Tėvai neretai skundžiasi, kad jų vaikai praktiškai nieko nevalgo. Išties daug mamų skundžiasi, kad vaikas nevalgo. Negali jam įpiršti nei pusryčių, nei pietų, nei vakarienės. Dalis išties valgo ne taip, kaip turėtų, o mamos tai be galo skaudžiai išgyvena.
Kodėl vaikas gali nieko nevalgyti?
Dažniausiai šiuolaikiniai sveiki vaikai (apie turinčius valgymo sutrikimų dėl kokių nors ligų nekalbu) nežino, kas yra alkis, nes mama jiems neleido būti alkaniems. Vaikas, kuris nežino, kas yra alkis, ko gero, turėtų būti pavalgęs. Mamai taip atrodo, nors dažniausiai vaikas yra pavalgęs, gero svorio ir ūgio.
Kiekviena mūsų stengiasi pamaitinti savo vaiką ir daro tai bet kokia kaina. Jeigu mažylis nevalgo pusryčių, po kurio laiko mama jau ruošia kokį nors patiekalą, atlaužia gabalėlį banano, duoda sausainį, atsigerti sulčių ar pieno. Ir vis tiek ko nors vaikui sumaitina. O netrukus, žiūrėk, ateina pietų metas ir mažylis nebenori valgyti „normalaus” maisto, nes nejaučia alkio.
Taip galima vaiką įpratinti nuolat užkandžiauti ir niekada nevalgyti tikro maisto, naudingo augančiam organizmui. Labai dažnai mažylis ką nors „nekalta” užkandęs gauna 200-300 kalorijų, vadinasi, tiek, kiek gautų suvalgęs sočius pusryčius.
Beje, susiformuoja dar vienas ydingas reiškinys: vaikas išmoksta manipuliuoti. Jeigu gauna kokią nors dovanėlę už tai, kad valgė su visais prie stalo, įpras nevalgyti to, kol tėvai pažadės „prizą” už suvalgytą lėkštę sriubos. Vaikas nežino, kas yra alkis, valgyti jis niekada nenori, daro tai iš įpročio ir dar sumanipuliavęs tėvais gali gauti tai, ko nori.
Neseniai pas mus lankėsi mama su 2 m. sūneliu, kuris nieko nevalgydavo - gerdavo tik pieną. Per dieną išgerdavo 3 litrus. Mama verkė, kad jis absoliučiai nieko nevalgo, bet nepagalvojo, kad mažylis pasisotindavo pienu. Gaunamų kalorijų jam užteko.
Dažniausiai skundžiasi, kad vaikas nieko nevalgo. Mes žiūrime augimo lenteles, tada aiškinamės, kas tas „nieko”. Paaiškėja, kad nevalgo mėsos, sriubos - to, ką mes laikome įprastu maistu. Bet kalorijų gauna iš sūrelių, vafliukų, vaisių, sulčių, pieno ir t. t. Aišku, problema yra, nes mažylis negauna visų augti reikiamų medžiagų.
Labai svarbu ugdyti taisyklingus vaiko valgymo įpročius. Mokslininkai nustatė, kad vaikas gali apskritai nieko nevalgyti tiek dienų, kiek jam metų. Tiek dienų pabadavusiam sveikam vaikui nieko bloga nenutiks, bet jis iš tikrųjų užsimanys valgyti. Leiskite vaikui pasirinkti, ką norėtų valgyti. Pavyzdžiui, košės, kotleto ar blynų.
Ką daryti, jei vaikas nevalgo?
- Jeigu esate įsitikinusi, kad jūsų vaikas nieko arba beveik nieko nevalgo, o pediatras sako, kad jo svoris auga gerai, jis gerai vystosi, pirmiausia susirašykite ant lapelio, ką suvalgo ir išgeria per dieną. Į sąrašą įtraukite kiekvieną kąsnelį.
- Suskaičiuokite, kiek kalorijų gavo taip užkandžiaudamas mažylis.
- Nemaitinkite mažylio pasitelkusi žaidimą: nejučiom, palaukusi, kol išsižioja.
- Leiskite vaikui išalkti. Tai natūralus, gamtos duotas jausmas, padedantis susivokti, kada organizmui reikia maisto ir kiek jo reikia.
- Vaikas turi turėti galimybę pasirinkti vieną iš kelių patiekalų. Taip pat turi turėti galimybę rinktis: valgyti su visais prie stalo ar ne. Jeigu nevalgo, pakentėkite ir neduokite absoliučiai nieko tarp maitinimų - tik vandens. Tai gali būti nelengva, nes užkandžiauti pratęs vaikutis gali verkti, spyriotis.
- Jeigu visa tai ištversite ir sugebėsite išugdyti tinkamus maitinimosi įpročius, vaikas nebus nutukęs ir neturės su maistu susijusių psichikos bėdų.
