Jei peršalimo ligų vasarą pasitaiko kiek rečiau, tai karščiavimas vaikus gali aplankyti bet kuriuo metų laiku. Juk jis susijęs ne tik su viršutinių kvėpavimo takų ligomis, bet ir su įvairiomis žarnyno infekcijomis, kurios vasarą dar dažnesnės.
Karščiavimas - tai normali organizmo apsauginė arba gynybinė reakcija, kuri atsiranda dėl virusinės arba bakterinės infekcijos. Vaiko kūno temperatūra gali pakilti ir dėl kitų priežasčių, tačiau dažniausiai vaikai suserga virusinėmis infekcijomis. Vertėtų atsiminti, kad pats karščiavimas vaikui nėra pavojingas ir gydyti reikia ligą, o ne karščiavimą. Karščiavimas - normali, netgi naudinga apsauginė reakcija. Jis padeda kovoti su patogenais.
Pakilusi kūno temperatūra - tai organizmo atsakas į įvairias infekcijas ir uždegimus. Nors karščiavimas gali kelti diskomfortą, jis dažnai reiškia, kad organizmas kovoja su infekciją sukėlusiomis bakterijomis ar virusais. Vis dėlto, kartais aukšta kūno temperatūra tampa pavojinga sveikatai, ypač jei ji užsitęsia ilgesnį laiką arba sparčiai kyla. Temperatūros pakilimas gali sukelti dehidrataciją, išsekimą ir kitas komplikacijas, ypač pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip kūdikiai, pagyvenę žmonės ar asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis.
Žinoma, labiau susirūpinti reikėtų tuomet, kai karščiuoja labai mažas vaikas arba karščiavimas labai aukštas - jei neramu, visuomet geriau bent jau telefonu pasitarti su vaikelio gydytoju, nei nedaryti nieko. Jis išvardins, į kokius simptomus taip pat reikėtų atkreipti dėmesį ir kokie pavojaus signalai rodo, kad būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Vaikai sukarščiuoti gali visai netikėtai ir tai kelia tėvams didelį stresą. Vertėtų pabrėžti, kad vaikai labai jaučia mūsų emocijas. Todėl padrąsinsime Jus - reaguoti reikia ramiai ir kantriai, o jei matoma pavojaus signalų - visuomet geriau pasitikrinti, o ne laukti.
Temperatūrą vaikams geriausia matuoti pažastyje, tačiau vaikams iki 3 metų tikslesnė matavimo vieta yra tiesioji žarna. Normali vaiko kūno temperatūra pažastyje gali svyruoti net iki 37,5 °C. Tiesiojoje žarnoje ji visuomet apie 0,5 ºC didesnė. Visiškai normalu, jei vaiko kūno temperatūra per parą svyruoja iki 0,5 - 1 °C - tokių svyravimų mes dažnai net nepastebime. Karščiavimu laikomas temperatūros pakilimas aukščiau kūno normos, pavyzdžiui, vaikams nuo trijų metų tai būtų 38,4 °C viršijanti vertė.
Kada mažinti temperatūrą?
Temperatūros mažinti nebūtina, jei ji neviršija 38,5 °C laipsnio ir vaikas jaučiasi gerai - yra aktyvus, žaidžia, puikiai geria skysčius. Vis dėlto vaikui svarbu suteikti ramybę, duoti daugiau dėmesio, pasirūpinti, kad vartotų pakankamai vandens. Jo būklę būtina stebėti akyliau, stengtis išpildyti vaiko poreikius. Jei temperatūra viršija 38,5°C ji jau laikoma vidutiniu febriliu karščiavimu ir vaistų reikėtų duoti. Vis dėlto šis skaičius nėra riba - būtina stebėti, kaip jaučiasi pats vaikas, mat karščiavimas yra svarbi apsauginė organizmo reakcija.
