Kosulys yra labai dažnas simptomas vaikų amžiuje. Vaikai per metus gali sirgti kvėpavimo takų infekcijomis nuo 6 iki 12 kartų. Paprastai jas sukelia virusai.
Karščiavimas
Kas yra karščiavimas?
Normali vaiko kūno temperatūra arba bazinė kūno temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, gali siekti net iki 37 °C ir šiek tiek daugiau. Kai temperatūra siekia 37 °C - 38 °C, tuomet vaiko kūno temperatūra gali būti laikoma šiek tiek pakilusia. Jei mažylio kūno temperatūra viršija 38 °C - 38, 5 °C, tuomet sakoma, kad vaikas karščiuoja.
Kodėl vaikas karščiuoja?
Daugeliu atvejų karščiavimas rodo, kad vaiko organizmas kovoja su virusais arba bakterijomis, tačiau kūno temperatūra gali pakilti ne tik dėl infekcinių priežasčių. Normalią kūno temperatūrą palaiko smegenų dalis - pagumburis. Šioje smegenų dalyje esantis termoreguliacijos centras padeda ją palaikyti normalią kūno temperatūrą. Kai į organizmą patenka virusai, bakterijos arba kiti mikroorganizmai, tuomet pakyla pagumburio normalios temperatūros riba ir vaikas pradeda karščiuoti.
Pakilusi kūno temperatūra nenaudinga „įsibrovėliams“ - kuo ji didesnė, tuo sunkiau dauginasi virusai ir bakterijos. Tuo tarpu pakilusi kūno temperatūra padeda geriau „veikti“ imuninei sistemai. Nustatyta, kad tam tikri imuninės sistemos elementai lengviau kovoja su patogenais, kai organizmo temperatūra yra aukštesnė. Be to, temperatūros svyravimai padeda lengviau įvertinti vaiko sveikatos būklę.
Taigi, pats karščiavimas nėra liga - tai visiškai natūrali ir netgi pageidautina vaiko imuninės sistemos reakcija.
Dėl kokių priežasčių gali prasidėti karščiavimas?
Mažesnių vaikų organizmas dar sunkiau palaiko normalią kūno temperatūrą, todėl vaikas laikinai sukarščiuoti gali net dėl per didelės patalpos temperatūros ar dėl per šiltų drabužių. Dažniausia vaikų karščiavimo priežastis - įvairios virusų sukeltos infekcijos, pavyzdžiui, paprastasis peršalimas ar gripas. Vaikai gali sirgti ir sinusitu, ir bronchitu, ir plaučių, ir gerklės, ir balso stygų, ir ausų uždegimais. Priežasčių, galinčių sukelti karščiavimą, iš tiesų labai daug.
Temperatūra gali pakilti netgi dėl dantų dygimo, tačiau tokiu atveju ji nepakyla labai žymiai. Jei dantų dygimo metu vaikas pradeda karščiuosi, tuomet labai tikėtina, kad papildomai „prisidėjo“ viršutinių kvėpavimo takų ar virškinimo trakto infekcija (jas įtarti padeda papildomi simptomai, pavyzdžiui, sloga, kosulys, gerklės skausmas ir paraudimas, vėmimas, viduriavimas, pilvo skausmas ir t.t. ). Karščiavimas gali būti susijęs su kai kuriomis „vaikiškomis“ ligomis, pavyzdžiui, skarlatina, kiaulyte, tymais ar tridiene karštine.
Kaip karščiavimas padeda įvertinti vaikelio sveikatos būklę?
Tam tikroms karščiavimo stadijoms būdingi tam tikri simptomai. Pavyzdžiui, bendrieji karščiavimo simptomai apima galvos ir raumenų skausmą, vangumą, bendrą negalavimą, vaiko verksmingumą ir irzlumą. Gali dingti apetitas, sutrikti miegas, skaudėti gerklę.
Taip pat gali atsirasti kosulys ir sloga - simptomų „puokštė“ priklauso nuo to, kokia liga susirgo vaikas. Apie karščiavimo pradžią praneša šaltkrėtis, drebulys, veido blyškumas, pėdų ir plaštakų šaltumas. Apie karščiavimo bangos atoslūgį gali pranešti karštos bei drėgnos pėdos ir plaštakos, karšta kakta, rausvi skruostai, prakaitavimas, atsiradęs troškulys (ypatingai norisi vėsesnių gėrimų).
Kaip gydomas karščiavimas?
Pateikiame keletą svarbių patarimų, praversiančių tuomet, kai Jūsų vaikas karščiuoja:
- Duokite vaikui kuo daugiau skysčių. Esant karščiavimui virš 37,5C jau reikalingas skysčių, papildytų mikroelementais bei gliukoze papildymas, dėl padidinto prakaitavimo, kvėpavimo veiklos.
- Nesijaudinkite dėl suprastėjusio apetito - tai normalu. Labiau rūpinkitės pakankamu skysčių kiekiu - puikiai tiks ne tik šiltos arbatos, bet ir vanduo, skiestos sultys, natūralūs kompotai.
- Visuomet stebėkite, ar nėra skysčių trūkumo požymių, pavyzdžiui, ar ne sausa mažylio burna ir lūpos, ar jis nėra vangus ir nevemia. Staigus skysčių netekimas gali sukelti pavojingą dehidrataciją.
- Reguliariai apžiūrėkite mažylio odelę - ypatingai svarbu stebėti, ar neatsiranda neblykštančių bėrimų. Ar bėrimas blykšta ar ne, galima patikrinti su skaidraus stiklo stiklinės dugnu. Neblykštantys bėrimai gali pranešti apie pavojingas bakterinės kilmės infekcijas, kurios turi būti skubiai gydomos.
- Fizinės temperatūros mažinimo priemonės, pavyzdžiui, vėsaus vandens kompresas ant kaktos rekomenduojamas tik tuomet, kai vaikui tai nekelia diskomforto. Draudžiama trinti vaiko kūnelio odą spiritiniais tirpalais. Vaiko karščiavimo mažinimui negalima vartoti acetilsalicilo rūgšties arba aspirino, nes ši vaistinė medžiaga gali sukelti gyvybei pavojingą sindromą.
- Karščiavimą vaistais mažinkite tuomet, kai jis viršija 38,5 laipsnių Celsijaus arba vaikelis jaučiasi blogai. Labiausiai tinka paracetamolis ir ibuprofenas (pavyzdžiui, geriamoji suspensija vaikams). Dėl bet kokio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti sveikatai.
- Nepamirškite vaiko būklės stebėti ir naktį. Jei ji blogėja - kreipkitės į gydytoją. Pavojaus signalai yra odos bėrimai, traukuliai, vis kylanti kūno temperatūra, kurios neveikia vaistai. Susirūpinti reikėtų ir tuomet, jei vaikelis vangus, jei jis negeria skysčių ir (arba) labai stipriai vemia ir viduriuoja bei pastebima dehidratacijos požymių. Dėl kūdikių ir labai mažų vaikų karščiavimo su gydytoju pasikonsultuoti privalu visuomet. Daugiau dėmesio reikia ir tiems karščiuojantiems vaikams, kurie serga širdies, kraujagyslių, inkstų ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Svarbu! IBUPROFENAS (>3 mėn., > 5 kg kūno svorio) dozuojamas 10mg/kg kūno masės, ne daugiau nei 3 kartus per parą, pvz., vaiko svoris 14kg : 14x10 =140mg vaisto.
Vaistams suveikti reikia laiko, po vaistų skyrimo 30-60 min. Jei per 15 min. po skirto vaisto vaikas išvemia - kartoti tokią pačią dozę; Jei per 15 min.
Kosulys
Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į:
- Ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių.
- Lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau.
Pagal pobūdį kosulys būna:
- Sausas - kai neatsikosėja.
- Drėgnas/šlapias - kai atkosėja sekretu.
Taip pat būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.
Kodėl vaikas kosėja?
„Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Jei pastebime, kad vaikui darosi sunkiau kvėpuoti, būtinai reikia pasirodyti gydytojui. Dar dešimtadalis vaikų kosėja dėl astmos, šuo atveju būdingas specifinis sausas kosulys“, - dažniausias vaikų kosulio priežastis išskiria vaikų ligų gydytojas.
Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas. Esant plaučių uždegimui kosulys gali būti sausas arba drėgnas, kartu pasireiškia karščiavimas, vaikas pastebimai prastai jaučiasi ir čia dažniausiai jau reikia gydytojo įsikišimo.
Iš retesnių priežasčių, kodėl vaikas ima kosėti, gali būti į kvėpavimo takus patekęs svetimkūnis. Jį nesunku atpažinti, mat kosulys prasideda staiga, greičiausiai kartu su springimu. Jei patiems svetimkūnio ištraukti nepavyksta, reikia kreiptis į medikus. Kosėjama ir dėl kitų dirgiklių, pavyzdžiui, tabako dūmų, vaistų ir pan. Po kvėpavimo takų infekcijų gali pasireikšti neurogeninis kosulys - kai vaikas ir toliau kosėja iš įpročio.
Kosulį gali sukelti ir alergijos, kai kurie vaistai, šaltas ir sausas oras, COVID infekcija, vardija vaikų ligų gydytojas.
Kada būtina pasirodyti gydytojui?
„Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį“, - pataria V. Sutkus.
Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį į išskirtinius ženklus, kai nieko nelaukus reikia vykti nebe pas šeimos gydytoją, o tiesiai į ligoninę. Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas (kilnojasi krūtinės ląsta ir pilvukas, o mažas vaikas, kuris dar negali nieko pasakyti, atrodo išsigandęs), jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Kaip gydytis namuose?
Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų:
- Gebenės - skystina gleives.
- Raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina.
- Skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį.
Tarp naminių priemonių gydytojas pamini ir medų. „Vis daugiau straipsnių aprašoma, kad medus veikia antibakteriškai ir silpnina kosulį. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Jei matote, kad per tris dienas tokio gydymo jokio poveikio nėra, nėra prasmės medaus duoti ilgiau, bent jau dėl kosulio. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą. Vyresniems vaikams tai nepavojinga“, - kalba gydytojas.
Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t. Eteriniai aliejai gali būt geriami, tepami ar garinami. Vis dėlto gydytojas atkreipia dėmesį, kad galimi ir šalutiniai reiškiniai - odos arba gleivinių sudirginimas.
Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu (tokį pasidarysite ištirpinę porą gramų druskos stiklinėje vandens). „Tiek inhaliacijos, tiek skysčiai drėkina kvėpavimo takus ir tokiu būdu palengvina vaikams atsikosėjimą, jis darosi mažiau skausmingas“, - rekomenduoja gydytojas.
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives, dėsto V. Sutkus. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Taip pat labai svarbi nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus. Jei taip nutinka, padeda ir burnos skalavimas druskos tirpalu.
Jei vaikas suslogavo ir nejaučia jokių stiprių simptomų, tik šiek tiek kilstelėjo temperatūra, suprastėjo savijauta, galima paskambinti šeimos gydytojui. Jeigu vaikas susirgo, eiti į darželį ir mokyklą galima tik tada, kai jis pasveiksta. Kai vaiko neprireikė vežti į gydymo įstaigą, kamavo tik paprasti simptomai, nereikia jokių gydytojo pažymų, išrašų. Pagrindiniai kriterijai, kada reikia tai daryti, pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą, yra kosulys, karščiavimas, apsunkintas kvėpavimas ir staigus uoslės bei skonio praradimas ar susilpnėjimas.
Valerijus Morozovas pataria tėvams likti su vaiku namuose - kad ir vieną dieną - net dėl slogos, jeigu ryte neaišku, ar vaikas susirgo. Pavyzdžiui, vaikas sukosėjo, pasiskundė, kad jam skauda gerklę, galvą, blogai miegojo, kad yra pavargęs arba galbūt pakilo temperatūra. Tos vienos dienos užtenka, kad paaiškėtų, ar vaikas iš tikrųjų susirgo. Gali būti, kad jis tiesiog pervargo, peršalo prisilakstęs lauke, arba taip pasireiškia stresas, o iki pietų paaiškės, kad vaikas visiškai sveikas. Gydytojas sako, kad nieko baisaus nenutiks dėl tos vienos dienos, kurią vaikas nenueis į darželį ar mokyklą.
„O jei matote, kad tokių naminių gydymo priemonių nepakanka, kreipkitės į šeimos gydytoją, kad jis paskirtų tyrimus arba atitinkamą gydymą“, - sako V. Sutkus.
Kada sunerimti dėl kosulio?
Kosulys, dėl kurio derėtų sunerimti - nėra rytinis pakosčiojimas, ypač suslogavus po nakties dėl alerginės slogos ar sauso oro, netinkamo vėdinimo. Anot gydytojo, susirūpinti, ar vaikas nesusirgo COVID-19 infekcija, derėtų, jeigu kosulys trunka valandą arba kamuoja 3 ilgesni kosulio priepuoliai per dieną. Sunerimti tėvai turėtų, jeigu vaikas dar ir karščiuoja (temperatūra pakyla per 37,2 laipsnius), ima sunkiai kvėpuoti.
Mažas vaikas nepasakys, kad dūsta, jis tiesiog pasidaro vangesnis, nustoja daug žaisti, pradeda žaisti lėtesnius žaidimus, o pajudėjęs greitai pavargsta. Tada reikėtų skambinti savo gydytojui arba į Karštąją liniją telefonu 1808 ir vadovautis specialistų rekomendacijomis.
„Visiškai nesvarbu, kodėl vaikas pakosėjo, suslogavo ar pakarščiavo: jeigu jis gerai jaučiasi, atsigauna pats, jokio ypatingo gydymo nereikia. Bet jeigu jis pasijuto blogiau, pradėjo dusti, pasidarė vangus, atsirado daugiau simptomų, arba mama, pavyzdžiui, negali numušti vaikui temperatūros, palengvinti kvėpavimo, bet kuriuo atveju reikėtų kreiptis į gydytojus. Nesvarbu, kas sukėlė tuos simptomus - koronavirusas, gripo ar kiti virusai“, - pataria gydytojas V.
Anot V. Morozovo, išskirtinis COVID-19 poveikis vaikams yra tas, kad jie lengviau serga. Kadangi vaikai serga lengviau, jie ir pasveiksta greičiau, ir ligą perduoda trumpiau.
„Dėl uoslės ir skonio su mažais vaikais gana sudėtinga susišnekėti, bet dažniausiai vaikas pasako, kad maistas jam yra keistas ir neskanus“, - paaiškina V.
žymės: #Kudiki
Panašus:
- Kada kūdikis pradeda vartytis: raidos etapai ir patarimai tėvams
- Kūdikis sėdi: kada pradėti ir kaip padėti? Patarimai tėvams
- Kūdikis nemiega naktį: priežastys ir veiksmingi sprendimai
- Gimtadienio Sveikinimai Mamai: Nuoširdžiausi Linkėjimai ir Emocingiausi Žodžiai
- Neįtikėtinos gimtadienio idėjos ir scenarijai, kurie nustebins kiekvieną jubiliatą!