Elektroninis dienynas
2022 m. spalio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Geg    
  1 2
3 4 5 6 7 8 9
10 11 12 13 14 15 16
17 18 19 20 21 22 23
24 25 26 27 28 29 30
31  

Dauguma tėvų bent kartą yra susidūrę su situacija, kai vaikas neklauso, prieštarauja ar net ignoruoja prašymus. Tokios akimirkos gali kelti stresą ir nusivylimą, tačiau svarbu suprasti, kodėl taip vyksta ir kaip į tai reaguoti konstruktyviai.

Kaip laiške rašo tėtis Rimvydas (vardas pakeistas), jo „dešimtmetis nuolat atsikalbinėja, maištauja, pastaruoju metu dažniausi jo žodžiai - „nedarysiu“, „nenoriu“, „neisiu“. Kad ir ką sakytume, viskas negerai, netinka. Vaikas tarsi specialiai elgiasi priešingai nei sakoma, lyg bandytų mūsų kantrybę. Kartais galvojame, kad auginame maištininką. Pasitaiko, kad neištvėrę jį subarame pakeltu tonu, pagrasiname. Kodėl jis taip elgiasi? Patarkite, ką daryti ir kaip susivaldyti nepliaukštelėjus vaikui.“ Po tokių situacijų dažniausiai kyla konfliktai, kurių pasekmės būna skaudžios: tarp tėvų ir vaikų prarandamas pasitikėjimas, nebėra nuoširdžių pokalbių, supratimo ir palaikymo.

Šiame straipsnyje aptarsime dažniausias priežastis, kodėl vaikas neklauso, ir pateiksime praktinių patarimų, kaip stiprinti tarpusavio ryšį ir skatinti bendradarbiavimą.

Kodėl vaikas neklauso tėvų?

Vaikai gali ignoruoti ar prieštarauti tėvams dėl kelių priežasčių:

  • Saviraiškos siekis - vaikai mokosi būti savarankiški ir išbando ribas, kad suprastų, kiek jie gali kontroliuoti savo gyvenimą.
  • Emocinė būsena - pyktis, nuovargis, alkis ar stresas gali lemti nenorą klausyti.
  • Dėmesio trūkumas - kai vaikas jaučiasi nepakankamai išgirstas, jis gali elgtis priešingai tėvų norams, kad atkreiptų jų dėmesį.
  • Per daug draudimų - jei vaikas nuolat girdi „ne“, „nedaryk“, „draudžiama“, jis gali pradėti priešintis viskam.
  • Neaiškūs lūkesčiai - jei tėvai nenuoseklūs arba reikalavimai neaiškūs, vaikui gali būti sunku suprasti, ko iš jo tikimasi.
  • Natūralus raidos etapas - mažesni vaikai (ypač 2-3 metų) dažnai prieštarauja dėl normalaus raidos proceso.

Kaip skatinti vaiką klausyti tėvų?

Vaiko teisių apsaugos specialistai supranta, jog tėvams skaudu, kai vaikas atsikalbinėja ir nedaro tai, ko jie prašo, kai į prašymą reaguoja atšiauriai, tačiau, visų pirma, pataria išsiaiškinti maišto priežastis.

Situaciją plačiau komentuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mobiliosios komandos psichologė Laura Kmitė: „Maištaujančių ar kitaip netinkamai besielgiančių vaikų tikslas nėra konkrečiai supykdyti ir erzinti tėvelius ar kitus šeimos narius. Būna ir taip, kad vaikas pats nesuvokia ir negali įvardyti, kaip jis jaučiasi ir kodėl netinkamai elgiasi. Dažniausiai vaikų netinkamo elgesio tikslai yra susiję su emociniais bei fiziniais poreikiais.

1. Rodykite pagarbą ir supratimą

Vaikai, kaip ir suaugusieji, nori būti išgirsti. Vietoj reikalavimo „Tu turi mane klausyti!“, pabandykite:

  • „Matau, kad tau sunku dabar sustoti. Kaip galėčiau tau padėti?“
  • „Suprantu, kad tau smagu žaisti, bet laikas valgyti. Gal susitarkime, kad po vakarienės žaisime dar 10 minučių?“

Kai vaikas jaučiasi išklausytas, jis yra labiau linkęs bendradarbiauti.

2. Kalbėkite aiškiai ir ramiai

Kartais vaikai neklauso ne iš užsispyrimo, o todėl, kad nurodymai nėra aiškūs.