Temperatūrą reikėtų mažinti tik tuomet, kai vaikelis dėl jos jaučia diskomfortą (dažniausiai tai 38,5 °C viršijanti temperatūra, tačiau ir su 39 °C kai kurie vaikai gali jaustis gana gerai). Yra atvejų, kai geriau nelaukti, kol temperatūra viršys 38 °C, nes kai kurie vaikai turi didesnę riziką patirti dėl karščiavimo atsirandančius traukulius. Jei vaikas blogai jaučiasi ir su 37,6 °C, tuomet galima ir netgi rekomenduojama mažinti ir tokią temperatūrą.
Kaip numalšinti karščiavimą?
Klausimas, ar karščiuojant reikia būti kuo šilčiau užsiklojus, ar atvirkščiai, neduoda ramybės daugelio mažylių tėveliams. Vaikų ligų gydytojas pažymi, kad sergančių vaikų tikrai nereikia apkamšyti keliais apklotais, o karščiuojant rekomenduojama juos nukloti ir leisti būti namuose tik su apatiniais rūbeliais.
Vaikui karščiuojant tėveliai turi pasirūpinti, kad jų atžala jaustųsi kuo komfortiškiau. Jeigu būklė darosi sunkiai pakeliama, o kūno temperatūra viršija 38,5 °C, galima vartoti karščiavimą mažinančius ir skausmą malšinančius vaistus (antipiretikus) - paracetamolį arba ibuprofeną. Įsidėmėkite, kad šios veikliosios medžiagos įeina ir į daugelio peršalimo ligoms gydyti skirtų vaistų sudėtį, todėl jų galima perdozuoti.
Praėjus bent pusvalandžiui po antipiretikų vartojimo, galima pradėti taikyti fizines karščiavimo malšinimo priemones, pavyzdžiui, vaiko odą sudrėkinti maždaug 30 laipsnių temperatūros vandeniu įmirkyta kempine ar rankšluosčiu. Rūpinantis mažamečiais vaikais vengti alkoholio turinčių skysčių-kompresų, taip pat atsisakyti šių priemonių, jeigu sutrikusi vaikelio periferinė kraujotaka, o oda yra vėsi ir marmurinė.
Vaistai nuo karščiavimo
Vaikų karščiavimo ir skausmo mažinimui vartojamos dvi pagrindinės vaistinės medžiagos - paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, Ibustar geriamoji suspensija vaikams). Jas galima mainyti, tačiau jų nederėtų vartoti vienu metu. Dažniausiai vartojamos vaistinės medžiagos yra paracetamolis ir ibuprofenas. Ibuprofeno savo sudėtyje turi malonaus skonio geriamoji suspensija Ibustar. Ibustar yra uždegimą slopinantis ir skausmą malšinantis vaistinis preparatas (nesteroidinis vaistas nuo uždegimo, NVNU), pasižymintis karščiavimą mažinančiomis savybėmis (antipiretikas). Ibustar tinka vaikams, sveriantiems nuo 5 kg iki 29 kg (kurių amžius nuo 6 mėnesių iki 9 metų).
Vaistiniai preparatai dozuojami pagal vaiko svorį, o ne amžių. Patogiam dozavimui reikėtų naudoti pridėtus švirkštus, matavimo šaukštelius ir taureles, nes įprasti šaukšteliai arba šaukštai netinkami tiksliam dozavimui. Aspirinas (acetilsalicilo rūgštis) ir analginas (metamizolo natrio druska) vaikams nevartotini, nes šios medžiagos gali sukelti gyvybei pavojingą šalutinį poveikį. Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Kada kreiptis į gydytoją?
Neretai tėvai „sutirština spalvas“ ir kreipiasi į gydytojus vos tik prasidėjo karščiavimas, o kūno temperatūra dar nėra tokia aukšta. Toks elgesys padidina sveikatos specialistų užimtumą ir apsunkina kitų pacientų su sunkesnėmis būklėmis galimybes gauti kuo greitesnes gydytojų konsultacijas.
Visiems tėvams atrodo, kad vaiko būklė yra pati prasčiausia, o profesionalios pagalbos reikia čia ir dabar. Tiesa ta, kad į gydytojus reikia kreiptis tik atidžiai stebint vaiko būklę ir elgesį. Pastebėjus, jog pasikeitė - išblyško, pamėlynavo, papilkėjo - vaiko odos spalva, ji pasidarė tarsi marmurinė, mažylio neįmanoma pažadinti, jis nuolat miega, verkia, dūsta ar sunkiai kvėpuoja, taip - reikia kuo skubiau kreiptis į gydytojus.
Apsilankyti pas vaikų sveikatos priežiūros specialistus reikėtų ir tuomet, jeigu karščiuodamas kūdikis prastai valgo, sumažėjo šlapinimasis, išsausėjo gleivinė, iš burnos jaučiamas acetono kvapas. Taip pat gali pasireikšti neblykštantis bėrimas, vėmimas, prasidėti traukuliai ar stingti galūnės.
Pateikiame Jums 10 pavojaus signalų:
- Karščiavimas kamuoja naujagimį arba kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus;
- Vaiko temperatūra gana aukšta - ji viršija net 39,5-40 °C;
- Vaiko temperatūros nemažina vaistai nuo karščiavimo;
- Vaiko būklė negerėja - jis mieguistas, vangus, silpniau reaguoja į aplinką, daugiau verkia, sunkiai atsibunda, pastebimas irzlumas;
- Pakinta vaiko kvėpavimas, jis steni ir dejuoja;
- Atsiranda traukulių;
- Pakinta vaiko odos išvaizda ir spalva, pavyzdžiui, ji tampa marmurinė arba atsiranda bėrimų (itin pavojingi neblykštantys bėrimai);
- Vaikas karščiuoja ilgiau nei 3 paras (72 val.);
- Stebimi dehidratacijos požymiai - vaikas mažiau šlapinasi arba šlapimas labai koncentruotas, sausas vaiko liežuvis ir lūpos, vaikas verkia „be ašarų“;
- Vaiką pykina, jis vemia ir viduriuoja.
Ką dar svarbu žinoti?
Kartais dėl vaikų karščiavimo išsigąstame visai be reikalo, nes už klaidingus rodmenis gali būti atsakingas tik neteisingas matavimas. Ką reikėtų žinoti apie vaikų temperatūros matavimą?
Į kokius dalykus būtina atkreipti dėmesį?
- Ar vaiko odelė nepakitusi, ar neatsiradę bėrimų - jei stebima odos spalvos ir išvaizdos pakitimų, tuomet būklę reikia stebėti akylai, pasitarti su medikais. Jei odos bėrimai neblykštantys, t.y.
- Kiek laiko vaikas karščiuoja - dėl kūdikių karščiavimo į gydytoją rekomenduojama kreiptis iš karto, ypač jei tai kūdikis iki 3-6 mėnesių amžiaus.
- Kaip vaikas kvėpuoja - vertėtų stebėti, ar kvėpavimas nėra per dažnas, ar netapęs panašiu į alsavimą. Naudinga paskaičiuoti, kiek kartų vaikas įkvepia per vieną minutę. Būtina žinoti, kad maži vaikai kvėpuoja dažniau nei didesni, tarkime, 6 mėnesių kūdikiai įkvepia maždaug kas sekundę, o vyresni nei metų vaikai - iki 40 kartų per minutę.
- Labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kaip veikia vaistai nuo karščiavimo (antipiretikai).
- Jei vaikui prasideda traukuliai, tuomet negalima delsti - tai nutinka ne taip jau ir retai, nes vaikų kūnas jautresnis temperatūros pokyčiams.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio temperatūra: svarbiausi patarimai kiekvienam tėvui
- Neatidėliotini veiksmai, kai kūdikis karščiuoja, sloguoja ir kosti – svarbiausi patarimai tėvams
- Skubios Priemonės: Ką Daryti, Kai Kūdikis Karščiuoja – Patikimi Patarimai Tėvams
- Kūdikio karščiavimas po skiepo: kaip elgtis ir ką būtina žinoti tėvams!
- Kaip Saugiai Išvengti Priešlaikinio Gimdymo: Efektyvūs Patarimai Kiekvienai Nėščiajai
- Nepraleiskite! Svarbiausi Sveikatos Reikalavimai Darbuotojams Lopšeliuose-Darželiuose ir Kaip Sklandžiai Priimti Vaikus