Dažnai vaikas iki 2 metų tampa išrankesnis maistui ir jį pamaitinti gali būti sudėtinga - tai visiškai normalu ir paprastai tęsiasi iki 4 metų. Vieni mažyliai labai nenoriai ragauja naujų produktų (tai vadinama neofobija, kuri, manoma, yra natūralus evoliucinis instinktas, saugantis vaikus nuo jiems nesaugaus maisto), kiti vaikai ima nebevalgyti ir maisto, kurį anksčiau mėgo (tai vadinama per dideliu išrankumu), o kai kurie taiko abi šias taktikas!
Svarbiausia suteikti vaikui kuo daugiau galimybių paragauti naujų vaisių. Nenusiminkite, jeigu iš pradžių mažylis nenorės ragauti naujų produktų. Kitą dieną vėl jų pasiūlykite - gali prireikti 10 ar daugiau bandymų!
Galimos nevalgumo priežastys
- Per daug užkandžiauja. Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti. Beje, prie užkandžių priskiriami ir saldūs gėrimai, sultys, kisielius, kompotas, pienas, kefyras.
- Bijo valgyti tai, ko dar neragavęs. Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai greitai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti. Visa tai jiems sukelia baimę valgyti.
- Paveldėtas liesumas. Jei vaiko svoris žymiai atsilieka nuo jų ūgiui nustatytos normos, arba atsilieka netgi ūgis, tiriamas visas vaiko organizmas, ne tik virškinimo organai, tačiau ligų randama retai. Neretai pasitaiko, kad vaikų, kuriems akivaizdžiai trūksta svorio, vienas iš tėvų vaikystėje turėjo tokių pačių problemų.
- Neigiamos emocijos. Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Svarbus ir mitybos kultūros vaidmuo. Gražiai ir skaniai paruoštas maistas, įdomiai paserviruotas stalas gali paskatinti daugiau valgyti kai kuriuos prastai augančius vaikus. Maisto skonis, apipavidalinimas, kvapai, net traškesys ar spalva turi reikšmės.
- Darželis - proga pasikeisti. Labai dažnai tėvai nerimauja dėl vaikų mitybos darželyje. Tačiau būna ir priešingai: išrankūs vaikai darželyje pradeda valgyti įvairesnį maistą. Čia jie pamato, kaip elgiasi kiti vaikai, ir tai paskatina sekti jų pavyzdžiu.
- Kur kas blogiau, kai vaikas yra nutukęs. Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus. Tėvai, nerimaujantys dėl per mažo vaiko svorio, turėtų prisiminti, kad nutukimas - kur kas didesnė liga nei per mažas svoris.
Netrukdo. Paaiškinti, kas yra normos variantas, o kas ne, ir išmokyti atpažinti simptomus irgi gydytojų darbas. Jei į bent vieną iš klausimų atsakote taip ir tam nėra aiškios, greitai išsprendžiamos priežasties, mažąjį užsispyrėlį reikėtų parodyti gydytojui, kuriuo nuomone pasitikite.
Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lijanos Veismanienės, didžiausia suvartojamo maisto dalis nukeliauja vaikų augimui. Iki paauglystės yra normalu priaugti 2 kilogramus kūno svorio ir užaugti apie 3-4 cm per metus.
Kalbant apie apetitą gerinančius vitaminus vaistininkė sako, kad vienas svarbiausių ir pagrindinių šiuo atveju yra vitaminas C. „Vitaminas C yra rūgštis, todėl labai greitai skatina virškinimo rūgščių bei fermentų išsiskyrimą, taip pagerindamas apetitą. Tačiau parinkus netinkamą formą ar dozę, galima nudeginti stemplę, burnos ertmę ar pažeisti vaiko dantukus.
„Žinoma, reikia stebėti, kad tarp vaiko pasirinkimų neimtų dominuoti saldūs gėrimai, saldumynai ar kiti ne patys tinkamiausi maisto produktai. Taip pat reikėtų stebėti ir vaiko valgymo įpročius - kad kelių didelių valgymų per dieną nepakeistų nuolatinis užkandžiavimas“, - kalba L. Ji tęsia sakydama, kad valgymo režimas ir subalansuota mityba yra svarbu, bet praktikoje tai tinka ar patinka ne visiems.
Pasirinkimo laisvė vaikui taip pat labai svarbi. Jei morka jam bus primygtinai brukama kaip vienintelė galimybė - vaikui ji bus nepatraukli, bet jei bus leidžiama rinktis iš kitų daržovių, morka gali tapti net ir labai patraukliu variantu. Ką valgys - sprendžiate jūs, kiek - vaikas Tėvai turėtų reguliuoti vaiko mitybos ir miego režimą ir tai, ką jis valgys.
Nereikia įkalbinėti „Blogas dalykas yra įkalbinėti vaiką suvalgyti viską. Taip užgožiamas natūralus vaiko sotumo jausmas. Jei jis yra nulaužiamas vaikystėje, jį atstatyti vėliau yra labai sunku. Tie, kurie iš jūsų yra liekni ir jums atrodo, kad taip yra be pastangų, paskambinkite savo mamai ir tėčiui ir pasakykite jiems ačiū, kad išlaikė jūsų įgimtą sotumo jausmą“, - šypsojosi specialistė.
Patarimai tėvams
- Paskaičiuoti visus užkandžiavimus. Daugelis užkandžių net nelaiko maistu. Pasiimate vaiką ir darželio, ruošiate vakarienę, duodate jam sausainių ar bandelę, nors iki vakarienės liko pusvalandis. Jis vakarienės nebevalgys, tik pastumdys maistą lėkštėje, bet išalks už kokios valandos. Todėl valgymo režimas turi būti labai aiškus.
- Išaiškinti sąlygas. Su sąlyga, kad jis puikiai žinos, jog po to negaus nieko kito. Jei jis galvos, kad po 15 min jis gaus sūrelį, bandelę ar dar ką nors, ko jis trokšta, natūralu, kad jis nevalgys daržovių ar mažiau mėgstamo patiekalo.
- Tinkama porcija. Vaikų skrandžio tūris yra daug mažesnis. Todėl net duodant sriubą prieš pagrindinį patiekalą, reikėtų geria pagalvoti. Jei jis suvalgys sriubos, antro patiekalo suvalgys labai mažai, o išalks greitai.
- Teisingai užduoti klausimą. Jei jūs vaiko klausite, ką valgysi, be abejo, sakys, kad bulvytes, makaronus, picas ir pan., bet reikia klausimą užduoti teisingai: žuvį valgysi troškintą ar keptą? Mes informuojame vaiką, kad jis valgys žuvį, bet duodame laisvę pasirinkti, kokiu būdu paruoštą jis nori ją valgyti.
- Vaiką reikia įspėti, kas bus vakarienei. Reikėtų dieną prieš pasakyti, kas planuojama vakarienei. Šitaip duodame vaikui laiko susitaikyti su ta mintimi, kad jis valgys, tarkime, žuvį, pupeles ar kitą ne visai įprastą jam maistą.
- Valgyti su tuo, kas tai mėgsta. Vaikai nuskaito ne tik tai, ką jūs sakote, bet ir kaip jūs tai sakote.
- Nuolatinis užkandžiavimas. Reikia pripažinti, kad užkandžiavimas yra tiesiog patogus tėvams. Vaikas pradėjo zirzėti, mama davė jam užkandį ir ramybė garantuota. Taip formuojame supratimą, kad tai tarsi veikimo būdas kaip žaidimas. Galime valgyti iš nuobodulio. Ilgainiui tai suformuoja labai blogą įprotį, kuris išlieka ir suaugus.
- Maistas kaip apdovanojimas arba paguoda. Lygiai taip pat negalima bausti maistu. Tai vadinama emociniu valgymu. Atpratimas nuo jo užima daug laiko ir pastangų.
Nevalgumo priežastysB. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. UžkandžiaiB. Jarašūnė sako, kad dažna vaikų „nevalgumo“ priežastis yra per dažnas ir per gausus užkandžiavimas.
Pasiūlymai tėvamsB. Jarašūnė sako, kad nuspręsti, ką vaikas valgys, turi tėvai, o ne vaikas. Jos teigimu, vaikas sugeba reguliuoti energijos kiekį pagal sotumo ir alkio jausmą, bet jis nesugeba tinkamai pasirinkti. GudrybėsB. Jarašūnė nurodė, kad galima pasitelkti mažų gudrybių, kaip vaikui įsiūlyti valgyti tai, ko jis atsisako.
Kreiptis į gydytojusTaip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti. Užkandžiavimas ir ragavimas„Sąmoningų mamų“ bendraįkūrėja, medikė Giedrė Veličkienė nurodė, kad pagrindinė vaikų „nevalgumo“ priežastis yra nuolatinis užkandžiavimas.
Maisto nekeisti jogurtukaisPašnekovė sako, kad, jeigu vaikas atsisako valgyti normalų maistą, jam nereikia vietoj jo siūlyti užkandžių. Moteris taip pat nurodė, kad, norint, jog vaikas valgytų daugiau, jam reikia duoti valgyti savarankiškai - tada vaikas patiria daugiau valgymo malonumo. Tad tėvams pirmiausia vertėtų išsiaiškinti, ar tikrai jų vaikas valgo mažiau, nei reikėtų, o tada jau galima griebtis aibės gudrybių, kurias pateikia specialistės.
žymės: #Vaika
Panašus:
- Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
- Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
- Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
- 5 metu vaiko spaudimas: norma ir nukrypimai
- Neįtikėtina Asmens Tapatybės Dokumentų Evoliucija Lietuvoje Nuo 2004 Metų – Sužinokite Visa!
- Aurelijus Liškauskas: Įkvepianti Aktoriaus Biografija ir Neįtikėtinas Kūrybinis Kelias