5 mėnesių kūdikio temperatūra: ką svarbu žinoti tėvams

Karščiavimas - viena dažniausių priežasčių, dėl kurios į šeimos gydytojus kreipiasi kūdikius ir mažus vaikus auginantys tėvai. Nerimaudami dėl prastos mažylio savijautos, tėvai kaip įmanydami ieško būdų, kaip padėti savo atžalai pasveikti. Aptarkime, ką svarbu žinoti apie kūdikio temperatūrą, kada sunerimti ir kaip tinkamai reaguoti.

Kokia temperatūra yra normali kūdikiui?

Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.

„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai,“ - pasakoja Elena L. Bukauskienė.

Kodėl kūdikiui pakyla temperatūra?

Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip).

Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).

„Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laipsnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros“, - pataria gydytoja.

Kitos kūdikių karščiavimo priežastys:

• Perkaitimas
• Stiprus verksmas
• Ausies uždegimas
• Angina
• Peršalimas
• Skiepai
• Virusinės ar bakterinės infekcijos

Kiti kūdikių karščiavimo simptomai:

• Sloga
• Kosulys
• Gerklės ir galvos skausmas
• Bloga savijauta
• Vėmimas
• Viduriavimas
• Išbėrimas ir kiti odos pokyčiai

Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.

Kada kreiptis į gydytoją?

Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:

• Yra jaunesnis nei 6 mėn;
• Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
• Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
• Kūdikis prastai valgo;
• Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
• Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
• Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
• Temperatūra kyla >40°C;
• Vaikas karščiuoja >5 d.;
• Gydymas antipiretikais nesumažina temperatūros;
• Yra galūnės ar sąnario tinimas, nesiremia ar nesinaudoja galūne;
• Serga gretutine plaučių ar širdies liga;
• Nėra aiškios ligos priežasties.

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
• Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
• Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
• Nuolat verkia;
• Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
• Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
• Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
• Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
• Vemia tulžimi;
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti,);

* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu

Ką daryti, jei kūdikis karščiuoja?

Jei vaikas karščiuoja, bet geria (išgeria savo paros normą ir papildomus skysčius dėl karščiavimo, šlapinasi dažnai, skaidriai), užkandžiauja, domisi žaidimais, kalbinamas šypsosi, vaiko odos spalva nepakitusi ir jaučiasi gerai, kai temperatūra krenta, yra aiški karščiavimo priežastis - galima likti namie.

Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.

Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.

Kaip numušti temperatūrą?

Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.

Karščiavimo malšinimas:

Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.

• Paracetamolis:
  • Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio.
  • Galima pakartoti kas 4 valandas.
  • Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą.
  • Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
• Ibuprofenas:
  • Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio.
  • Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų.
  • Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą).
  • Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
• Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
• Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.

Kitos rekomendacijos

• Gerti pakankamai skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
• Nepkrauti skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
• Leisti vaikui ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.

Tradicinės priemonės nuo kūdikių karščiavimo

• Vėsūs kompresai: Tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
• Vėsinamoji vonelė: Vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
• Drėgna paklodė: Tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.

Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.

Kaip teisingai išmatuoti temperatūrą kūdikiui?

Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.

Vaistinėse galima įsigyti:

• Infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos;
• Čiulptukų su termometrais;
• Elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.

Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.

Kada karščiavimas turėtų kelti nerimą?

Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC.

Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:

• Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
• Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
• Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.

Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?

• Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
• Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
• Prasideda traukuliai.
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.

Apibendrinimas

Karščiavimas - tai natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

žymės: #Kudiki

Panašus:

• 2 Mėnesių Kūdikiui Temperatūra: Svarbiausi Patarimai Tėvams, Ką Reikia Žinoti!
• Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
• Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
• Sužinokite, kiek gausite motinystės išmokų pirmaisiais metais Lietuvoje – svarbiausia informacija!
• Alfo Ivanausko patarimai: Kaip lengvai įtraukti vaikus į maisto gaminimą ir skatinti jų kūrybiškumą!