaičiuojami 177 žmonės. Svarbu pažymėti, kad net 82 proc. visų laukiančiųjų įsivaikinti žmonių išreiškė norą auginti kuo jaunesnį vaiką, kuris būtų sulaukęs ne daugiau ketverių arba penkerių metų. Taip pat nemaža dalis būsimų įtėvių norėtų, jog vaikas būtų tik tam tikros lyties, neturėtų jokių sveikatos sunkumų.
Smurto pasekmės vaikams
Naudojamas smurtas gali paveikti įvairiai - pasekmės gali būti tiek trumpalaikės, sukeliančios skausmą ir nežymiai sutrikdančios sveikatą, tiek ilgalaikės, stipriai sutrikdančios vaiko raidą, jo asmenybę ir išliekančios visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad egzistuoja tam tikri rizikos ir apsauginiai veiksniai, kurie lemia, kaip žalojantis elgesys paveiks vaiką. Taigi, ne visi vaikai, patiriantys smurtą, vėliau susiduria su tokiomis pačiomis pasekmėmis.
Apskritai kalbant, vaikystėje patirtas smurtas gali lemti, kad vaikas turės psichologinių problemų, elgesio ir emocinių sunkumų, psichinės sveikatos problemų, mokymosi problemų. Padidėja rizika sirgti depresija, nerimo ar valgymo sutrikimais, didėja savižudybės ar kito save žalojančio elgesio rizika, atsiranda didesnė tikimybė alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimui, ankstyviems ir nesaugiems lytiniams santykiams ir panašiai. Žiūrint ilgalaikę perspektyvą, vaikai patyrę žalojantį elgesį ir negavę reikiamos paramos ir pagalbos, ir užaugę patiria sunkumų palaikydami nuolatinius artimus santykius, turi menkus tėvystės įgūdžius, yra linkę pažeisti įstatymus, elgtis agresyviai, nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių normų, patiria sunkumų susirandant ir išlaikant nuolatinę darbo vietą, tai yra užaugę patys lieka „smurto rate“.
Psichologinis smurtas ir jo pasekmės
Emocinė ir psichologinė prievarta prieš vaikus reiškia tėvų ar globėjų elgesį, kalbėjimą ir veiksmus, kurie daro neigiamą poveikį vaiko gyvenimui. Psichologinis smurtas gali pasireikšti tokiu elgesiu kaip vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, asocialaus elgesio skatinimas ir panašiai. Net jei psichologinis smurtas nesukelia tiesioginės grėsmės gyvybei, vaikai, kurie dar neturi psichologinių galimybių tinkamai įvertinti kylančio pavojaus, grasinimus ar kitą netinkamą elgesį gali matyti kaip tokį. Patiriama psichologinė žala yra tokia pati reikšminga ir gąsdinanti, kaip ir tuomet, kai kyla realus pavojus gyvybei.
Štai užsienyje atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvoje vaikystėje patirta neigiama patirtis lemia akivaizdžiai mažesnį vaikų smegenų tūrį. Taigi aplinka, kurioje auga vaikas, daro įtaką jo visapusiškam tolimesniam vystymuisi. Džiugu, kad Lietuvoje apie šią smurto formą yra kalbama vis dažniau ir ji pamažu yra vis labiau atpažįstama. Visgi reikia suprasti, kad psichologinis smurtas kartais gali reikštis gana subtiliai, pvz., vaiko menkinimas kartais būna vadinamas noru užgrūdinti ir sutvirtinti vaiko charakterį, paruošti jį ateities sunkumams.
Psichologinio smurto žalą, net ir suteikus pagalbą, žmogus gali jausti visą gyvenimą. Dažniausiai vaikai, o paskui ir suaugę, patyrę psichologinį smurtą, pasižymi žemesne saviverte, labiau išreikštais psichosomatiniais sunkumais, potrauminio streso simptomais, didesniu nerimu. Tokie žmonės turi didesnę riziką sirgti depresija.
Poveikis vaikui, matančiam smurtą šeimoje
Reikia suprasti, kad ne tik tiesioginis fizinio ar seksualinio smurto aktas daro neigiamą įtaką vaiko gyvenimui bei raidai, bet ir nuolatinis emocinių (pvz., saugumo, ryšio) bei socialinių poreikių netenkinimas. Kuo ilgiau šie poreikiai nebus tenkinami, kuo ilgiau vaikas namuose jausis nesaugus, tuo labiau ilgalaikes pasekmes ir negrįžtamus asmenybės sužeidimus vaikas gali patirti.
Alkoholizmas šeimoje ir vaiko psichika
Jeigu suaugęs žmogus geba atliepti vaiko poreikius, nuraminti verkiantį, patenkinti jo alkio, saugumo ir kitus poreikius, vaikas įgyja pasaulio, kaip saugaus, vaizdą. Šį įgytą pasaulio modelį jis ir toliau „nešasi” per gyvenimą, tikėdamas, kad aplinkiniai žmonės galės jam padėti, jis pasitiki pasauliu, yra linkęs jį tyrinėti. Nenuoseklus ir nenuspėjamas tėvavimas (kitais žodžiais tariant -nepriežiūra) tėvams būnant apsvaigus gali lemti nesaugaus ar dezorganizuoto prieraišumo vystymąsi.
Tokie vaikai atrodo nerimastingesni, yra linkę demonstruoti daugiau vengiančio elgesio, pasaulį supranta kaip grėsmingą vietą, kurioje sunku pasitikėti aplinkiniais.
Ilgalaikės smurto pasekmės
Suteikus pirmąją būtinąją pagalbą ir koją sugipsavus, bus žmonių, kurie skausmo nebejaus. Taip pat bus tokių žmonių, kuriems koją skaudės tik tam tikromis aplinkybėmis, pvz., keičiantis orams ar patyrus didesnį fizinį krūvį. Bus ir tokių, kurių gijimas bus sunkus, reikės papildomo gydymo, gal net operacijos. Visgi daugeliui žmonių prisiminimas apie tai, kad koja buvo lūžusi, išliks visą gyvenimą, nors fizinio skausmo galbūt nebus justi jau daugelį metų.
Kaip ir gyjant kojai, taip ir gyjant psichikai, yra situacijų, kuomet patirtos traumos gali aktualizuotis, pvz., patyrus pakartotinius dirgiklius. Labai svarbu išmokti atpažinti situacijas, kurios gali sukelti pakartotinį traumavimą, išmokti jų išvengti (vaikų atveju, mokytis turi ir jų tėvai ar kita artima aplinka).
Atsikratyti skaudžios patirties iš vaikystės
Deja, ištrinti tai, kas buvo patirta, yra neįmanoma. Visgi išgyventi jausmus ir surasti ramybę su skaudžiais vaikystės patyrimais gali padėti specialistų pagalba, tokia kaip psichoterapija.
Statistika ir tyrimai
Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.
2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų - suduoti į galvą.
2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus.
Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365 (2018 m. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.
Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į faktą, kad nuo 2020 metų, kuomet tarnybai ėmė vadovauti I. Skuodienė, ikiteisminių tyrimų dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje skaičius kasmet išlieka labai panašus ir, deja, nemažėja. Panašiai stabiliai atrodo ir pastarųjų metų vaikų paėmimų iš šeimų rodikliai - nuo 2020 metų kasmet Lietuvoje teismas, remiantis įstatymu, leidžia iš šeimos paimti apie 1200 vaikų.
Iš 2023 m. tarnybos užfiksuotų smurto atvejų, nuo artimųjų ir giminaičių psichologinio smurto nukentėjo 41 proc. vaikų (148 atvejai), 38 proc. patyrė artimųjų fizinį smurtą (1144 atvejai), o 22 proc. - seksualinį smurtą (85 atvejai). Net 98 proc. nepriežiūros atvejų fiksuojama būtent artimoje aplinkoje - 98 proc.
Pasak VVTAĮT direktorės I. Skuodienės, per ketverius metus nuo jos vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.
Prevencija ir pagalba
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Būtent jie gali pirmiausiai pastebėti ir pranešti, jei mato, kad vaikams yra blogai. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pabrėžia anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė.
Pasak socialinės darbuotojos A. Balčiūnienės, per 15 metų jos darbo praktiką situacija visuomenėje smurto atžvilgiu ženkliai pasikeitė. „Pasikeitė tiek žmonių sąmoningumas, tiek tarnybų darbas. Jei iki 2017 m.
Visgi A. Balčiūnienė džiaugėsi, kad požiūris į vaikų auginimą, auklėjimą pamažu keičiasi, todėl situacija turėtų gerėti.
| Rodiklis | 2023 m. |
|---|---|
| Nukentėjusių vaikų skaičius | Virš 3000 |
| Fizinis smurtas | 2626 vaikai |
| Seksualinis smurtas | 375 vaikai |
| Psichologinis smurtas | 402 vaikai |
| Nepriežiūra | 249 vaikai |
| Ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje | 689 |
| Vaikų paimta iš šeimų (teismo sprendimu) | 1371 |
žymės: #Globos
Panašus:
- Šokiruojanti Akušerinio Smurto Tiesa Lietuvoje: Kaip Tai Veikia Vaikus ir Ką Reikia Žinoti
- Atpažinkite Seksualinį Smurtą Prieš Vaikus: Efektyvios Pagalbos Ir Prevencijos Strategijos
- Šokiruojančios Statistinės Faktai apie Fizinius Smurto Prieš Vaikus Lietuvoje – Sužinokite Tendencijas!
- Paslaptingi Rugsėjo Mėnesį Gimę Lietuvių Literatai: Atraskite Jų Įkvepiančias Gyvenimo Istorijas!
- Vaikų kirpykla – geriausios klientų apžvalgos ir šeimos grožio studijos paslaugos!