Sausio 10-oji renginių organizatorei Agnei Grigaliūnienei - ypatinga diena, nes moteris minėjo savo 44-ąjį gimtadienį. Tačiau, pasidalijusiu atviru laišku sau, ji atskleidė, kad gimimo dieną sutiko ligoninėje, kurioje slaugo sergančią mamą. Minėdama savo 44-ąjį gimtadienį, A.Grigaliūnienė paskelbė atvirą laišką sau, kuris priverčia sustoti ir susimąstyti. Socialinėje ervėje pasidalintą įrašą ji rašė ligoninėje. Prižiūrėdama mamą ji palatoje pamatė ne vieną likimo paskirtą senyvą moterį, o jų patirtis įkvėpė ir į savo gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. Įrašu Agnė sutiko pasidalinti su Žmonės.lt skaitytojais.
Agnė Grigaliūnienė - dainininkė, kuri buvo įkūrusi dabar jau išsiskirsčiusią grupę „Uogos“. Dainininkė dainuoja pop muziką. Renginių agentūros „Gyva komunikacija“ bendraturtė, Žinių radijo laidų vedėja po penkerių metų pertraukos sugrįžo į TV ekraną - „Lietuvos ryto“ televizijoje pradėjo vesti pokalbių laidą „Skyrybos“.
Atviras Laiškas Sau: Įkvėpimas Ligoninėje
Prižiūrėdama mamą, žinoma renginių organizatorė savo patirtį sudėjo į laišką, kuriuo pasidalijo savo „Instagram“ paskyroje. Jame - daugeliui nepastebimos smulkmenos, kurios priverčia sustoti ir susimąstyti. „44 gyvenimo laiškas sau. Mamos palatoje gulėjo trys močiutės. Jau pirmomis dienomis viduje susikūriau joms savo vardus. Neklausiau tikrųjų, matyt, iš išgąsčio neprisirišti, nes palata ir jų būklė, sakykim - aštri.
Ponia Braškė - žila, nepaprastai maloni, beveik nuolat tyliai besišypsanti. Net tuomet, kai skauda. Ponia Valgyt Gert - sunku net pasakyti, kiek jai metų, akla, rodos, gyvenimo paskutinioji, o ji - labai alkana. Ir šūkauja vis: „valgyt gert“. Galiausiai - Ponia Stebėtoja. Galėtų gal vadintis ponia Felicija. Dar galėtų būti mokytoja. Griežta, bet teisinga ir labai gera. Na ir, aišku, Mama, kurios akys nuo vaistų tai labai toli, o karts nuo karto sugrįžtantis Staselės smalsumas per sekundę nuramina širdį ir suteikia vilties“, - apie patirtį ligoninėje pasakojo A. Grigaliūnienė.
Moteris teigė, kad ligoninėje slaugydama mamą praleido nemažai laiko. Tiesa, ją nustebino, kad kitų pacienčių artimieji net nepasirodė. „Ligoninėje šiomis savaitėmis praleidau nemažai laiko. Močiučių artimųjų praktiškai nesutikau. Prižiūrėdama Mamą - padedu visoms. Neįtikėtina, kuomet vandens stiklinės padavimas, šukavimas, maitinimas arba pagalvės už nugaros pataisymas žmogui reiškia geresnį ir patogesnį buvimą tą akimirką. Kai tik tiek pakanka.
Žiūriu į tas močiutes, suriestas ligų, ir galvoju - kiek kartų jos visko gyvenime atsisakė dėl kitų gerovės: artimų, šeimos, vaikų, darbų ir draugų. Kiek jos visko padarė ir sukūrė per „negaliu“. Kiek jos kartų gyvenime save atidėjo „geresniems laikams“. O per tuos atidėjimus laikas pabėgo. Vaikai užaugo ir išėjo. Kaip ir vyrai, draugai. Pasibaigė ir darbai. Liko tik prisiminimai, pavargę kūnai, silpnumas ir skausmas. Tą skausmą, bent kelios jų ir šiandien meistriškai sugeba transformuoti į šypseną.
Žiūrėjau į jas visas vieną iš popiečių ir tyliai joms pažadėjau. Kad savo 44-ojo gimtadienio proga aš sugrįšiu pas save, klausysiu savęs, mylėsiu save ir būsiu taip, kad gyvenimo pabaigoje galėčiau pasakyti: aš gyvenau. Su meile, su klaidom, su mažais ir dideliais pasiekimais, teisingai, o kartais gal ir visai ne, džiaugsmingai ir skausmingai, bet AŠ GYVENAU. Aš išdrįsau“, - apie gimusį pažadą sau atskleidė ji.
Agnė neslėpė didžiulio dėkingumo visiems ją pasveikinusiems ir tikino, kad šių metų sveikinimai jai - ypatingi. „Dėkoju visiems už sveikinimus. Jie šiais metais tikrai stebuklingi ir nuoširdūs, o gausa - stebinanti. Nei vieno jų nepriimu kaip duotybės, o vertinu ir saugau. Daugiau nei simboliška 44 gyvenimo laišką sau rašyti ligoninėje. Bet juk ir atėjome visi į šią nuostabią planetą mokytis, mylėti ir gyti. Su dar vienu gimimu sveikinu pati save.
Šeima ir Tradicijos
A. Grigaliūnienė paskaičiavo, kad jau 20 metai, kaip tęs nelaužomas kalėdines tradicijas savo namuose. „Pagrindinės metų tradicijos mūsų namuose yra didelė vaikų šventė ir didelių vaikų šventė 25 d. naktį. Dabar kaip tik ruošiu kvietimus ir vaikams, ir dideliems vaikams, - juokėsi ji. - Mūsų eglutę puošia žaisliukai ir iš mano vaikystės, ir iš draugų, vaikų kelionių. Taigi man Kalėdos, visų pirma, yra tradiciniai dalykai, kur tu kaip romų komanda su visais bliūdais, silkėm varai per namus, skubi, griūni… Bet tas skubėjimas yra nuostabus.“
Paminėjo laidos viešnia ir paprastesnes, tačiau vis tiek širdį šildančias šeimos tradicijas: „Kalbant apie kasdieniškus ritualus, tai mano vyras vakarais verda fantastišką imbiero ir citrinos arbatą, o prie tos arbatos kalbamės, žiūrim filmus, serialus arba paprasčiausiai tylim. Man jau vien tas arbatos kvapas suteikia džiaugsmo. Be jokios abejonės, nuostabi tradicija yra ir sekmadieniniai pietūs pas Simo mamą, kai visi susirenkame su mielu noru, kartu aptariame naujienas, kaip kam sekasi. Savaitgaliais Jonytė mus palepina ką nors pagaminusi virtuvėje...“ O artėjant šventėms - prasminga prisiminti tai, kas svarbiausia. A. Grigaliūnienė kviečia sustoti ir įvertinti, kaip iš tiesų mes gerai gyvename.
Patirtis Su Pabėgėliais ir Socialinis Jautrumas
Prasidėjus karui jų šeima į savo namus priėmė pabėgėlių ukrainiečių šeimą. Pasak moters, tai buvo geriausias sprendimas, nors ir nelengvas. „Mes iki šiol draugaujame, kur reikia - padedame. Ukrainiečiai mūsų sodyboje gyveno beveik 7 mėnesius, kol sustiprėjo. Jie atvažiavo po ilgų karo metų, iš Donbaso regiono. Dabar man per kūną šiurpas eina prisiminus, kai berniukai, kurių vienam tuo metu buvo 11 m., kitam - 10 m., pamatę kieme esančias sūpynes ir vaikišką namuką, klausė - kas tai yra? Nes jie visus savo sąmoningo gyvenimo metus praleido slėpdamiesi rūsiuose, - susigraudinusi dalijosi garsi moteris. - Tai vienas gražiausių ir prasmingiausių mūsų su vyru sprendimų - priimti šią šeimą, tačiau tai tikrai nepaprasta.
Kažkada su bičiuliais kalbėjom, kad ir tiems žmonėms, kurie kaip mes neformaliai priima pabėgėlius, irgi reikia psichologinės pagalbos. Mūsų kultūros labai skirtingos. Vis tiek tai yra slavai, kartais jų tiesumas išmuša iš vėžių. Man jis patinka, nes aš pati esu tiesus žmogus, bet žinau, kad kitus gali sugluminti. Dar atėjo suvokimas, kaip mes gerai gyvename, tad nustokite, lietuviai, sakyti, kad pas mus blogai. Su išlygom, kasdienėm problemom, bet mums yra labai gerai.“
Meilė Maistui ir Sveikata
Laidoje garsi moteris papasakojo, kad meilę maistui paveldėjo iš mamos - tai ji išugdė gebėjimą derinti įvairius skonius bei vertinti paprastą, bet gardų maistą. Drauge su laidos vedėja Egle Kernagyte moterys pagamino perlinių kruopų košę su maskarponės sūriu. Tik perspėjo - būkite atsargūs, jokiu būdu nepervirkite perlinių kruopų - jos turėtų būti paruoštos al dente! Paklausta, kada pati pamėgo gaminti, A. Grigaliūnienė prisipažino, kad kelionė iki virtuvės užtruko: „Pradėjau gaminti tik prieš gerus 10 metų, kai man buvo 30 m. Kai supratau, kad noriu gaminti, nieko nelaukusi pradėjau ir man iš karto gerai sekėsi.
O viskas yra dėl to, kad augau kultūroje, kur visada buvo vertinamas geras skonis ir geras maistas. Mano mama nuostabiai gamino net ir tais gūdžiais sovietiniais laikais. Ji gamino švarų maistą, nebūdavo jokio marmalo, pavyzdžiui, ji niekad nebūtų užkepusi kepsnio ananasais. O aš, matyt, dažnai su ja leisdavai laiką virtuvėje, nes pradėjusi gaminti iškart žinojau pamatinius virtuvės dalykus.“ Stebėdama, kaip mama sukasi virtuvėje, moteris gavo dar vieną neįkainojamą dovaną - gyvai išklausė visą klasikinės muzikos repertuarą.
„Mano mama buvo operos solistė, tad gamindama ji repetuodavo. Kažkada su vyru namuose žaidėm žaidimą, jis man davė gal 50 klasikinių kūrinių ištraukų ir aš atspėjau maždaug 45. Taigi esu dėkinga savo mamai ir vaikystei teatre“, - prisiminusi pasakojo A. Grigaliūnienė.
Sėkmingai metant svorį radosi knyga, kuri dienos šviesą išvys sausio pabaigoje. Joje bus ketogeninės ir mažai angliavandenių turinčios mitybos receptų, dietologų ir sporto medikų patarimų, mano asmeninė istorija apie tai, kaip atradau naujus maitinimosi principus. Kodėl man tai tapo aktualu? Visų pirma dėl sveikatos. Tikrai neskelbiu, kad visos moterys turi atrodyti kaip manekenės. Tiesiog raginu žmones pasižiūrėti į veidrodį ir nuoširdžiai pasakyti, ar jie savimi patenkinti.
Šioje knygoje Agnė dalijasi asmenine patirtimi, drauge su specialistais aiškinasi, kas gi yra keto ir ką reikia žinoti jo besilaikantiems bei pateikia lengvai pagaminamus, pačios išbandytus ir mėgiamus receptus. Ši knyga skirta tiems, kurie meilę sau dažnai išreiškia per maistą. Tiems, kurie siekia padaryti daugiau (ir lengviau!) šuoliukų per treniruotę, kurie nori geriau miegoti, atrasti nuostabų paprastų ir grynų maisto produktų skonį, sveikiau maitinti savo šeimą - keto ir mažai angliavandenių turinti mityba lengvai pritaikoma visų reikmėms. Tiems, kurie taupo laiką, nes receptai šioje knygoje nėra labai sudėtingi - ir ne tik todėl, kad nesu šefė virtuozė, bet ir dėl to, kad keto produktai yra paprasti ir aiškūs: mėsa, sūris, avokadas, lašiša, kiaušinis... Ne kokie nors pusfabrikačiai, pusgaminiai ar cukrumi dažniausiai pagardinti mišiniai.
žymės: #Gimimo
Panašus:
- Agnė Širinskienė: Įdomiausi faktai apie jos biografiją, šeimą ir politinę karjerą
- Agnė Vanagienė: Įkvepianti Biografija ir Nepakartojamas Indėlis į Lietuvos Kultūrą
- Neįtikėtina Agnės Zuokienės Gyvenimo Istorija: Paslaptys, Kurias Turite Žinoti!
- Neįtikėtini Kultūriniai Renginiai Lietuvoje 2016 Metais – Atrask Nepamirštamas Akimirkas!
- Kaip Teisingai Apskaičiuoti Motinystės Išmokas Dirbant Pagal Individualią Veiklą – Pilnas Vadovas
- Kremas nuo dermatito vaikams: nuraminkite odą ir sumažinkite niežulį!