Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas.
- Kūdikių karščiavimas skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir pažeisti virusus.
- Tačiau per greitai kylanti kūno temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
- Kūdikio karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys: kartais jis atsiranda dėl perkaitimo, neseniai atliktos vakcinacijos, uždegimo, virusinių ir bakterinių infekcijų.
- Kūdikio karščiavimui sumažinti gali būti naudingos tradicinės priemonės: šalti kompresai, vėsinanti vonelė, drėgna paklodė.
- Tačiau dažnai prireikia ieškoti vaistų - ibuprofeno ar paracetamolio.
Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą.
Kaip Kūdikiui Išmatuoti Temperatūrą?
Išmatuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros.
Vaistinėse galima įsigyti:
- infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos;
- čiulptukų su termometrais;
- elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną.
Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.
Kada Kūdikio Karščiavimas Turėtų Kelti Nerimą?
Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 oC. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 oC. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 oC. Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 oC, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.
Kūdikių Karščiavimo Priežastys
Kūdikiui mažo laipsnio karščiavimas gali atsirasti dėl vakcinacijos. Tai dažnas reiškinys, taigi neturėtų kelti nerimo tėvams, jeigu tokia būklė trunka iki 48 valandų, organizmas reaguoja į vaistus nuo karščiavimo ir temperatūra neviršija 40,5 oC, o bendra vaiko būklė yra gera. Tokia būklė kyla kaip imuninės sistemos reakcijos į vakcinoje esančius virusus ir bakterijas pasekmė.
Kūdikiai karščiuoja dėl įvairių priežasčių, kartais tai susijęs su:
- perkaitimu;
- stipriu verksmu;
- ausies uždegimu;
- angina;
- peršalimu;
- skiepais;
- virusinėmis ar bakterinėmis infekcijomis.
Kiti Kūdikių Karščiavimo Simptomai:
- sloga;
- kosulys;
- gerklės ir galvos skausmas;
- bloga savijauta;
- vėmimas;
- viduriavimas;
- išbėrimas ir kiti odos pokyčiai.
Esant labai aukštai temperatūrai, kartais pasireiškia traukuliai. Tokiais atvejais reikia skubiai kreiptis į gydytoją. Vėliau gydytojas gali nusiųsti vaiką neurologiniam ištyrimui, kad būtų išvengta smegenų pažeidimo.
Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių.
Kūdikio Karščiavimas Be Jokių Kitų Simptomų
Dažnai atsitinka taip, kad kūdikis karščiuoja neturėdamas jokių kitų simptomų. Didelis karščiavimas be kitų simptomų neretai yra šlapimo takų infekcijos arba pavojingo sepsio pasekmė.
Karščiavimas be kitų simptomų labai dažnai yra virusinės, bet lengvos ligos, vadinamos tridieniu karščiavimu, pranašas. Manoma, kad pusę nepaaiškinamų kūdikių ir mažų vaikų karščiavimo atvejų gali sukelti ūminės eritemos virusas. Praėjus 3-4 dienoms nuo karščiavimo pradžios, ant vaiko kūno atsiranda raudonų dėmių, primenančių raudonukę.
Bėrimas, kuris išnyksta po 2-3 dienų, dažniausiai atsiranda ant:
- veido;
- nugaros;
- krūtinės.
Vaikas pasveiksta ir tampa atsparus virusui visam gyvenimui. Tačiau, kai jaunesnio nei 36 mėnesių amžiaus kūdikio besimptomis karščiavimas tęsiasi ilgiau nei 3 dienas arba kūdikis silpnai reaguoja į karščiavimą mažinančius vaistus, tėvai turėtų kreiptis į gydytoją.
Kada Kreiptis Į Gydytoją, Kai Kūdikis Karščiuoja?
Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.
Kaip Sumažinti Karščiavimą?
Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 oC. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis. Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. (Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas.)
Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą.
Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.
Tradicinės Priemonės Nuo Kūdikių Karščiavimo
Naujagimiui, kaip ir vienų metų amžiaus vaikui, karščiavimą galima sumažinti ir tradicinėmis priemonėmis. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 oC, nerekomenduojama duoti vaistų.
Kaip Sumažinti Karščiavimą Kūdikiui?
Galima naudoti:
- Vėsius kompresus - tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
- Vėsinamąją vonelę - vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 oC, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
- Drėgną paklodę - tai dar vienas kūdikio temperatūrą padedantis mažinti būdas. Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.
Ką Svarbu Žinoti Apie Naujagimių Bei Kūdikių Temperatūrą?
Normali temperatūra naujagimiui ir kūdikiui yra 36,4-37,3 laipsnių. Tačiau svarbu žinoti, kad pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.