  • Vietoj: „Nebūk toks netvarkingas!“ Sakykite: „Kai pabaigsi žaisti, sudėk žaislus į dėžę.“
  • Vietoj: „Elkis gražiai!“ Sakykite: „Prašau kalbėti tyliau, nes brolis miega.“

Konkrečios, trumpai suformuluotos užduotys vaikams yra daug aiškesnės nei abstraktūs reikalavimai.

3. Užmegzkite akių kontaktą

Jei norite, kad vaikas jūsų išgirstų, įsitikinkite, kad jis atkreipė dėmesį:

  • Pasilenkite iki vaiko akių lygio.
  • Kalbėkite aiškiai, trumpai ir ramiu tonu.
  • Lengvai palieskite petį ar ranką, kad parodytumėte dėmesį.

Pavyzdžiui:

  • Vietoj šaukimo iš kito kambario: „Nustok šokinėti ant sofos!“
  • Prieikite, užmegzkite akių kontaktą ir pasakykite: „Ant sofos šokinėti negalima. Jei nori pašokinėti, eikime į kiemą.“

4. Venkite ilgo moralizavimo

Vaikai praranda dėmesį, jei juos barti per ilgai. Užuot aiškinę, kodėl jų elgesys buvo blogas penkias minutes, pabandykite:

  • Trumpai paaiškinti, kas negerai.
  • Pasiūlyti tinkamesnį elgesio variantą.

Pavyzdžiui:

  • „Kodėl tu vėl nesusitvarkei? Visada palieki netvarką, kiek galiu kartoti!“
  • „Prašau sudėti knygas į lentyną, tada galėsime žaisti.“

5. Leiskite vaikui pasirinkti

Vaikai mieliau bendradarbiauja, kai jaučia, kad turi pasirinkimą:

  • „Ar nori apsirengti šį mėlyną megztinį ar raudoną džemperį?“
  • „Pirma valgysime sriubą ar mėsą?“

Pasirinkimo laisvė padeda vaikui jaustis atsakingam už savo veiksmus.

6. Išlaikykite nuoseklumą

Jei šiandien leidžiate vaikui žiūrėti televizorių dvi valandas, o rytoj baudžiate už pusvalandį, jis jausis sutrikęs.

Aiškiai nusistatykite ribas ir jų laikykitės:

  • „Po vakarienės žiūrime filmukus 30 minučių, tada einame miegoti.“
  • „Savaitgaliais galima žiūrėti ilgiau, bet šiandien - darbo diena.“

Vaikai geriau laikosi taisyklių, kai jos nekinta.

7. Parodykite gerą pavyzdį

Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Jei norite, kad vaikas mandagiai klausytų, parodykite tą patį:

  • „Prašau padėti man sudėti indus“ (užuot liepę).
  • „Ačiū, kad man padėjai!“

Kai vaikai mato, kad su jais elgiamasi pagarbiai, jie linkę atsakyti tuo pačiu.

8. Nenaudokite grasinimų ir kyšių

  • „Jei nesusitvarkysi kambario, negausi deserto!“ (skatina tik trumpalaikį paklusnumą).
  • „Kai sudėsi žaislus, galėsime kartu pažaisti.“ (siekia ilgalaikio įpročio).

Geriau naudoti natūralias pasekmes, kurios logiškai susijusios su vaiko elgesiu.

Kiti svarbūs aspektai

  • Skirkite vaikui kokybiško laiko ir nuoširdaus dėmesio. Paprastai vaikai yra linkę prieštarauti tėvams, kai jiems trūksta tėvų dėmesio. Tai reiškia, kad vaikams trūksta fizinio kontakto, artimo emocinio ryšio, todėl jie visais įmanomais būdais siekia būti tėvų dėmesio centre, siekia būti mylimi, svarbūs ir pastebimi.
  • Padėkite atpažinti nuovargį ir jį pašalinti. Kita dažna prieštaraujančio elgesio priežastis yra nuovargis. Kai vaikas yra pavargęs, jis yra linkęs savo emocinį būvį išlieti ant artimiausių žmonių.
  • Skatinkite atžalą savarankiškai tvarkytis. Nereta tėvų ir vaikų konfliktų priežastis yra vaikų savarankiškumo problema.
  • Leiskite vaikui nuspręsti, kaip praleisti laisvalaikį. Lygiai taip pat savarankiškumą galima ugdyti per atsakomybės atidavimą vaikams už laisvo laiko praleidimą.

