Mintis, jog literatūra - tai gyvenimo mokykla nėra nauja. Tačiau kad ir kaip šiais laikais skambėtų banaliai, ji yra labai tiksli. Būtent knygos suteikia neribotas galimybes vaikams ir paaugliams atrasti savo mylimus herojus, susikurti savo idealus, sužinoti daugiau apie patį gyvenimą. Vis dėlto skaitymas - sudėtingas procesas, kurio metu dirba abu smegenų pusrutuliai.
Kodėl vaikai nebeskaito?
O šiais laikais visi tik ir skundžiasi, kad vaikai nebeskaito. Kur glūdi to vaikų nenoro skaityti priežastys? Viena priežasčių, kodėl vaikai neskaito yra ta, kad jiems vaikystėje skaitoma per mažai. Deja, bet mūsų laikais dingsta toks įprotis, kaip skaitymas vaikams vakarais. Žinoma, galėtume dėl to kaltinti televizorių arba didelį tėvų užimtumą ir ilgas darbo valandas.
Skaitymo svarba ir ankstyvasis ugdymas
Tam, kad skaitymas teiktų malonumą, vaikas su knygomis turi būti susipažinęs nuo pat kūdikystės. Knyga nuo mažumės turi būti prie vaiko žaislų, o laikas su tėvais ar seneliais prie knygos - pats gražiausias. Gerai, kai nuo mažumės vaikas turi galimybę pažinti daug įvairių herojų, piešti juos, vaidinti, perpasakoti įvairias žinomas pasakas, istorijas... Man atrodo, kad skaitymas padeda tobulinti vaizduotę. Svarbu, kad vaikai matytų ir tėvus su knyga rankoje. Pavyzdys visada įkvepia. Galima skaityti tėvams kartu su vaikais. Arba klausytis, kaip pradinukas jums garsiai skaito.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos užsakymu 2024 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad skaitymas kasdien vaikams iki trejų metų krito nuo 53,2 iki 39,1 proc. Taip pat kiek sumažėjo ir skaitymui skiriamas laikas (nuo 20 iki 17,5 min.). Vidutinis amžius, kai tėvai pradeda skaityti savo vaikams, sumažėjo iki šiek tiek daugiau nei 8 mėnesių, o tai yra itin pozityvus rodiklis. Kaip rodo abu atlikti tyrimai, tėvai įvardija daug su ankstyvuoju skaitymu susijusių naudų, o dauguma jų susiję su vaiko raida ir gebėjimų ugdymu. Taip pat akcentuojamas ryšio su vaiku formavimas bei vertybių ugdymas.
Dažniausios priežastys, dėl kurių neskaito vaikui nuo gimimo:
- Mano, kad vaikas dar per mažas ir nesupranta.
- Neturi laiko.
- Nepagalvojo, kad tai būtų galima daryti.
Vis dėlto daugiau nei 40 proc. apklaustųjų sako, kad ketina pradėti skaityti vaikui dar iki jam sulaukiant vienų. Kaip ir prieš trejus metus, tik ketvirtadalis tėvų specialiai ieško informacijos apie ankstyvąjį skaitymą. Vaiko norai ir tinkamumas tam tikram amžiui yra pagrindiniai kriterijai renkantis knygą.
Kaip sudominti vaiką skaityti?
O būna taip, kad tėvai nepaprastai mėgsta knygas, namuose yra daug knygų, o vaikas skaityti ne tik kad nenori, bet ir visiškai nemėgsta. Šiuo atveju, sako psichologai, reiktų ieškoti gilesnių priežasčių. Kaip sudominti vaiką skaityti? Teoriškai žiūrint, atsakymas labai paparastas - neversti. Visų pirma bandau galvoti, kada aš pati skaitau, kokios man reikalingos sąlygos, aplinkybės. Kas mane paskatina skaityti vieną ar kitą knygą - susidomėjimas, smalsumas, malonumas skaityti, naujų patirčių būtinybė... Ir jei vaikas nenori skaityti, vadinasi, nė vienos iš šių emocijų jis nesieja su skaitymo procesu.
Sudominti vaiką skaityti - gana ilgas ir nemažai tėvų pastangų reikalaujantis procesas. Ir jei tėvai neturi laiko skirti šiam procesui, vargu ar pavyks kažko pasiekti. Svarbu nepraleisti to momento, kai vaikas iš klausytojo tampa skaitytoju. Tai paprastai įvyksta septintais ar aštuntais vaiko gyvenimo metais, bet gali nusitęsti ir iki penkiolikos. Jei vaikas nerodo didelės inciatyvos pats rinktis knygas, tėvai galėtų padėti išssirinkti vaiko interesus, charakterį, vystymosi lygį atitinkančia literatūrą. Galbūt jūs dar neatradote žanro, kuris vaikui labiausiai patiktų, galima pasikalbėti su vaikų draugais - ką jie skaito.
