Rytų medicinoje gydytojams daugiausia informacijos suteikia tai, ką pašalina žmogaus kūnas - išmatos, šlapimas ir prakaitas. Tai puikiai supranta vaikų gydytojai - sauskelnių ar puoduko turinys kartais pasako daugiau nei išsamūs laboratoriniai tyrimai.
Kaip tuštinasi kūdikiai?
Dažnai kūdikiui sunegalavus mamas kamuoja nežinia. Ar mano vaikelis sunkiai serga? Ar tai praeis? Ar jau kreiptis į gydytoją, ar bandyti susitvarkyti pačiai? Jeigu tai norma - kaip padėti vaikui ir ar išvis reikia kažką daryti, gal viskas praeis savaime?
Po to 2-4 paras naujagimiai tuštinasi pereinamosiomis išmatomis. Tai skystokos, nehomogeniškos (nevientisos, o rupokos konsistencijos) išmatos, kuriose gali būti gleivių, balkšvų ar žalsvų gumulėlių. Šiuo laikotarpiu naujagimis tuštinasi 6-7 kartus per parą.
Pasibaigus pereinamųjų išmatų periodui, išmatos pasidaro homogeniškos (vientisos), geltonos spalvos, košės konsistencijos, kartais gana vandeningos, jos vadinamos „pieno išmatomis“.
Žindomo kūdikio išmatos paprastai būna ganėtinai minkštos (tyrelės ar skystos košės konsistencijos), tuštinamasi nuo 1 iki 3-4 kartų per parą. Žindomi kūdikiai tuštinasi per ar po kiekvieno žindymo, tačiau gali tuštintis ir kartą per 2-3 paras (daugiausiai iki 7 parų).
Jei kūdikis tuštinasi retai, kartą per kelias paras, tačiau jo išmatos išlieka normalios (košės konsistencijos), vadinasi, viduriai jam nekietėja, ir gydyti tikrai nereikia.
Jei mama per dažnai pakeis žindamą krūtį, kūdikis gaus tik pradinio lieso pieno, kuriame gausu laktozės, ir negaus užtektinai galinio riebesnio pieno, todėl viduriai gali tapti per skysti. Štai kodėl rekomenduojama žindant leisti kūdikiui visiškai ištuštinti vieną krūtį ir tik tada pereiti prie kitos.
Mišinukais maitinamų kūdikių išmatos dažniau būna kietesnės konsistencijos nei motinos pienu maitinamų kūdikių išmatos.
Gimus naujagimiui jo mikrobiotą toliau papildo mikroorganizmai iš aplinkos, nuo suaugusiųjų rankų, drabužių, iš oro. Motinos piene yra medžiagų, skatinančių gerųjų bakterijų (bifidobakterijų) dauginimąsi. Bifidobakterijos neleidžia daugintis santykinai patogeniniams mikrobams naujagimio žarnyne.
Žindomų naujagimių žarnyne jau antros gyvenimo savaitės pabaigoje vyrauja bifidobakterijos, jos užtikrina normalią virškinamojo trakto veiklą.
Funkciniai virškinimo trakto sutrikimai (FVTS)
FVTS - tai virškinimo sutrikimai, kurių metu patologinių pokyčių virškinamajame trakte nerandama. Pagrindinė jų priežastis yra padidėjęs virškinamojo trakto jautrumas, atsirandantis dėl streso, emocinių išgyvenimų.
Kūdikių pilvo diegliai, būdingi kūdikiams iki 5-6 mėnesių, pasireiškia staiga atsirandančiu dirglumu, kūno įsitempimu, nenumaldomu verksmu, klykimu. Tai gali būti vienas iš alergijos maistui ar meteorizmo (pilvo pūtimo) simptomų.
Funkcinis viduriavimas būdingas kūdikiams nuo 6 mėn. iki 3-4 metų. Tai daugiau kaip 4 savaites trunkantis kasdieninis tuštinimasis 3-10 kartų per dieną gausiomis nesuformuotomis išmatomis. Taigi vaikas viduriuoja, tačiau tai ne infekcinis viduriavimas, atlikus tyrimus poliklinikoje ar ligoninėje, infekcijos požymių neaptinkama.
Vaiko ūgio ir svorio raida dėl šio pobūdžio viduriavimo neatsilieka. Vaikas tuštinasi neskausmingai, gausiai, ne miego metu, dažniausiai ryte. Išmatose gali būti gleivių, nesuvirškinto maisto.
Pagalba vaikui esant funkciniam viduriavimui:
- Ribokite saldžius gėrimus, taip pat gėrimus, kurių sudėtyje yra laktozės, fruktozės, sorbito, ksilito, medaus.
- Vietoje sulčių ir saldžių gaiviųjų gėrimų duokite gerti vandens.
- Vaikas turi būti girdomas ne iš mėgstamo buteliuko, o iš puodelio - tai irgi padeda sumažinti išgeriamų saldžiųjų gėrimų kiekį.
- Maiste turi būti daugiau skaidulinio maisto, šviežių vaisių (su luobelėmis) ir daržovių, rupaus malimo duonos ir neperdirbtų grūdų.
- Riebalai turi sudaryti bent 35 proc.
Kūdikių dischezija būdinga kūdikiams iki 6 mėnesių, nes jie dėl savo nervinės ir virškinamojo trakto sistemos nebrandumo dar nemoka gerai atpalaiduoti išangės rauko.
Cikliniai vėmimai būdingi 2-7 metų vaikams.
Vidurių užkietėjimas irgi ali būti kaip funkcinis virškinamojo trakto sutrikimas. Viduriai gali kietėti, kai kūdikis nepradedamas laiku papildomai maitinti (nuo 6 mėn.) ar kai papildomai maitinamas netinkamai.
Jei kūdikis susirgo žarnyno infekcija, būtinai žindykite toliau ir net dažniau nei įprastai, nes motinos piene yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios padeda kovoti su infekcijos sukėlėjais.
Kaip atpažinti, kada kūdikis atpila, o kada vemia?
Maisto atpylimas (atsirūgimas) yra tuomet, kai skrandžio sulčių paveiktas maistas išbėga pro lūpų kraštus, kartais išeina su garsu - oro burbulu. Vėmimas yra tuomet, kai maistas iš skrandžio yra išmetamas - išbėga su jėga, t.y. maistas nukrinta 30 - 50 cm nuo vaiko burnos.
Maisto atpylimo pagrindinės priežastys:
- Bevvalgydamas mažylis prarijo oro, - jis turi išeiti, nes nėra maisto medžiaga.
- Mažylis pavalgė tiek, kad maisto kiekis netelpa skrandyje.
- Raukas (vožtuvas) skiriantis stemplę nuo skrandžio yra nesandarus (’žiojėjantis’) - dėl to maistas diafragmai paspaudus skrandį lengvai patenka į stemplę, burną ir išbėga per jos kraštus.
- Kūdikių ir mažų vaikų stemplė lyginan su suaugusių yra trumpa - dėl vėl maistas lgreitai pasiekia burną ir ir išsipila.
Atsipylimas gali būti tuojau po po valgio iki 45 min. Ar net ilgiau po valgio. Todėl, kiekvienam mažyliui, nepriklausomai nuo suvalgyto maisto kiekio ir paros laiko, kad jis valgė turi būti padedama atsirūgti.
Skystas maistas yra lengviau atpilamas negu skystas. Pusiau tirštas ir tirštas maistas kūdikiui yra pradedamas duoti, kai jam sukanka 6 mėn. Kai kūdikiui yra duodama mišinių, galima duoti sutirštintą mišinį, nes jį yra sunkiau atpilti. Konkretų jo pavadinimą gali pasakyti tik kūdikio gydytojas, nes reklamos įstatymas kategoriškai draudžia pieno mišinių pavadinimus minėti visuomenei prieinamuose žinių šaltiniuose.
Ar atpylinėjančiam kūdikiui užtenka maisto, sprendžia jo gydytojas, kartą per 30-31 d mažylį pasvėręs, pamatavęs jo ūgį. Mažyliui yra duodama valgyti tada kada jis nori ir tiek, kiek kiekvieną kartą nori, nepriklausomai nuo paros laiko. Kiekvienas maylis per pirmą-antrą savo gyvenimo mėn. Atranda maitinimosi laiką. Mažyliui augant maisto poreikis didėja.
Kada vaikas vemia ir viduriuoja?
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Dažnai paklausus tėvų, kurie atvyko į vaikų priėmimo skyrių su vemiančiu ar viduriuojančiu vaiku, kiek vaikas per dieną išgėrė skysčių, jie nežino arba žino netiksliai. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi. Gali iškilti klausimas kam to reikia?
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai (Idealu: lentelę atsispausdinti ir turėti vaistinėlėje, nes vaikai auga ir jų skysčių poreikis keičiasi), nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami pvz. 1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml/kg) | Bendras skysčių kiekis per parą (ml) |
|---|---|---|
| Iki 10 | 100 | Iki 1000 |
| 10-20 | 50 (kiekvienam kg virš 10 kg) | 1000 + 50 ml kiekvienam kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 | 20 (kiekvienam kg virš 20 kg) | 1500 + 20 ml kiekvienam kg virš 20 kg |
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Ką valgyti vaikui, kai jis vemia ir viduriuoja?
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų.
Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju.
Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa. Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta.
Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą. Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Kada kreiptis į gydytoją?
Kreipkitės į gydytoją, jei vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
- Mažesnis nei 2 mėn.
- Kūdikis ar vaikas iki 6 metų vemia ilgiau nei kelias valandas, yra ir viduriavimas, karščiuoja, atsiranda dehidracijos požymių, ar 4-6 val.
- Pagerėjus būklei po 24 val.
- Jei žindomas kūdikis vemia (ne atpila, išvemia beveik visą suvalgytą maistą) daugiau nei vieną kartą, maitinti trumpiau (po 5-10 min.) ir kas 2 val., jei tokį maitinimo režimą toleruoja, ilginti maitinimo trukmę. Jei vėmimas nesiliauja taip maitinant, reikia kreiptis į gydytoją.
- Jei vemia pieno mišiniais maitinamas vaikas, girdyti gydytojo rekomenduotais geriamaisiais elektrolitų ir gliukozės tirpalais po kelis šaukštelius kas 15-20 minučių. Jei vyresnis nei 6 mėn. kūdikis nenori gerti skaidrių elektrolitų tirpalų, juos galima paskaninti keliais šaukšteliais mėgstamų sulčių. Jei per kelias valandas išgertų mažų porcijų skysčių kūdikis neišvemia, jų kiekį galima didinti iki maitinimui skirtos apimties.
- 8 val.
Ką dar svarbu žinoti?
Dažnai tėvai galvoja, kad pagrindinis ir geriausias žarnyno infekcijos gydymas yra lašinė skysčių infuzija.
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Vėmimas gali būti apsauginė reakcija į vaiko skrandį patekus jam netinkamo maisto, apsinuodijus toksinėmis medžiagomis, tačiau vėmimas gali būti pirmuoju skrandžio ir žarnyno uždegimo požymiu. Vėmimas vienas ar kartu su pykinimu nėra atskira liga, tačiau atsiranda sergant įvairiomis ligomis.
- Jei vaikas vemia, skirti nedidelius skysčių kiekius dažnai. Neduoti gerti grynų sulčių, karbonizuotų tirpalų ar kitų gėrimų, turinčių daug angliavandenių.
- Jei vaikas vemia ir viduriuoja dėl virusinio gastroenterito, jis neturi lankyti darželio ar mokyklos, leisti į kolektyvą kai 24 val.
Ką daryti, jei vaiką pykina kelionėje?
Važiuojant automobiliu pasodinti vaiką taip, kad galėtų žiūrėti tiesiai į kelią, o ne pro šalį į greitai lekiančius objektus. Prieš važiuojant su vaiku į ilgesnes keliones vertėtų pasirūpinti specialiais medikamentais. Vėmimas būna dėl ausyse esančių labirintų kanalų stimuliacijos.
Jei vaikui išsivėmus palengvėja, situacija nėra jau tokia ir bloga. Reikėtų vaiką paguldyti ant šono (kad netyčia nepaspringtų jei netikėtai vėl pradėtų vemti) ramioje vietoje ir nuolat stebėti. Vaiką reikėtų girdyti nedideliais kekiais skysčių, 6 valandas neduoti nieko valgyti. Vanduo turėtų būti nei karštas, nei šiltas − toks tik dar labiau stimuliuos vėmimą. Kambario temperatūros vanduo tinkamiausias. Jei vaiko sveikata negerėja, reikia kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
Jei vėmimas yra periodinis, reikėtų kreiptis į gydytoją, kad šis paskirtų tyrimus ir surastų vėmimo priežastis. Gali būti, kad toks vėmimas − nervinės kilmės. Patiems rinkti vaistus vaikui nėra gerai, geriau neduoti maisto, girdyti jį vandeniu ir stebėti. Užslopinus vėmimą galima nebepastebėti tikrosios ligos priežasties. Infekcinio susirgimo atveju vaikas vemia ne vieną kartą, o kelis, vėmimai gali būti vienas po kito, naktį. Šalia vėmimo simptomo būna ir kiti: nenoras valgyti, karščiavimas, viduriavimas. Neurologinio pobūdžio vėmimą išprovokuoja panačios situacijos, tokiu atveju reikėtų kreiptis į gydytoją ir patiems diagnozės nenustatinėti.
Jei kūdikis yra maitinamas krūtimi, maitinimo nutraukti nereikėtų, tačiau patartina dozuoti maitinimus. Kartais sunku atskirti ar visai mažiukas vaikutis išvėmė maistelį, ar atpylė. Iki 6 mėn., kol nėra pilnai susiformavusi stemplė ir ryklė, vaikas linkęs atpylinėti maistą, o kai prasideda įvairus maistas: ir sausas, ir ne, greičiausiai atpylinėjimo nebebus.
Po vėmimo vaikui negalima duoti maisto apie 6 val. Jei vaikas labai nori valgyti, galima duoti po 3−4 val. ką nors labai lengvo, švelnaus skonio ir neriebaus. Svarbiausia − gerti kuo daugiau skysčių nedideliais kiekiais ir intervalais.
Ką rodo kūdikio išmatų spalva?
- Tamsios, juodos išmatos, sudarytos iš suvirškinto kraujo (vad. „melena“).
- Raudonos žele pavidalo išmatos.
- Šviesios, beveik baltos išmatos. Spalvą išmatoms suteikia tulžis, taigi baltos ar labai šviesios išmatos reiškia, kad kepenys išskiria per mažai tulžies.
Sauskelnes tyrinėti tikrai verta, o jei kyla įtarimų - konsultuokitės su medikais. Kadangi kūdikiai negali pasakyti, kaip jie jaučiasi, ar ką skauda, sauskelnių turinys medikams yra vienas geriausių būdų įvertinti jo sveikatą.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kaip teisingai dozuoti košę 6 mėnesių kūdikiui – svarbiausi patarimai tėvams!
- Geriausios Vaikiškos Vaikštynės Nuo 6 Mėnesių: Išsamiausia Apžvalga Ir Naudotojų Atsiliepimai
- Kaip efektyviai atpratinti 6 mėnesių kūdikį dažnai valgyti: ekspertų patarimai
- Kada Kūdikis Pradeda Vartytis? Svarbiausi Patarimai Tėvams
- Neįtikėtini chameleonų faktai, kurie nustebins kiekvieną vaiką!