„Mažyliams temperatūros matuoti kasdien nereikia dėl kelių dalykų. Visų pirma - ne visada termometrai rodo tikslią temperatūrą ir kartais be reikalo gąsdina mamas. Kitas dalykas - neretai mamos matuoja temperatūrą išangėje, tad to daryti be reikalo ir itin dažnai taip pat nerekomenduojama. Temperatūrą matuoti reikia tik tada, jeigu yra aiškūs ženklai, kad vaikas negaluoja: pasidaro vangesnis, atsisako žįsti, tampa labai irzlus arba atsiranda infekcijos požymių (sloga, kosulys ir pan.). Arba jei tiesiog mama priglaudusi vaikelį pajunta, kad jis yra šiltesnis nei įprastai“, - pasakoja Elena L. Bukauskienė.
Kas Dažniausiai Sukelia Karščiavimą Mažyliams?
Dažniausiai naujagimiams ir kūdikiams iki 3 mėnesių temperatūra pakyla dėl virusinių, rečiau - bakterinių infekcijų (pavyzdžiui, tridienės karštinės, bronchiolito, enterovirusinės infekcijos, otito), kiek rečiau - dėl dantų dygimo (nes gana retai iki 3 mėnesių išdygsta pirmas dantis, tačiau būna visaip).
Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba tuomet, kai yra ne visiškai adekvati termoreguliacija, arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).
„Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Labai skatinu mamas ir tėčius nebijoti temperatūros ir suprasti, kad, na, ji yra ne veltui. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38 laipsnių naujagimiams ir nuo 38,5 laipsnių kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8 laispnių jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja - tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros“, - pataria gydytoja.
Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.
Ką Daryti, Jei Mažyliui Pakilo Temperatūra?
Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38 laipsnių naujagimiui arba virš 38,5 laipsnių kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.
Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti tokiu būdu. Deja, bet vis dar yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.
Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:
- Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
- Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
- Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnių.
Kada Reikėtų Skubiai Vykti Pasirodyti Gydytojui?
- Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra, kai jau temperatūra nukritusi.
- Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
- Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
- Prasideda traukuliai.
- Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną, ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
Ką Svarbiausia Žinoti, Kai Vaikas Karščiuoja?
Antakalnio poliklinikos priėmimo skyriaus gydytojai parengė atmintinę apie tai, ką svarbiausia žinoti, kai vaikas karščiuoja:
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“.
- Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau.
Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C. Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C.
Jei vaiko būklė išlieka prasta net temperatūrai kiek sumažėjus, jei vaikas negauna pakankamai skysčių, yra vangus ar yra kiti grėsmingi simptomai, svarbu kreiptis į vaikų gydytoją.
Konsultuotis su vaikų ligų gydytoju-pediatru, kai vaikas karščiuoja >38°C ir:
- Yra jaunesnis nei 6 mėn;
- Yra skysčių trūkumas (sausa burna, lūpos, liežuvis, nėra ašarų, mažiau šlapinasi, vemia/viduriuoja, atsisako gerti skysčius);
- Vaikas mažiau aktyvus, kūdikis nesišypso;
- Kūdikis prastai valgo;
- Nukritus temperatūrai vaikas jaučiasi blogai;
- Blogėja karščiuojančio vaiko būklė;
- Skundžiasi dideliu skausmu (ausies, gerklės, pilvo, kt.);
Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:
- Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn. amžiaus;
- Oda išblyškusi, papilkėjusi, pamėlusi, marmuruota;
- Nėra reakcijos į aplinką, neįmanoma pažadinti, didelis vangumas;
- Nuolat verkia;
- Dejuoja kvėpuojant arba įkvėpia >60 k/min, kvėpuojant įsitraukia krūtinė, kvėpuojant virpa nosies sparneliai, yra papildomų garsų kvėpuojant;
- Atsiranda neblykštantis bėrimas*;
- Yra traukuliai ar kitaip sutrikusi neurologinė būklė (judėjimas, kalba, eisena, sąmonė, elgesys);
- Kūdikio momenėlis išsipūtęs;
* Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus.
Gydymas Namuose | Rekomendacijos
- Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius.
- Nepkrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių.
- Stebėti Vaiką (Ir Naktį): Dėl skysčių trūkumo, dėl bėrimo, bendrą būklę.
- Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai.
- Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą.
- Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
Visada turėkite sergančio vaiko atmintinę po ranka.
Skysčių Poreikis Pagal Vaiko Svorį
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis per dieną (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
žymės: #Kudiki
Panašus:
- 5 mėnesių kūdikio temperatūra: svarbiausi patarimai kiekvienam tėvui
- Kūdikių primaitinimas nuo 6 mėnesių: ką ir kaip duoti?
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Atraskite Geriausius Bendravimo su Vaikais Tobulinimo Kursus – Efektyvi Pagalba Tėvams!
- Baikeriai „Siena“: Kaip visuomeniškumas ir parama keičia vaikų globos namų gyvenimus