Visada ateina tas laikas, kai draugų nuomonė tampa ne mažiau svarbi, negu draugų. Kai kurie psichologai net sako, kad jei vaikas mėgsta skaityti populiarias ar (jums taip atrodo) šiek tiek paviršutiniškas knygas, tegu skaito. Svarbu šiuo metu, kad vaikas pamėgtų patį skaitymą kaip procesą, laisvalaikio praleidmo būdą. Net ir pačiam mažiausiam vaikui knyga turi asocijuotis tik su teigiamais dalykais - mamos rankomis, jos šypsena, apkabinimu. Sudarykite savo šeimos biblioteką. Nebūtina, kad ji būtų labai didelė, užtektų, kad knygos joje būtų neatsitiktinės. Nenurašykite skaitymo vaikams. Stenkitės pastebėti, ar vaikas suprato tai, ką perskaitėte jūs ar jis pats. Pasitreniruokite su žodžių prasmėmis, mokykitės posakių, patarlių, tegu vaikas juos paaiškina. Mokykite vaiką pasakoti. Nebūtinai iš karto atpasakoti tai, ką perskaitė. Iš pradžių tegu išmoksta papasakoti anekdotą, tada kažkokią istoriją, trumpai atpasakoti liaudies pasakas.
Bepradedantį skaityti vaiką galima paskatinti patį skaityti paskaičius knygą iki itin įdomios, intriguojančios vietos ir tada sakyti, jog pratęsime kitą dieną. Pasirodo, jei vaikas „užsikabino", nelaukia to rytojaus ir bando pats išsiaiškinti, kas nutiko toliau. Svarbiausia, sukurti intrigą apie knygas, aiškinti, kodėl jos reikalingos, nes taip ilgai egzistuoja. Ir tikrai neišnyks net mūsų itin techniniame amžiuje.
Ką daryti, jei vaikas vis tiek nenori skaityti?
Dažnai jau pramokusiems skaityti vaikams tėvai siūlo jiems patiems atrodančias vertingas knygas, kai tuo tarpu mažieji linkę rinktis kitokias. Mokytoja Vilija Malinauskienė sako dažnai pastebinti, kad tėvai neretai bando vaikui būtinai įsiūlyti solidžiai atrodančią storą knygą.
„Svarbu, kad vaikas pats norėtų skaityti - tad tegul renkasi jam patinkančią knygelę, nesvarbu, ar ji plona (o kada gi tokias skaityti, jei ne vaikystėje?), su daugiau paveikslėlių ar net komiksus. Ir tegul išsirinktą knygelę skaito savarankiškai, nes perdėta tėvų kontrolė, kai „užduodama“ per dieną ar per atostogas būtinai perskaityti tam tikrą skaičių puslapių, dažną tik atgraso nuo skaitymo. Juk puslapių kiekis nėra rodiklis: vienas knygas galima perskaityti greičiau, o kitos prašosi atidesnio ir lėtesnio skaitymo. Vaikams siūlome užsirašyti perskaitytų knygų pavadinimus ir jų autorius, tokie knygų sąrašai naudingi ir suaugusiems.
Tegul laikas su knyga vaikams siejasi su malonumu, o ne prievarta, todėl labai svarbu rasti pirmą vaikui patikusią knygelę. Net jei sūnus ar dukra vis kartoja, kad ir ši neįdomi, ir kita netraukia, verta turėti kantrybės sudominti vaiką skirtingais autoriais. Iš patirties galiu pasakyti, kad berniukai, kuriems sunku ką nors įsiūlyti, dažnai „užsikabina“ už vokiečių rašytojo Otfriedo Preusslerio knygelių vaikams, daugumai pradinukų patinka Jeff Kinney „Nevykėlio dienoraščio“ knygų serija. Ne mažiau svarbu išgirsti jaunojo skaitytojo įspūdžius apie jo skaitomą knygą - tai įprasta mokykloje, bet būtų naudinga ir namuose“, - pataria pradinukų mokytoja.
Skaitymas vaikams: nuo mažens iki paauglystės
Daugelis tėvų varto knygeles su ikimokyklinukais, jiems skaito prieš miegą, tačiau išmokus vaikui savarankiškai skaityti, to nebedaro. Mokytoja V. Malinauskienė sako, kad kai kurių specialistų teigimu, naudinga skaityti ir didesniems vaikams - net ir paaugliams iki 14 metų.
