4 metų vaiko vidurių užkietėjimas: priežastys, diagnostika ir gydymas

Vidurių užkietėjimas - tai apsunkintas tuštinimasis, kai vaikas tuštinasi rečiau kaip 3 kartus per savaitę. Kiekvieno suaugusiojo, vaiko tuštinimosi dažnis yra nevienodas ir tai yra normalu, nes priklauso nuo to, ką ir kiek valgo, paveldėtų savybių ir daugelio kitų priežasčių.

Kas yra vidurių užkietėjimas (obstipacija)?

Per paskutinį dešimtmetį labai padaugėjo kūdikių ir mažų vaikų (iki 10 m.), sergančių vidurių užkietėjimu. 3 - 10 % iš visų apsilankymų pas vaikų ligų gydytojus yra susiję su vidurių užkietėjimu. Sutrikimui būdinga kietos išmatos, retas tuštinimasis, stipri stanga tuštinantis, nevisiško išsituštinimo pojūtis, išmatų susikaupimas storojoje žarnoje dėl nevisiško išsituštinimo. Visi šie požymiai gali atsirasti po vieną, arba būti vienas kito sukeliami.

Kokio amžiaus vaikams labiausiai užkietėja viduriai?

Kūdikiams ir vaikams būdingi 3 laikotarpiai, kuomet dažniausiai pasireiškia vidurių užkietėjimas. Žindomam kūdikiui viduriai gali staiga užkietėti tuomet, kai pradeda trūkti pieno. Mamos pastebi, kad kūdikiams viduriai užkietėja, kai trūkstant motinos pieno jie maitinami mišiniais.

Kada diagnozuojamas vidurių užkietėjimas?

• Jei jaunesnis nei 4 metų vaikas tuštinasi rečiau nei 3 kartus per savaitę.
• Arba jei tuštinasi dažniau, bet kartu pasireiškia skausmingas tuštinimasis, išmatų nelaikymo simptomai.

Vyresniems nei 4 metų vaikams vidurių užkietėjimas diagnozuojamas, jei yra nors du iš šių kriterijų:

• Tuštinimasis 2 kartus per savaitę ar rečiau (nevartojant laisvinamųjų vaistų).
• Du ar daugiau tepimo išmatomis atvejai per savaitę.
• Periodinis labai gausių išmatų pasišalinimas.
• Čiuopiami dariniai storojoje ar tiesiojoje žarnoje.

Kokios yra vidurių užkietėjimo priežastys?

Vidurių užkietėjimo priežastys skirstomos į dvi grupes:

Funkcinės kilmės vidurių užkietėjimas

Funkcinės kilmės vidurių užkietėjimas yra nustatomas nesant organinės priežasties. Ši grupė sudaro 90 - 95 % visų vidurių užkietėjimų. Dažniausiai prasideda 2 - 4 m. vaikams. Sąlygoja pvz.: baimė tuštinis ne namuose, neteisingas pratinimas prie puoduko, nepakankamas kiekis augalinių skaidulų maiste ir pan. Viena iš dažniausių funkcinio vidurių užkietėjimo priežasčių - skausmingas tuštinimasis. Tuomet vaikas sąmoningai bando sulaikyti išmatas. Išmatoms ilgai būnant storojoje žarnoje, jų daugėja, jos sausėja. Ilgainiui tiesioji žarna prisitaiko prie padidėjusio išmatų tūrio, o tuo pačiu silpnėja poreikis tuštinis. Kai tiesiosios žarnos sienelė išsitempia, ir žarna persipildo išmatomis, atsiranda tepimas išmatomis - enkoprezė.

Organinės kilmės vidurių užkietėjimas

Organinės kilmės vidurių užkietėjimas yra, kuomet nustatomi įvairūs storosios žarnos ar kitų organų patologiniai pokyčiai. Pvz.: įgimtas išangės nebuvimas, išangės susiaurėjimas, dubens navikai, metabolinės ir virškinamojo trakto ligos, stuburo smegenų traumos, vaistai ir kt.

Tėvai pastebi, kad vaikui užkietėja viduriai, kai jis pradeda lankyti darželį ar mokyklą. Vaikas bijo tuštintis jam neįprastoje aplinkoje, nes ten yra „kitaip“ nei namuose - nepatogus tualetas, tuštindamasis vaikas negali likti vienas, neužsidaro durys, nėra kabliuko, ne toks tualetinis popierius arba jo visai nėra. Tada vaikas sąmoningai vidurius „užlaiko“ - tai nėra tikrasis vidurių užkietėjimas.

Staiga atsiradusio vidurių užkietėjimo priežastys:

• pasikeitusi dieta (vaikas gauna daug smulkaus malimo miltinių produktų ir mažai daržovių, vaisių);
• sąmoningai nesituština, nes tuštinimosi procedūra kelis kartus jam sukėlė nemalonius jutimus;
• vaikas gydomas vaistais, kurie lėtiną žarnyno judesius;
• vaikas gydytas antibiotikais (šiuo atveju tiks „gerosios“ žarnyno bakterijos).

Sergantys kai kuriomis nervų ligomis vaikai tuštinasi rečiau.

Vidurių užkietėjimo diagnostika

Kokie yra vidurių užkietėjimo požymiai?

• Pilvo skausmas, pilvo pūtimas.
• Retas tuštinimasis kietomis išmatomis (rečiau nei 3 kartus per savaitę), epizodinis išsituštinimas didelės apimties ir kiekio išmatomis, tepimo išmatomis požymiai, skausmingas tuštinimasis.
• Išmatų sulaikymo požymis - pilvo apčiuopos metu jaučiamos išmatos storojoje žarnoje.
• Apetito praradimas, bloga nuotaika.
• Šlapimo nelaikymas, šlapimo takų infekcijos (ypač dažnai pasitaiko mergaitėms, kai persipildžiusi tiesioji žarna spaudžia šlapimo pūslę sutrinka šlapinimosi funkcija).

Kūdikiams, kurie maitinami tik motinos pienu yra normalu tuštintis nuo 1 karto per dieną iki 1 karto per savaitę. Svarbu, kad kūdikio bendra būklė būtų gera, jis valgytų įprastai, tuštintųsi lengvai, minkštomis išmatomis, be priemaišų.

Kas atliekama pirminės konsultacijos ir apžiūros metu?

Labai svarbu išsiaiškinti, ar vaikui viduriai užkietėjo iš karto nuo gimimo, ar tai atsirado vėliau ir kokiomis aplinkybėmis. Pirminės apžiūros metu čiuopiamas pilvas ir apžiūrima bei čiuopiama pirštu išangė. Tais atvejais, kai panašu, jog obstipacijos yra funkcinio pobūdžio, nereikia atlikti jokių papildomų tyrimų. Paskiriamas ambulatorinis gydymas.

Kodėl svarbu gydyti vidurių užkietėjimą?

Laiku nepašalinus vidurių užkietėjimo priežasties ar netinkamai gydant, sutrinka virškinimo organų funkcija. Dėl intoksikacijos žarnų turiniu nukenčia ir kitų organų veikla, prasideda mažakraujystė, lėtėja vaiko fizinė raida, liga gali komplikuotis žarnų uždegimu ar ūminiu žarnų nepraeinamumu. Užsitęsęs vidurių užkietėjimas gali būti pasikartojančių pilvo skausmų bei išmatų nelaikymo priežastis. Nuolatinis su tuštinimusi susijęs diskomfortas sukelia vaiko psichikos sutrikimus, kurie ypač ryškėja pradėjus nelaikyti išmatų. Vaikams, dalinai nelaikantiems išmatų gali ryškėti socialiai nepriimtinas elgesys, agresyvumas.

Vidurių užkietėjimo gydymo būdai

Kaip yra gydoma?

Gydymą reikia skirti individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimą sukėlusią priežastį, kuri turėtų būti pašalinama. Vidurių užkietėjimo gydymas susideda iš kelių dalių:

• Mokymo tuštintis. Reikia rašyti tuštinimosi dienoraštį, skatinti vaiką už pasiektą teigiamą rezultatą. Svarbu taisyklingas sėdėjimas ant puoduko, tualeto.
• Žarnyno išvalymo, išmatų sankaupų (koprolitų) pašalinimo.
  • Žarnynui išvalyti prieš diagnostines ar gydomąsias procedūras daržniausiai vartojami geriamieji Fortrans milteliai (Macrogol 4000).
  • Lengvais atvejais vartojamos nedidelės apimties klizmutės (Microlax, Microenema, clisma lax), rektalinės žvakutės turinčios bisakodilio, glicerolio.
  • Kartais reikalingos didelės apimties NaCl klizmos (sifoninės ar pan.).
• Išmatų kaupimosi profilaktikos. Tik išvalius žarnyną!
  • Vaiko maitinimo principai:
    • Vengti: miltinių gaminių, manų, ryžių kruopų, kakavos turinčių produktų, šviežio pieno.
    • Daugiau: augalinės kilmės skaidulų turinčio maisto (vaisių, daržovių ir kruopų).
    • Siektinas tikslas: pusę vaiko dienos maisto normos turėtų sudaryti augalinės kilmės produktai.
  • Išmatas minkšinantys geriamieji vaistai. Dažniausiai naudojami preaparatai - laktuliozė (Duphalac sirupas) ir polietilenglikolis 4000 (Forlax milteliai). Tai osmosiniai preaparatai, kurie geriami apie 30 min. prieš valgį, kadangi turi paruošti žarnyną pritraukdami į žarnų spindį vandenį, taip minkštindami išmatas. Todėl vartojant šiuos preparatus labai svarbu gerti daug vandens. Dozė ir gydymo kursas parenkamas individualiai, atsižvelgiant į vidurių užkietėjimo sunkumą. Jie abu yra labai saugūs ir gali būti skiriami kasdien, keletą metų.
  • Vengti vidurius stimuliuojančių ir laisvinančių vaistų (Pvz.: Sena, Guttalax ir kt.).
  • Jei randama išsiplėtusi tiesioji žarna, papildomai skiriami tiesiosios žarnos veiklą stimuliuojantys vaistai klizmučių ar žvakučių pavidalu.
• Chirurginis gydymas, retais atvejais, kai nustatoma organinė vidurių užkietėjimo priežastis.
• Grįžimas prie normalių tuštinimosi įpročių. Gydymo tikslas, kad vaikas pasituštintų 1 kartą per dieną minkštomis išmatomis.

Funkcinio vidurių užkietėjimo ištyrimas ir gydymas stacionare.

Jei pacientui neefektyvus anksčiau paskirtas gydymas arba yra organinės kilmės vidurių užkietėjimo įtarimas, rekomenduojamas ištyrimas stacionare. Tuomet atliekami papildomi tyrimai. Prieš stacionarizavimą jokio specialaus pasiruošimo nereikia. Paguldžius pacientą į ligoninę pirmiausia atliekamas storosios žarnos išvalymas vandens klizmomis, vaistų klizmomis ar geriamais vaistų tirpalais. Sunkiais atvejais, gali prireikti išmatų šalinimo bendrinėje nejautroje. Sekančią stacionarizavimo dieną atliekama storosios žarnos įvertinimas echoskopu, naudojant vandens klizmą. Paprastai tai neskausmingas tyrimas, atliekamas procedūriniame kabinete. Po tyrimo, jei nekyla papildomų tyrimų poreikio, paskiriamas individualus gydymas ir pacientas tą pačią dieną išleidžiamas į namus. Jei yra organinės kilmės vidurių užkietėjimas, skiriamas papildomas ištyrimas ir gydymas.

Dažniausiai pasiaikančios komplikacijos, susijusios su vidurių užkietėjimu

Kokios galimos vidurių užkietėjimo komplikacijos?

• Išangės įplėšos.
• Kraujavimas tuštinantis.
• Tepimo išmatomis požymiai- enkoprezė.
• Šlapimo nelaikymas.
• Kartojasi šlapimo takų infekcijos.
• Tiesiosios žarnos iškritimas.
• Žarnyno nepraeinamumas.
• Hemorojiniai mazgai (retai)
• Lėtinės intoksikacijos simptomai- fizinės raidos atsilikimas, karščiavimas be priežasties, anemija, galvos skausmai.

Vaiko, kuriam yra vidurių užkietėjimas, priežiūra

Kada atvykti pakartotiniam vizitui pas gydytoją?

Pradėjus gydymą, ligonis turi reguliariai (kas 4 sav., vėliau kas 3 mėn.) lankytis pas vaikų proktologą. Būtina sekti gydymo eigą, bei kontroliuoti pasiektus rezultatus. Gali reikėti keisti vaistų dozes, atsižvelgiant į jų poveikį, pratęsti gydymo trukmę, kad išvengti ligos atkryčio.

Kokia prognozė?

70-100% sergančių funkciniu vidurių užkietėjimu pasveiksta. Tačiau ligos eiga linkusi pasikartoti. Lėtinis vidurių užkietėjimas dažniausiai tęsiasi ilgai ir gydymas atitinkamai užtrunka ilgai.

Patarimai tėvams

Būtina žinoti, kaip vaikas tuštinasi, o pastebėjus, kad tuštinasi sunkiai, retai ar skausmingai, reikia kreiptis į specialistą (vaikų proktologą, vaikų gastroenterologą). Paskyrus gydymą išmatas minkštinančiais vaistais, būtina stebėti, kaip keičiasi išmatos, koks tuštinimosi dažnis, nes dozes gali reikėti koreguoti.

Psichologiniai aspektai

Tuštinimasis ir mokymasis naudotis puoduku, nors gal taip ir neatrodo, yra labai stipriai su psichologija susijusi sritis. Pasituštinimas - tai vaiko sugebėjimas pačiam „kažką sukurti“, kurį galima pamatyti ir įvertinti. Juk taip šaunu, kai lyg iš nieko kažką padarai! Tuštinimasis taip pat yra ir pirmoji proga vaikui parodyti, kad jis kažką gali kontroliuoti.

Sąmoningo tuštinimosi ir šlapinimosi galima tikėtis tada, kai mažylis sulaukia maždaug 2-3 m. amžiaus. Šiuo laikotarpiu vaikas pradeda save įvardyti pirmuoju asmeniu („Aš“): tai vienas iš netiesioginių požymių, kad jis jau yra pasiruošęs naudotis puoduku. Pastebima, kad 2,5-4,5 m. amžiaus vaikai ypač susidomi kakučiais ir visu tuo, kas susiję.

Tuštinimosi sutrikimai - tai ta sritis, kurioje susiduria medicina ir psichologija. Vis dėlto reikėtų žinoti, kad geriau pirmiau kreiptis į šeimos gydytoją: paprastai psichologines priežastis įtariame tuomet, kai nenustatoma ar nepasitvirtina somatinės, kita vertus, somatines priežastis gali būti lengviau pašalinti, nei gilintis ir padėti vaikui emocinėje srityje.

Ką daryti tėvams?

• Stenkitės išlikti ramūs ir kantrūs.
• Nekaltinkite vaiko ir nesistengtumėte jam sukelti graužaties.
• Pasistenkite, kad vaikas turėtų švarių apatinių drabužių.
• Pasiūlykite vaikui sėstis ant klozeto tuštintis 3 kartus per dieną, pavalgius.
• Pasirūpinkite, kad vaikas sėdėtų atsipalaidavęs.
• Naudinga būtų į kalendorių pažymėti kiekvieną iš tokių „pasėdėjimų“.

Papildomi patarimai

Jei pastebite, kad pradėjus lankyti darželį ar mokyklą sutriko vaiko tuštinimasis, turėtumėte apie tai su vaiku pakalbėti, įtikinti, kad nereikia bijoti kitur padaryti „kaka“. Jei tai nepadeda, pasitarkite su darželio auklėtoja, kad ji sudarytų vaikui sąlygas ramiai vienam pasėdėti tualete. Svarbu neleisti procesui „įsisenėti“.

Jei 5 metų vaiko labai užkietėję viduriai, tuštinantis net pasirodo kraujo, pirmiausia dera atrasti pasikeitusio tuštinimosi priežastį, ją pašalinti ir tik po, jei priežastį pašalinus viduriai liks užkietėję, pradėti gydyti. Tai, kad tuštinantis pasirodo kraujo, yra įrodymas, kad įplyšusi išangė ir tai tuštinantis sukelia skausmą. Todėl dera vaiko gydytojo paprašyti siuntimo pas vaikų chirurgą ir su juo pasikonsultuoti. Retai besituštinantiems pirmiausiai sureguliuojama dieta ir tik po, jei vis dar reikia vaikui padėti, skiriamas vienas iš vaistų, laisvinančių vidurius.

Mitybos rekomendacijos

• Dukrai dera kasdien 2-3 kartus per dieną duoti įvairių šviežių (nevirtų, nekeptų ir kitaip neperdirbtų) daržovių, vaisių, uogų salotų mišrainių, pagardintų įvairiais šalto spaudimo aliejais (arba vitaminu C, arba citrinos rūgštimi, arba smulkintais lazdyno riešutais, saulėgrąžų branduoliais). Vieną kartą salotas gaminkite iš vienų produktų, kitą kartą - iš kitų.
• Į valias duokite valgyti Lietuvoje užaugintų obuolių, slyvų, šaldytų trintų juodųjų serbentų, aviečių ir kitokių uogų (išskyrus mėlynes), prieš maitinimą pagamintų trintų spanguolių, obuolių, slyvų, morkų tyrelių (suprantama, kiekvieną kartų vis kitokių).
• Mažiems vaikams patinka spalvingi, skirtingų skonių patiekalai.
• Visus baltų miltų duonos patiekalus pakeiskite juodų ruginių ar pilkų (avižinių) miltų gaminais su saulėgrąžomis, smulkintais grūdais.
• Šviežią pieną pakeiskite jogurtu be priedų, kefyru, rūgpieniu.
• Tinka avižų dribsnių košės ir kiti jų patiekalai, o ryžių, kukurūzų, manų košes pakeiskite grikių koše.
• Kasdien su daržovių garnyru dukrai duokite minkštai išvirtos smulkintos mėsos arba paukštienos, kartą per savaitę - žuvies.
• Užkandžiams duokite vaisių, senelio sode užaugusių uogų, o ne sausainių.
• Neduokite arbatžolių arbatų.
• Didesnėse maisto parduotuvėse yra sveiko, ekologinio maisto poskyrių, o juose - įvairių produktų, pagamintų su sėlenomis.

Išangės patologiniai pokyčiai

Vaikų išangės patologiniai pokyčiai dažniausiai atspindi storojoje žarnoje vykstančius patologinius procesus. Tačiau neretai išangės ligos tampa lėtinio vidurių užkietėjimo pirmine priežastimi.

Išangės įplėša

Dažniausiai pasitaikanti vaikų, ypač mažamečių, išangės liga yra išangės įplėša. Taip vadinamas išangės kanalo gleivinės išilginis įtrūkimas. Dažniausiai serga 4 mėnesių - 4 metų amžiaus vaikai. Berniukai ir mergaitės serga vienodai dažnai. Mažiems vaikams įplėšos dažniausiai būna ūminės ir paviršinės. Vyresniems vaikams ir paaugliams gali būti ir lėtinės įplėšos. Iki 75 proc. sergančiųjų Krono liga būna lėtinės įplėšos.

Dėl įvairių priežasčių atsiradus paviršiniam gleivinės įtrūkimui vaikas jaučia stiprų skausmą tuštinimosi metu. Kartais skausmas išlieka kelias ar keliolika minučių po pasituštinimo. Įvairios trukmės ir intensyvumo skausmą išangėje vaikas gali jausti ir tarp pasituštinimų. Dėl to vaikas vengia tuštintis. Kitas dažnas simptomas - kraujo priemaiša išmatose ar lašas ant tualetinio popieriaus. Dažnai odos - gleivinės sandūroje išangės krašte matoma papilominė išauga.

Dėl skausmo ir sutrikusios kraujotakos, išangės raumenų spazmo, infekcijos išangės kanalo gleivinės defekto vietoje, išangės įplėšos savaime sugyja labai retai.

Hemorojus

Hemorojus - tai išangės kanalo kaverninių kūnelių didėjimas ir slinkimas žemyn. Hemorojus yra dažniausia tiesiosios žarnos liga suaugusiesiems. Vidinis hemorojus vaikams išimtinai retas ir dažniausiai susijęs su portine hipertenzija. Vaikų amžiuje dažnesnis išorinis hemorojus. Jo priežastimi dažniausiai yra stipri stanga tuštinantis dėl vidurių užkietėjimo, viduriavimo ar tuštinimosi įgūdžių patologijos.

Klinikinių simptomų išorinis hemorojus nesukelia. Dažniausiai tėvai atsitiktinai pastebi melsvus mazgelius šalia išangės vaikui pasituštinus, kurie neužilgo pradingsta.

Apie išangę esančios odos uždegimas

Vaikas skundžiasi skausmu, deginimu, niežuliu išangės srityje. Skausmas sustiprėja tuštinimosi metu, todėl maži vaikai atsisako sėstis ant puoduko, vyresniems pastebima noro tuštintis slopinimo elgsena. Vystosi vidurių užkietėjimas. Kartais pasituštinama su kraujo priemaiša. Dažnai kelnytės būna suteptos kraujingu-pūlingu sekretu. Ūmiais atvejais maži vaikai gali karščiuoti.

Dažniausi uždegimo sukėlėjai A grupės beta-hemolitinis streptokokas, auksinis stafilokokas, grybeliai. Apžiūrint matyti aiškiai ribotas apie išangę esančios odos paraudimas, pabrinkimas, blizgesys, šlapiavimas, Sergant šia liga būtinas pasėlis ligos sukėlėjui išsiaiškinti. Išangės infekcinį dermatitą reikia atskirti nuo kitų odos ligų, pasireiškiančių bėrimu išangės srityje.

žymės: #Vaika

Panašus:

• Kraujo krešuliai nėštumo metu: priežastys, simptomai ir gydymas
• Stalo žaidimai vaikams nuo 4 metų: geriausi pasirinkimai ir patarimai
• Žaidimai vaikams nuo 8 metų: lavinantys, smagūs ir įtraukiantys
• Neįtikėtini Pirmieji Kūdikio Košės Receptai ir Patarimai – Atraskite Geriausią Pradžią Savo Mažyliui!
• Kaip Greitai ir Lengvai Gauti A Formos Gimimo Liudijimą Lietuvoje – Pilnas Vadovas!