Su amžiumi susijusios vaiko nepaklusnumo ypatybės

Amžius ir vaiko elgesys yra glaudžiai susiję. Štai keletas psichologo patarimų, atsižvelgiant į vaiko amžių:

Amžius Apibūdinimas Psichologo patarimas
2-4 metai Vaiko savireguliacijos gebėjimai neišvystyti, elgesys priklauso nuo situacijos ir savijautos. Suaugusiųjų poreikiai yra mažiau svarbūs nei norai. Palaipsniui atsiranda nepriklausomybės troškimas. Jūs neturėtumėte drausti savo vaikui daryti to, kas jam natūralu ir būtina. Sveikas dvimetis turėtų bėgti, rėkti ir viską griebti rankomis! Šioje situacijoje tėvas turi sukurti saugią aplinką kūdikiui, būti dėmesingas, nuoseklus ir kantrus.
5-7 metai Gebėjimas kontroliuoti savo elgesį didėja, bet vis dar netobulas. Ikimokyklinukams būdingas egocentriškumas, jiems sunku atsižvelgti į kitų žmonių poreikius. Vaikui dar reikia draudimų, tačiau svarbu, kad jie būtų pagrįsti ir pagrįsti. Tėvai turi aiškiai, pavyzdžiais paaiškinti savo reikalavimus, būti nuoseklūs ir nuoseklūs. Svarbų vaidmenį atlieka nuolatinės kasdienės rutinos palaikymas.
8-12 metai Vaikas gali kontroliuoti savo elgesį, suvaržyti norus, įveikti sunkumus. Autoritetingų suaugusiųjų reikalavimai nesukelia pasipriešinimo. Tačiau vaikams sunku prisiversti daryti ką nors jiems neįdomaus ar nesvarbaus. Pavyzdžiui, valyti kambarį ar plauti indus. Tokie reikalavimai dažnai pamirštami. Svarbu atsiminti, kad vaikui keliami reikalavimai turi atitikti jo galimybes. Dėl per didelio darbo krūvio gali kilti konfliktų. Suaugusieji turi kantriai priminti vaikams svarbius dalykus ir ramiai argumentuoti savo reikalavimus. Atsakomybė už kai kurias namų ūkio ir mokyklos pareigas turėtų būti perduota pačiam vaikui.
13-16 metai Reikia savarankiškumo ir noro tam tikrus savo gyvenimo aspektus laikyti paslaptyje nuo suaugusiųjų. Tai normalu ir netgi pageidautina. Mokyklos reikalavimai auga, o darbo krūvis didėja. Nepaklusnumas atsiranda gynybinės reakcijos prieš reikalavimus, kuriuos paauglys suvokia kaip laisvės apribojimą, principu. Svarbiausia išlaikyti pasitikėjimo kupinus santykius ir suaugusio žmogaus autoritetą.

Kada reikėtų sunerimti?

Jei vaikas nuolat neklauso, priešinasi, elgiasi agresyviai arba patiria stiprių emocijų protrūkius, verta pasitarti su:

  • Mokytojais ar auklėtojais - sužinoti, ar problema pasireiškia ir kitose aplinkose.
  • Vaikų psichologu - jei kyla sunkumų valdant emocijas ar elgesį.

Vaiko teisių apsaugos specialistai pataria tėvams jaučiant, kad patys nebekontroliuoja situacijos, nebijoti kreiptis pagalbos į psichologą. Pastarasis, stebėdamas situaciją iš šalies, atkreipdamas dėmesį tiek į tam tikrą vaiko elgesį, tiek į tėvų reakcijas, nuostatas, iškilus vaiko elgesio problemoms bei kartu su šeimos nariais išgrynindamas galimus sprendimo būdus gali suteikti profesionalią pagalbą. Dažnai tėvai žino atsakymus, tik juos reikia aiškiai įvardinti ir padrąsinti imtis pokyčių, patiems keisti savo elgesį.

Primename, kad fizinis skausmas yra netoleruojamas, tai negali būti auklėjimo priemonė. Vaikas neturi galimybės apsiginti. Fizinio veiksmo panaudojimas prieš vaiką padaro didelę žalą jo psichologinei būsenai ir ateičiai, nes vėliau, vaikas atėjęs į darželį ar mokyklą, taip pat gali smurtauti prieš kitus vaikus.

Taigi atpažinus maištaujančio vaiko elgesio priežastį ir padedant vaikui lavinti jo emocinį intelektą, nenustebkite, kad norimam rezultatui pasiekti reikės laiko. Nuosekliai naudojant susitarimus su vaikais, atsižvelgiant į jų nuomonę, įtraukiant į šeimos buitinį gyvenimą, vaikai turi unikalią progą pasijusti reikalingi, svarbūs ir mylimi. Taip pat ir tėvai naudodamiesi aiškia bendravimo su vaikais struktūra jaučiasi ramesni, užtikrinti.

žymės: #Vaika

Panašus: