Vaiko pykčio, isterijos priepuoliai yra jo emocijų ir jausmų išraiška. Nors kartais atrodo nesuprantama ir neaišku, kas paskatina tokį elgesį, priežastis gali būti paprasta - kol yra mažas, vaikas tiesiog nemoka valdyti savo emocijų. Jam augant atsiranda savęs suvokimas, kurį vaikas bando įtvirtinti per įvairius pasirinkimus, neretai priešingus, nei siūlo tėvai.
Dėl savo pasirinkimų vaikas gali labai stipriai kovoti, o kartais vaiko niršulys gali būti emocinė reakcija į nuovargį ar alkį. Labai svarbu suprasti, kad vaiko savireguliacija su amžiumi įprastai didėja ir tokių situacijų mažėja.
10 esminių patarimų, kaip elgtis ištikus vaiko pykčio priepuoliams
Kartu su šeimos psichologe Agnieška Kašinska išrinkome 10 esminių patarimų, kuriuos verta prisiminti ir taikyti, kai vaiką ištinka pykčio priepuoliai:
- Išlikite ramūs. Bene sunkiausiai įgyvendinamas patarimas, tačiau labiausiai pasiteisinantis, - išlikti ramiems, nes atsakydami su pykčiu, galime visą situaciją paversti dar sunkesne. Kol vaikas rėkia, šaukia, krenta ant žemės, svarbi tėvų ramybė, nes dažniausiai tokio elgesio priežastis - vaikas negavo to, ko norėjo.
- Nukreipkite dėmesį. Kitas labai efektyvus būdas - bandyti nukreipti vaiko dėmesį į jam patinkančią veiklą, mėgstamą žaislą ar muziką. Žinoma, tokiu atveju netinka „papirkinėjimas“ saldumynais ar filmukais, nes tada vaikas išmoks manipuliuoti ir taip išsiprašyti, ko nori.
- Suteikite erdvės. Jei vaikas niekaip nenusiramina, suteikite jam erdvės, atsitraukite bent minutei. Tačiau nepalikite jo vieno kambaryje ar patalpoje - tiesiog nueikite atokiau, kol vaikas bent kiek nurims.
- Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą. Kai vaikas pyksta, verkia, isterikuoja, jam labai sunku, jis kenčia. Priimkite tai, kaip pagalbos šauksmą.
- Kalbėkite akių lygyje. Su vaiku rekomenduojama kalbėtis atsiklaupus ar atsisėdus, t.y. - jo akių lygyje. Ypač tuomet, kai norite kažką paaiškinti. Taip jis nesijaus puolamas, nejaus poreikio gintis ir tuomet galės atsipalaiduoti, jus išgirsti.
- Leiskite vaikui pačiam susitvarkyti su užduotimi. Jis gali daug daugiau, negu jums atrodo.
- Nebijokite sunkumų. Neslėpkite nuo vaiko šeimos sunkumų, kuriuos tenka išgyventi, nesvarbu, ar tai būtų bloga savijauta, finansiniai sunkumai, ligos, nesutarimai. Tai padės jam lengviau suprasti ir priimti ne vien teigiamas emocijas bei lengviau kontroliuoti savo pyktį.
- Būkite realistai. Vaikai nėra maži suaugusieji, jie yra vaikai, todėl nesitikėkite iš jų brandžios reakcijos.
- Atsiminkite egocentriškumą. Vaikai iki 7 metų įprastai yra egocentriški, jiems sunku užjausti ir suprasti, ką jaučia kitas žmogus. Tai nereiškia, kad jų nereikia mokyti empatijos, bet tai paaiškina, ko tikėtis pykčio priepuolio metu - prisiminkite tai.
- Leiskite sau būti pakankamai gerais tėvais. Idealo siekimas nėra sveikas.
Kaip padėti vaikui suprasti savo jausmus?
Vaiko mokymas atpažinti ir valdyti savo emocijas yra esminis jo emocinio vystymosi žingsnis:
- Įvardinkite emocijas: Nuo mažens įtraukite emocijų įvardijimą į kasdienius pokalbius.
- Pasidalinkite savo emocijomis: Modeliuokite emocinę išraišką, dalindamiesi jausmais su savo vaiku.
- Skaitykite knygas apie emocijas: Yra daug vaikiškų knygų, kuriose pagrindinis dėmesys skiriamas emocijoms.
Kaip ugdyti vaiko empatiją ir emocinį intelektą?
Empatijos ir emocinio intelekto ugdymas yra labai svarbus vaiko vystymosi aspektas:
- Rodykite pavyzdį: Parodykite empatiją savo veiksmuose ir bendraudami su kitais. Parodykite gerumą, supratimą ir užuojautą aplinkiniams.
- Skatinkite pažvelgti į situaciją plačiau: Padėkite vaikui pamatyti situacijas iš skirtingos perspektyvos.
Kaip elgtis, kai vaikas jau pasiruošęs pradėti skandalą?
Psichologė man paaiškino, kad reikia vaikams duoti suprasti - mes gerbiame tai, ką jie jaučia. Taigi, ištikus krizei, kokia bebūtų jos priežastis, reikia padėti vaikui (tai veikia su 5 metų ir vyresniais vaikais) pagalvoti ir suprasti, kas su juo vyksta. Kai mes pripažįstame jų jausmus ir tuo pat metu leidžiam jiems patiems dalyvauti sprendžiant problemą, mes galime tuo pačiu sustabdyti isteriją.
Situacija: vaikas pasiruošęs pradėti skandalą. Pretekstas neturi reikšmės - lėlei nutrūko ranka, atėjo metas gultis miegoti, namų darbų užduotis nesiseka ar tiesiog nesinori daryti to, ko jūs prašote. Mes žiūrime vaikui į akis ir ramiu balsu užduodame vieną klausimą: tai didelė problema, vidutinė problema ar maža problema?
Kai mano dukra pradėdavo galvoti apie tai, kas su ja vyksta, tai ją paveikdavo stebuklingai, bent jau čia, namuose. Aš užduodu šį klausimą, ji atsako, ir mes randame būdą išspręsti problemą, ir dukra pati pasiūlo, kur ieškoti sprendimo. Maža problema paprastai išsprendžiama greičiausiai ir paprasčiausiai.
Kai kurias problemas dukra laiko „vidutinėmis“. Greičiausiai mes jas išspręsime, bet ne tą pačią sekundę - tai padeda suprasti, kad yra dalykų, kuriems reikia laiko. Jeigu problema rimta - o tai, ką jūsų vaikas laiko svarbiu, jokiu būdu negalima ignoruoti, tegul tai jums atrodo visiška kvailystė, - tokiai problemai teks skirti kiek daugiau laiko. Kartais reikia padėti vaikui suprasti, kad gyvenime ne viskas vyksta taip, kaip mums norisi.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- Nepraleiskite! „Cezario Grupės“ Spektaklių Repertuaras – Klasika ir Šiuolaikiniai Iššūkiai Scenoje
- Obuolių Tyrė Kūdikiui: Skaniausi Receptai ir Nepakeičiami Patarimai