„Taip vaikas ugdo klausymosi gebėjimus, išmoksta sutelkti dėmesį į detales, be to, taip gerėja jo dėmesio koncentracija, kurios naujajai kartai trūksta vis labiau. Be to, mama ar tėtis intonacija gali papildomai perteikti teksto emocijas. Klausantis atsipalaiduojama, vaikas įsivaizduoja tai, ką išgirsta. Iš ilgametės patirties galiu pasakyti, kad jie mėgsta klausytis Vytautės Žilinskaitės „Nebijokė“, patinka Katarzynos Ryrych „Varnalėšų laukas“. Net jei visai neturite laiko, keliolika minučių skaitymo prieš vaiko miegą gali virsti maloniu ritualu, kurį jis prisimins visą gyvenimą. Aišku, svarbus ir tėvų pavyzdys: jei vaikas juos mato skaitančius, jei namuose kalbama apie knygas, jei einama į knygynus ar bibliotekas, skaitymas augančiam vaikui ima asocijuotis su smagia laisvalaikio veikla,“ - sako V. Malinauskienė.
Skaitymo reikšmė - neginčijama
Pasak mokytojos V. Malinauskienės, skaitymas yra išugdomas įprotis, tad jei vaikas nerodo didelės meilės knygoms, reikia turėti kantrybės. „Pirmokams ar antrokams, kurie mokosi skaityti, mes, mokytojos, sugalvojame įvairių skatinimo priemonių: vaikai už perskaitytas knygeles renka lipdukus, trimestro pabaigoje būna premijuojami išvykomis į kiną. Tad pagirti ir paskatinti besimokantį skaityti vaiką daug svarbiau, nei baksnoti į jo klaidas ir lyginti su kitais, kurie galbūt skaito geriau. Kaip mėgstu sakyti - kiekviena gėlė pražysta jai skirtu laiku, tad vieni vaikai mokosi greičiau, kiti - lėčiau.
Trečiokai ir ketvirtokai skaitydami jau mokosi ir taisyklingai rašyti, nes pastebi skyrybos ženklus, mato taisyklingai užrašytus žodžius, atkreipia dėmesį į stilių - taip ugdomas kalbos jausmas. Taisyklingai rašyti būtina bet kurios specialybės žmogui - juk darbe gavę laišką su klaidomis, iškart susidarome nekokią nuomonę apie jį atsiuntusį žmogų. O knygos mus taip pat lydi nuo mažens - visą gyvenimą, tad verta padėti vaikams pajusti tikrąjį skaitymo malonumą“, - įsitikinusi pradinių klasių mokytoja.
Kalbos raidos sutrikimai
Šiuo atveju, sako psichologai, reiktų ieškoti gilesnių priežasčių. Pavyzdžiui, pastebėta, kad paprastai tokie vaikai turi šiokių tokių kalbinių problemų: rašydami daro klaidų, painioja tam tikras raides (b su d, ei su ie ir pan.), sunkokai rezga sakinius, jiems sunku apibūdinti žodžių reikšmes.
Pastaraisiais metais kalbos sutrikimų vis daugėja, nes dėl įtempto gyvenimo tempo vaikai yra kiek pamirštami, nekreipiama dėmesio į jų sutrikusią kalbos raidą. Pasak logoterapeutės, kalbos sutrikimų esti labai įvairių ir juos dažniausiai lemia kompleksinės priežastys, galinčios atsirasti tiek vaisiui dar esant gimdoje, tiek vėlesniais metais. Pvz., jei pirmąjį pusmetį vaikui yra nustatomas raumenų tonuso sutrikimas, jis yra glebus, nenoriai sėdasi, tai greičiausiai ir jo artikuliacinis aparatas - liežuvis, apatinis žandikaulis, minkštasis gomurys - bus pasyvūs, lūpos - nejudrios.
Logoterapeutė atkreipia dėmesį, kad sunkumų dažniau gali kilti ir emigrantų šeimose, kai dar nekalbantis arba tik pradedantis kalbėti vaikas patenka į svetimą kalbinę aplinką ir sutrinka jo natūralus gimtosios kalbos vystymasis. Tokiu atveju pastebėjus vėluojančią kalbos raidą patariama šeimoje kalbėti tik viena kalba.
Kada tėvams reiktų sunerimti?
„Kūdikiai čiauškėti pradeda apie ketvirtą - penktą mėnesį. Metinukai jau taria nuo 2 iki 30 žodžių, o trimečiai jau gali ištarti apie 1500. Tad jei jūsų vaikui treji, o jis taria tik kelis žodžius, pvz., „mama“, „tete“, „baba“, nereiktų laukti stebuklo. Kreipkitės į logoterapeutą, nes kuo ilgiau mažylis nekalbės ar kalbės netaisyklingai, tuo vėliau lavės jo gebėjimas girdėti garsus, mokytis rišliai pasakoti, skaityti, rašyti. Anksčiau ar vėliau logoterapeuto pagalbos jam tikrai prireiks“, - sako I. Stankuvienė.
„Asmens sveikatos klinikos“ specialistė pataria į logoterapeutą kreiptis jei:
- Su vienerių metų vaiku nėra kalbinio bendravimo (nors garsais).
- 1,2 - 1,5 metų vaikas netaria nė vieno žodžio, nereaguoja į žodinius prašymus, visiškai ar iš dalies nesupranta į jį nukreiptos kalbos, kalba „sava“, aplinkiniams nesuprantama kalba.
- 2 metų vaikas netaria trumpų frazių.
- 3-5 metų vaikas netaisyklingai taria garsus, jo žodynas siauras, jam sunku rišliai kalbėti, pasakoti, jis kalba labai greitai, savo mintis reiškia paskubomis, kalbėdamas kartoja skiemenis, garsus.
- Ikimokyklinio bei mokyklinio amžiaus vaikas netaisyklingai taria garsus, painioja juos kalbėdamas, nepakankamai išsivysčiusi smulkioji motorika, sunkiai sukaupia dėmesį, nesidomi skaičiais, raidėmis, nesiorientuoja, kur yra lapo viršus, apačia, vidurys, sunkiai rašo ar skaito.
Disleksija
Su tokia problema pedagogai bei tėvai susiduria ir kitose šalyse. Amerikos, Švedijos, Rusijos specialistai yra ištyrę, jog, mokydamiesi skaityti bei rašyti, sunkumų patiria kas dešimtas vaikas. Toks reiškinys vadinamas disleksija. Kadangi tėvai apie tokį reiškinį dažniausiai informacijos neturi, jie pradeda vaiką kaltinti neatidumu, išsiblaškymu, net tingėjimu. Kartais žinių stokoja ir pedagogai. Taip vaikas tik žlugdomas dvasiškai, nes jo pastangos čia be specialios pagalbos būna bevaisės. Ir kuo anksčiau jis tos pagalbos sulaukia, tuo greičiau įveikia tą nelemtą kliūtį.
Amerikos mokslininkai nustatė, jog dislektikų skaitymo įgūdžiai sėkmingiausiai išugdomi nuo penkerių iki septynerių metų. O jei tėvai susigriebia, kai vaikui jau sukakę 8 ar 9 metai, tada jau prireikia rimtos specialistų pagalbos, pratybų bent po porą valandų kasdien. Specialistas, gerai žinantis dislektiko ypatybes, tėvams patars, (o mokytojas turi pats žinoti), kaip dirbti su vaiku. Tai nėra sudėtinga. Šį etapą - garsas-raidė - su dislektiku reikia eiti neskubant, kasdien atkakliai ir nuosekliai mokantis. Jungti garsus ir juos atitinkančias raides - jau antras, labai svarbus mokymo etapas, kurio metu vaikas jau ir “girdės”, ir “matys”. Šiame etape yra dar vienas svarbus dalykas: reikia išsiaiškinti, ar vaikas gerai kalba logopediniu požiūriu. Juk labai daug mažų vaikų blogai taria kai kuriuos garsus. O štai tikram dislektikui toks blogas garso tarimas gali būti dar viena kliūtis mokantis skaityti. Taigi tokiu atveju su juo tą etapą turi dirbti ir logopedas.
Ką daryti?
Reikia pagirti Auginantys tokį vaiką tėvai turi gerai įsisąmoninti, jog pirmiausia jų atžalą reikia ne barti, o padėti. Dislektikas nemažai problemų turi ir tarp bendraamžių: pravardžiavimas, pajuoka, patyčios jį labai skaudina, verčia jaustis nevisaverčiu. Todėl reikia gero tėvų ir mokytojo kontakto, kad vaikas būtų apsaugotas ne tik šeimoje, bet ir mokykloje. Mokytojo paskatinti klasės mokiniai, užuot šaipęsi, gali tapti gerais pagalbininkais disleksijos problemų turinčiam bendraamžiui.
Jei su vaiku pradedama laiku dirbti ir dirbama sistemingai, kantriai, vaiko išprusimui augant tai neturi įtakos. Dislektikas savo intelektu vėliau gali pralenkti ir labai gerai besimokančius, tapti žymiu žmogumi. Yra žinoma, jog su tokia problema vaikystėje susidūrė ir žymūs žmonės: visame pasaulyje žinomas pasakų kūrėjas H.K.Andersenas, JAV prezidentas L. Džonsonas.
Tyrimo duomenys apie skaitymą vaikams iki 3 metų
| Rodiklis | 2021 m. | 2024 m. |
|---|---|---|
| Skaitymas kasdien vaikams iki 3 metų | 53,2% | 39,1% |
| Skaitymui skiriamas laikas | 20 min. | 17,5 min. |
| Amžius, kada pradedama skaityti | 12 mėn. | 8 mėn. |
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Kietas Pilvas Nėštumo Metu: Sužinokite Pagrindines Priežastis ir Efektyvius Sprendimus!
- Vladislovo Janiūno gyvenimo kelias: neįtikėtina biografija ir gimimo data